T. Žilinskas nuo balandžio 2 dienos dirbs „Avia Solutions Group“ Rizikų valdymo departamento direktoriumi, BNS patvirtino grupės korporatyvinių reikalų direktorius Giedrius Karsokas.

„Aviacijos sektorius yra griežtai reguliuojamas visame pasaulyje, be to, tenka atsižvelgti ir atskirų valstybių reguliavimo subtilybes. Paslaugas ir prekes parduodame daugiau nei 130 pasaulio valstybių, todėl ypač daug dėmesio skiriame potencialių partnerių vertinimui („Know Your Customer“ procedūros).  T. Žilinskas išmano tiek specifinį aviacijos veiklos reguliavimą, tiek pasaulio mastu veikiančios organizacijos reguliacinę aplinką“, – BNS sakė G. Karsokas.

T. Žilinskas 2017 metų gegužės dirbo geležinkelių Vidaus administravimo ir saugos departamento Eismo saugos skyriaus viršininko pavaduotoju, o vėliau tapo Prevencijos departamento Verslo saugos skyriaus vadovu.

Pastarosios bendrovės atstovas Mantas Dubauskas BNS patvirtino, kad T. Žilinskas įmonę paliks balandžio pradžioje.

Daugiau nei 20 metų patirtį vidaus saugumo srityje sukaupęs T.Žilinskas „Lietuvos geležinkeliuose“ buvo atsakingas už korupcijos ir piktnaudžiavimų prevenciją, kibernetinės saugos užtikrinimą, asmens duomenų apsaugą, rizikų ir draudimo sutarčių valdymą.

2016 metų gruodį baigęs darbą buvusioje Vyriausybėje, T.Žilinskas iki 2017-ųjų gegužės niekur nedirbo.

T.Žilinskas yra baigęs policijos, istorijos ir teisės mokslus, karjeros pradžioje dirbo policininku, vėliau – Policijos departamente, kur tapo generalinio komisaro patarėju, buvo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento direktorius, Lietuvos teisėsaugos atašė Briuselyje, o 2016 metais – vidaus reikalų ministras. 

Rinktinę sudaro 7 Lietuvos karatė čempionai ir vicečempionai. Moterų kata ir kumitė iki 68 kg kategorijos rungtyse kovos Vilniaus „Karate Do“ klubo sportininkė Jurgita Januškaitė-Žilinskienė. To paties klubo sportininkas Tomas Žilinskas dalyvaus vyrų iki 84 kg kategorijoje.

Lietuvos garbę Europos čempionate taip pat gins kaunietis Petras Ąžuolas Kalpokas, šiauliečiai: Dovydas Žymantas ir Tomas Balčius, mažeikietė Gabrielė Marozaitė ir radviliškietis Remigijus Jurgilaitis. Komandą lydės rinktinės treneriai: Egidijus Daknys, Alfonsas Valuntonis ir Kazminieras Bartkevičius.

Europos karatė čempionate kiekvienoje rungtyje gali dalyvauti tik vienas šalies atstovas, rungtyse konkuruos virš 30 sportininkų iš skirtingų šalių. Norint laimėti Europos čempionatą, reiktų laimėti 5–6 kovas.

Net ir nelaimėjus prizinių vietų Europos čempionate, kiekviena laimėta kova suteikia svarbius reitingo taškus kovotojams, kurie lemia patekimą į 2020 m. Tokijo olimpines vasaros žaidynes.

Karatė į olimpinių sporto šakų šeimą priimta 2016 m. rugpjūčio 3 d., kai Tarptautinio olimpinio komiteto posėdyje buvo nuspręsta į 2020 m. Tokijo sportinę programą įtraukti 5 naujas sporto šakas, tarp kurių ir karatė. Simboliška, kad karatė į olimpiadoje pasirodys būtent Japonijoje.

Olimpinis turnyras vyks visų Rytų kovos menų širdyje – Nipon Budokan arenoje. Prieš 50 metų (1970 m.) šioje arenoje vyko pirmasis karatė Pasaulio čempionatas. Tokijo olimpinių vasaros žaidynių karatė varžybose rungtyniaus 20 stipriausių planetos kata rungties sportininkų (10 vyrų ir 10 moterų) ir 60 (30 vyrų ir 30 moterų) kumitė kovotojų.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako neabejojantis T.Žilinsko kompetencija rūpintis korupcijos prevencija.

Šią savaitę 40-metis T.Žilinskas  paskirtas „Lietuvos geležinkelių“ Vidaus administravimo ir saugos departamento Eismo saugos skyriaus viršininko pavaduotoju, vėliau jis vadovaus steigiamam Prevencijos departamento Verslo saugos skyriui. V.Bako nuomone, į šias pareigas turėjo būti skelbiamas viešas konkursas.

„Mes vėl darome iš valstybės įmonių tam tikrą prieglaudą nelabai sėkmingai dirbusių pareigūnų arba tų, kurie tiesiog labiau tinka ar patinka dėl draugystės ryšių“, - BNS sakė V.Bakas.

V.Bakas sako, kad būdamas tuometinio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio patarėju rado netvarką viešojo saugumo srityje, kuria ministerijoje rūpinosi T.Žilinskas. V.Bakas taip pat yra vadovavęs Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui.

T.Žilinskas S.Skvernelį ministro pareigose pakeitė 2016 metų spalį.

„Aš puikiai pažįstu, ką mes atradome atėję į VRM. Tas žmogus septynerius metus kuravo viešojo saugumo sritį. Jis buvo atsakingas už visą teisėsaugą, viešojo saugumo politikos formavimą. Mes atradome praktiškai parklupdytą teisėsaugą. Atlyginimai nesiekė 400 eurų, pareigūnai prašė pašalpų savo vaikams, kad maitintų juos valgyklose. Krizių valdymo sistema net nebuvo sukurta, buvo korupcija viešuosiuose pirkimuose. Kai mes atėjome į Vidaus reikalų ministeriją ir pradėjome reformas, ypatingai socialinio paketo (...) tai tam, kad pajudėtų reikalai iš vietos, tą žmogų reikėjo nušalinti, atimti funkcijas tam tikras“, - pasakojo V.Bakas.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška tikina, kad T.Žilinskas pasirinktas skaidriai, įvertinus jo ilgametę patirtį vadovavimo, nacionalinio saugumo ir korupcijos prevencijos srityse - ši patirtis, anot jo, reikalinga bendrovei, kuri „skendi eilėse skandalingų sandorių su kompanijomis iš trečiųjų šalių“.

„Tomas yra vienas iš komandos narių, jis nėra net pats pagrindinis, jis buvo atsirinktas pagal savo kompetenciją, kurią turi daugiau negu 20 metų, būtent nacionalinio saugumo, korupcijos prevencijos kontekste. Komanda priėmė sprendimą atsirinkdama gerus kandidatus. Aš tikiu, kad Tomas tikrai papildys komandą ir tai nėra kažkoks interesais vedamas sprendimas, tai yra grynai komandos pasirinkimas pagal žmogaus kompetenciją. Tai, kad žmogus dirbo ministerijoje ir nėra partinis, aš manau, kad nėra barjeras iš principo dirbti „Lietuvos geležinkeliuose“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė M.Bartuška.

Jis pabrėžė, jog iki šiol nėra dirbęs su T.Žilinsku.

„Tai nėra savas ar nesavas žmogus, tai yra žmogus su kompetencija“, - teigė bendrovės vadovas.

Pasak jo, korupcijos prevencija yra labai didelis iššūkis „Lietuvos geležinkeliams“, todėl ir kuriamas padalinys, kuris sieks užkirsti kelią neaiškiems vidaus sandoriams, kontrabandai, korupcijai.

Pernai gruodį baigęs darbą buvusioje Vyriausybėje, T.Žilinskas teigė iki šiol niekur nedirbęs, o įsijungti į „Lietuvos geležinkelių“ komandą jam pasiūlė bendrovės generalinio direktoriaus patarėjas Rolandas Terminas.

T.Žilinskas yra baigęs policijos, istorijos ir teisės mokslus, karjeros pradžioje dirbo policininku, vėliau dirbo Policijos departamente, kur tapo generalinio komisaro patarėju, buvo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento direktorius, Lietuvos teisėsaugos atašė Briuselyje.

Nuo antradienio dirbantis 40-metis T.Žilinskas yra bendrovės Vidaus administravimo ir saugos departamento Eismo saugos skyriaus viršininko pavaduotojas, o vėliau vadovaus naujam Prevencijos departamento Verslo saugos skyriui, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

„Mano pareigos susijusios su darbuotojų nepažeidžiamumu, tinkamu jų funkcijų atlikimu, tam tikra eismo kontrole, saugiu traukinių judėjimu“, - BNS sakė daugiau nei 20 metų patirtį vidaus saugumo srityje sukaupęs T.Žilinskas.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ pranešimo, T. Žilinskas bus atsakingas už korupcijos ir piktnaudžiavimų prevenciją, kibernetinės saugos užtikrinimą, asmens duomenų apsaugą, rizikų ir draudimo sutarčių valdymą.

„Lietuvos geležinkeliuose“ buriama labai profesionali komanda, džiaugiuosi, kad įmonė įvertino mano patirtį vidaus saugumo srityje ir pakvietė prisijungti prie naujai kuriamo departamento. Tikiu, kad kartu su komanda mums pavyks sukurti sėkmingą darbuotojų ir verslo nepažeidžiamumo sistemą“, - pranešime spaudai teigė T. Žilinskas.

Pernai gruodį baigęs darbą buvusioje Vyriausybėje, T.Žilinskas teigė iki šiol niekur nedirbęs, o įsijungti į „Lietuvos geležinkelių“ komandą jam pasiūlė bendrovės generalinio direktoriaus patarėjas Rolandas Terminas.

T.Žilinskas yra baigęs policijos, istorijos ir teisės mokslus, karjeros pradžioje dirbo policininku, vėliau dirbo Policijos departamente, kur tapo generalinio komisaro patarėju, buvo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento direktorius, Lietuvos teisėsaugos atašė Briuselyje, o 2016 metais - vidaus reikalų ministras.

Ministras abejoja operatorių išlaidomis šiam tikslui.

„(Kortelių užregistravimas - BNS) yra vienkartinis veiksmas. Nemanau, kad turėtų sudaryti sunkumų vieną kartą užregistruoti ir asmenis su negalia, ar senyvo amžiaus asmenis. Manau, kad kiti žmonės nesudarytų operatoriams problemų ir tai ilgai neužtruktų, nes duomenų nėra daug, kad būtų sudėtinga“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio BNS teigė T.Žilinskas.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Jį pateikusi Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad naujovė padės kovoti su telefoniniais sukčiais. Toliau įstatymo pataisas svarstys Seimas.

Dalis mobiliojo ryšio operatorių teigė, kad išlaidas, kurias jie patirtų dėl naujosios tvarkos, turi kompensuoti valstybė. Bendrovės „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ Vyriausybės yra paprašiusios kitų metų biudžete numatyti beveik 9 mln. eurų, kurie būtų skirti padengti jų išlaidas ir investicijas, susijusias su išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimu.

„Stebina tokie skirtumai, kad „Tele2“ nurodo, kad jiems kainuos daugiau kaip 8 mln. eurų, o kitiems dviems operatoriams kartu sudėjus -2 mln. eurų. Matyt, kažkas yra netvarkoje su skaičiavimu, jei yra toks skirtumas“, - kalbėjo T.Žilinskas.

„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas spalio pabaigoje BNS teigė, kad kortelių registravimas nebūtų efektyvi priemonė kovai su nusikalstamumu, be to būtų apsunkintos verslo sąlygos.

„Tikrai nematau problemų. Manau, kad paslaugų kainos neišaugs, čia tuo gąsdina tik vienas operatorius. Manau, kad taip nereikėtų ir nederėtų elgtis visuomeniškai mąstančiam verslo subjektui“, - sakė laikinasis vidaus reikalų ministras.

Pasak jo, nerimas, jog nusikaltėliai SIM korteles galės įsigyti kaimyninėse šalyse, yra nepagrįstas, kadangi tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje šiuo metu taip pat svarstomos tai numatančios pataisos.

Jei Seimas pritars siūlomiems pakeitimams, mobiliojo ryšio operatoriai visas savo klientų išankstinio apmokėjimo SIM korteles turės užregistruoti iki 2018 metų liepos.

Pirmadienį žurnalistams pristatęs pagrindines viešojo saugumo tendencijas Lietuvoje, ministras teigė, kad 2016 metų rudenį atlikta apklausa parodė, jog 40 proc. 15 – 29 metų jaunuolių galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

„Tai yra nerimą keliantis dalykas. Galbūt, kaip jūs sakote, tai buvo ir anksčiau, bet mes to dalyko nematavome tuo aspektu, kaip lengvai galima įsigyti narkotikų Lietuvoje. Antrus metus iš eilės mes tokį klausimą turime ir iš tiesų skaičiai yra didžiuliai“, – per spaudos konferenciją sakė ministras.

Tarp didžiausių iššūkių ministras taip pat nurodė sukčiavimą, nusikaltimus elektroninėje erdvėje.

Nusikaltėliai darosi vis išradingesni, vagystes bei plėšimus keičia sukčiavimai (...). Tai yra telefoninis sukčiavimas, taip pat matome, kad sukčiavimų mokėjimo kortelėmis tikrai daugėja, daug sukčiavimo atvejų, kada arba pirkėjas neatsiskaito už gautas prekes, arba tiesiog jisai sumoka pinigus, bet prekės, deja,  nepasiekia pirkėjo.

„Nusikaltėliai darosi vis išradingesni, vagystes bei plėšimus keičia sukčiavimai (...). Tai yra telefoninis sukčiavimas, taip pat matome, kad sukčiavimų mokėjimo kortelėmis tikrai daugėja, daug sukčiavimo atvejų, kada arba pirkėjas neatsiskaito už gautas prekes, arba tiesiog jisai sumoka pinigus, bet prekės, deja,  nepasiekia pirkėjo“, – dėstė T.Žilinskas.

Kaip nurodė vidaus reikalų ministras, nusikaltimų per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo, daugiau jų ištiriama. Visgi smurto artimoje aplinkoje atvejų registruojama daugiau – anot ministro, tam įtakos galėjo turėti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kad policija tyrimo imasi net ir nesant nukentėjusiojo pareiškimo.

„2005 metais smurtas artimoje aplinkoje sudarė vos 1 proc. visų nusikaltimų, 2015 metais – net 13 procentų. Aišku, kad per dešimtmetį ta problema neatsirado, jinai ne nauja, tai buvo latentinis nusikaltimas, slaptas, aukos bijodavo kreiptis, kuomet reikėjo rašyti pareiškimą, nerašydavo. Tai yra tikrai didelė problema, kurios, deja, vien teisėsaugos institucijų pastangomis mes neišspręsime“, – dėstė ministras.

Vidaus reikalų ministerijos parengtoje ataskaitoje, be kita ko, pažymima, jog Lietuvoje santykinai daugiausiai Europos Sąjungoje (ES) įvykdoma tyčinių nužudymų. Remiantis Eurostato duomenimis, 2015 metais Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 6,5 nužudymo, tuo metu bendrai ES šis rodiklis – beveik 6 kartus mažesnis.

Projektą dėl tokio Vyriausybės nutarimo parengė jo paties vadovaujama ministerija.

„Mes gavome Vyriausybės pavedimą parengti Vyriausybės nutarimą ir, aišku, vykdome, nes tai yra Vyriausybės valia, bet aš pats žiūriu skeptiškai“, – BNS sakė T. Žilinskas.

Ministro nuomone, valstybė pirmiausia turėtų sukurti metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojama, kiek kokioje įstaigoje etatų reikia.

„Mano pozicija buvo tokia, kad turėtumėme parengti metodiką ir viską apskaičiavus eiti tuo mažinimo ar didinimo keliu“, – teigė T. Žilinskas.

„Mano nuomone, taip užsimerkus rėžti visiems po lygiai 5 proc. nėra teisingas kelias. Reikia įvertinti visų institucijų vykdomas funkcijas, galimą dubliavimąsi, krūvius. Žiūrėti reikėtų labiau individualiai“, – pridūrė jis.

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus atstovas spaudai Mindaugas Janulionis BNS sakė, kad pasiūlymas dėl etatų mažinimo 5 proc. buvo pateiktas Valstybės valdymo tobulinimo komisijoje. Tuomet pritarta pasiūlymui mažinti pareigybių skaičių ne mažiau kaip 5 proc. kiekvieno ministro valdymo srityje, bet ne konkrečiai kiekvienoje įstaigoje.

„Taigi, ministrams buvo suteikta galimybė, peržiūrėjus savo valdymo srities įstaigas, apsispręsti dėl pareigybių skaičiaus mažinimo. Pareigybių skaičiaus mažinimą būtų galima sieti su numatomu valstybės biudžeto lėšų valstybės valdymui 2017 metų mažinimu“, – teigė M. Janulionis.

Anot jo, biurokratinio aparato mažinimas ne mažiau kaip 5 proc. leis įvertinti darbuotojų efektyvumą ir jų funkcijoms atlikti reikalingą darbuotojų skaičių.

„Mažinant pareigybių skaičių taip pat siekiama išvengti biurokratų funkcijų dubliavimo ir taip efektyvinti darbo našumą bei, žinoma, taupyti biudžeto lėšas“, – sakė premjero atstovas.

Iš viso centrinės valdžios sektoriaus aparatą numatoma mažinti nuo maždaug 58 tūkst. iki 55 tūkst. etatų.

Tokią poziciją išsakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, šią savaitę apsilankiusi pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, kur pirmiausia prisiglaudžia perkelti migrantai. Ji sakė prašysianti Vidaus reikalų ministeriją ir Migracijos departamentą greitinti prašymų nagrinėjimą – tai, anot jos, reikalinga norint sumažinti pabėgėlių koncentraciją Rukloje.

T.Žilinskas savo ruožtu sako, kad pabėgėliai Rukloje užsibūna ne dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo.

„Aš galiu pasakyti, kad mes ir dabar perkeltų asmenų prieglobsčio prašymus nagrinėjame žymiai greičiau – dvigubai greičiau – nei įprasta. Maksimum iki šešių savaičių. Bet šiandien Rukloje vis dar laikomi 80 perkeltų asmenų, kuriems Migracijos departamentas jau yra suteikęs statusą. Vadinasi, 80 asmenų gali būti perkelti tolimesnei integracijai į savivaldybes, bet kažkodėl tai nevyksta. Tai aš manau, kad vargu ar dar didesnis (prašymų nagrinėjimo) paskubinimas ir aukojimas tam tikrų galbūt saugumo patikrinimų tikrai neišspręstų problemos“, – BNS sakė vidaus reikalų ministras.

Pagal Europos Sąjungos programą Lietuva yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius iš Artimųjų Rytų. Šiuo metu į šalį perkelta beveik 200 asmenų, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre tebegyvena 99 pabėgėliai iš Artimųjų Rytų.

Vienos pabėgėlių priėmimo centre apsistojusios šeimos prašymas suteikti prieglobstį atmestas – jau į Lietuvą perkeltai septynių asmenų šeimai Migracijos departamentas nutarė neleisti gyventi mūsų šalyje, nes jie esą – ne karo pabėgėliai, o ekonominiai migrantai. Šeima kol kas nedeportuota, nes departamento sprendimą ji apskundė teismui.

Ministro aiškinimu, šios šeimos atvejis verčia dar labiau tikrinti migrantus iki jų perkėlimo, tačiau tikina, kad saugumo požiūriu jie ir dabar patikinami „absoliučiai“.

„Ne vieną kartą minėjau, kad tų patikrinimų iki perkėlimo akcentas yra dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, dėl tų asmenų patikimumo ir saugumo padarome absoliučiai viską, kas įmanoma, kad tie asmenys nekeltų grėsmės. O ar tie asmenys yra ekonominiai migrantai, ar karo pabėgėliai, čia jau yra atskiras klausimas, tikrai reikia nemažai surinkti informacijos, norint įrodyti, kad jie yra ekonominiai migrantai (...) Mes, aišku, pasistengsime dar labiau patobulinti procesą, dirbame su kolegomis graikais, turkais ir italais, kad rastume galimybių gauti dar daugiau informacijos, kad tokių atvejų nepasikartotų“, – sakė T.Žilinskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol tik viena šeima iš perkeltų beveik 200 migrantų pripažinta ekonominiais migrantais.

Kelią pastojo du chuliganai

„Pradėsime tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, chuliganizmo“, - BNS trečiadienio vakarą sakė Kauno policijos vadovas Darius Žukauskas.

Pirminiais duomenimis, prie Ruklos parduotuvės vietiniai gyventojai užpuolė pabėgėlių centre gyvenančias moteris.

„Iš parduotuvės grįžtant joms kelią pastojo du jaunuoliai, sugadino akinių rėmą ir jos išsigandusios parbėgo čia, pasakė savo vyrams ir vyras sureagavo emociškai karštai, bandė išbėgti čia, lauke, galvojo eiti ieškoti tų skriaudikų. Tačiau budėtojas nedelsiant informavo policiją, policijos pajėgos atvyko čia ir prie vartų sustojus nė vienas jų nėjo iš teritorijos. Pavyko surasti sprendimo būdą, kad pilietės būtų apklaustos ir aplinkybes tirtų policija“, – Rukloje žurnalistams pasakojo D.Žukauskas.

„Muštynių nebuvo, niekas nenukentėjo“, – pridūrė jis.

Prie vartų, atvykus pareigūnams, stovėjo apie 20–30 žmonių. Pabendravus su jais per vertėją, jie nuėjo ir lauk nebesiveržė. Dėl pabėgėlių elgesio ikiteisminis tyrimas pradedamas nebus.

Pabėgėles užpuolusių Ruklos gyventojų ieško policija. Trečiadienio vakarą jie rasti dar nebuvo.

Kauno policijos vadovo teigimu, nukentėjusių moterų buvo atsiprašyta, jos nuramintos.

Policijos departamento duomenimis, incidento metu moterys vežimėlyje vežėsi mažametį vaiką. Du chuliganai užstojo joms kelią, neleido praeiti bei bandant ištrūkti sugriebė už drabužių bei vienai jų sulaužė akinius. Materialinis nuostolis – 50 eurų.

D.Žukauskas neatskleidė, kiek pareigūnų atvyko į pabėgėlių centrą, tačiau aplinkui jo pastatus matėsi keliolika policijos ir Viešojo saugumo tarnybos ekipažų. Policija nuo pašalinių buvo užtvėrusi įvažiavimą į centrą, žiniasklaidos atstovai taip pat nebuvo įleisti į teritoriją.

„Teritorijoje gyvena apie 180 žmonių, todėl natūralu, kad atvykus vienam ar dviem pareigūnams būtų sudėtinga užtikrinti viešąją tvarką. Tai atvyko tiek pajėgų, kad būtų pakankamai – tiek policijos, tiek Viešojo saugumo tarnybos“, – sakė Kauno policijos vadas.

Jo teigimu, naktį Ruklos miestelyje patruliuos papildomos policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pajėgos.

Rodo mūsų netoleranciją

Pareigūnas paragino vietos gyventojus būti tolerantiškus atvykėliams.

Pasak pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus Roberto Mikulėno, nors pabėgėliai kartais pasiskundžia, kad vietiniai į juos žiūri neigiamai, didesnių nusiskundimų nesulaukta.

„Šiandien pokalbyje man įsiminė mintis, kad vienas iš gyventojų sakė, jog jei tai būtų atsitikę Lietuvos moteriai, mes tą patį būtumėm darę ir jai taip pat padėję. Tai sirai yra draugiškesni ir kaip vyrai džentelmeniškesni“, – sakė R.Mikulėnas.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas taip pat sakė, jog incidentas Rukloje rodo, kad grėsmę kelia ne į Lietuvą atvykstantys imigrantai iš Artimųjų Rytų, o vietinių gyventojų netolerancija.

Pasak jo, stiprinti saugumą pačiame Ruklos pabėgėlių priėmimo centre nėra pagrindo. Čia būtent ruošiantis migrantų iš Artimųjų Rytų atvykimui buvo įsteigta policijos nuovada, kurioje nuolatos budi pareigūnai, o pastarasis incidentas kilo už priėmimo centro ribų.

Ministro teigimu, pareigūnams į iškvietimą pavyko sureaguoti gana greitai - per 15 - 20 minučių. Rukloje dirbančią policininkų ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų komandą sudaro žmonės tiek iš pačios Ruklos, tiek iš Kauno ir Jonavos.

Šiuo metu Rukloje esančiame pabėgėlių priėmimo centre gyvena apie 180 pabėgėlių. Daugiausia jų - žmonės iš Artimųjų Rytų, perkeltų pagal Europos Sąjungos (ES) programą.

Iš viso Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Šiuo metu į šalį perkelta beveik 200 asmenų.