Įspūdingas pakilimas

Šių metų pirmą pusmetį tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Palangos oro uostuose fiksuotas ir keleivių, ir skrydžių skaičiaus augimas. Tačiau T. Zitikis sako, kad, šį periodą palyginus su analogišku 2019 m. laikotarpiu, dar negalima teigti, kad pasiekti priešpandeminiai rodikliai. Vis dėlto T. Zitikis išskiria, kad LTOU šiuo metu viršija situacijos Europoje vidurkį.

Remiantis Europos kelionių komisijos (angl. European Travel Commission) antrąjį šių metų ketvirtį atlikta analize, keleiviai tampa kiek jautresni kainoms, todėl, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, matoma, kad bendras skrydžių skaičius Europoje mažėja. Keleivių ketinimas keliauti Europoje, palyginti su 2022 m., sumažėjo 4 proc.

Grįžtant prie situacijos Lietuvoje, sparčiausiai jau daugiau nei metus auga ir priešpandeminio laikotarpio aviacijos rodiklius visose kategorijose viršija Kauno oro uostas. Palangos oro uostas beveik pasiekė 2019 m. lygį. „Tačiau reikia suprasti, kad daugiausia įtakos bendriems pasiekimams dėl savo didžiausios apimties turi Vilniaus oro uosto rodikliai, kurie vidutiniškai kas mėnesį jau viršija 90 proc. keleivių skaičiaus atsigavimo vidurkio“, – priduria LTOU maršrutų plėtros projektų vadovas.

Reikia suprasti, kad oro uostai yra logistikos grandinės dalis, kurioje vyksta ne tik keleiviniai, bet ir daug krovininių, techninių skrydžių, nemaža dalis jų būna susiję ir su karinio judėjimo tikslais.

Kauno oro uoste 2023-iųjų sausį–birželį fiksuotas 24 proc. keleivių augimas, aptarnauta per 643 tūkst. asmenų. Čia veikia dvi žemų sąnaudų oro linijų bendrovės – „Ryanair“ ir „Wizz Air“, kurios iš pandemijos įtakos gniaužtų ištrūko greičiausiai ir net daugelyje Europos šalių pastaraisiais metais rodė didžiausią spartą plėsdamos savo veiklą. Aiškindamas Kauno oro uosto sėkmės priežastis, T. Zitikis išskiria, kad maršrutai, kurie buvo siūlomi šiame oro uoste, buvo itin paklausūs.

„Keleivių noras skristi taip pat buvo ir yra labai stiprus, todėl toks derinys leido oro uosto rodikliams jau praėjusių metų pradžioje viršyti 2019 m. statistiką“, – teigia jis.

Nedidelę, bet svarbią dalį Kauno oro uosto statistikoje užima ir prieš keletą mėnesių po ilgesnės pertraukos startavę užsakomieji skrydžiai Kaunas–Antalija, kurių paklausa sudarė apie 2 proc. viso LTOU keleivių srauto.

Svoris: anot T. Zitikio, nepaisant išsiskiriančios Kauno oro uosto statistikos, vis dėlto daugiausia įtakos bendriems šalies aviacijos sektoriaus pasiekimams dėl savo didžiausios apimties turi Vilniaus oro uosto rodikliai. / LTOU nuotr.

Tradicinių oro vežėjų atsigavimas

Vilniaus oro uoste dar tik po truputį susilyginama su priešpandeminiais keleivių, skrydžių skaičiais. Anot T. Zitikio, čia situacija kiek kitokia nei Kaune, nes Vilniuje veikia visas spektras oro bendrovių: ir žemų sąnaudų, ir tradicinės, yra ir užsakomųjų skrydžių.

„Kaip ir minėta, žemų sąnaudų oro linijų bendrovės po pandemijos atsigavo pirmiausia, panašiu ar net didesniu tempu augo ir auga užsakomieji atostogų krypčių skrydžiai, o šiuo metu itin aktyviai auga ir trečioji kategorija – tradicinių oro bendrovių pasiūla. Pastaroji visoje Europoje rodė bene lėčiausias atsigavimo tendencijas, todėl natūralu, kad iš dalies lemia ir lėtesnį būtent Vilniaus oro uosto keleivių skaičiaus augimą“, – teigia jis.

„Vis dėlto faktiniai rezultatai ir bendros paklausos tendencijos rodo, kad antroje metų pusėje būtent tradicinių oro bendrovių augimas bus aktyviausias ir tai teigiamai koreguos sostinės oro vartų rezultatus“, – prognozuoja T. Zitikis.

Pavyzdžiui, „LOT Polish Airlines“ padidinus skrydžių Vilnius–Varšuva skaičių, Varšuvos kryptis jau dabar yra pakilusi per vieną poziciją (iš penktos į ketvirtą̨ vietą pagal pervežtų keleivių skaičių), palyginti su praėjusiais metais. Ši kryptis tapo dar patogesnė verslo ir atostogų keliautojams. LTOU pastebi, kad, pridėjus papildomų skrydžių, tapo patogiau pasiekti ne tik Lenkiją, bet ir Vokietiją, Prancūziją.

„Pastebimas verslo keliautojų ir jiems aktualiausių krypčių atsigavimas. Ryškėja tendencija, kad lietuviai vis labiau atranda ir tradicinius oro vežėjus, o tai yra devynios oro bendrovės iš dvylikos Lietuvos oro uostuose veiklą vykdančių oro kompanijų“, – priduria T. Zitikis.

Populiariausios skrydžių kryptys išlieka tradicinės – Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Italija. „Šios šalys ir įvairūs miestai jose lieka tarp populiariausių reguliarių skrydžių maršrutų. Tokia tendencija iš esmės pasikartoja panašiai tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uoste“, – teigia T. Zitikis

Kaip ir praėjusiais metais vienas pagrindinių atsigavimo faktorių yra atostogų kryptys. Populiariausi užsakomieji skrydžiai pastarąjį pusmetį taip pat laikėsi tradicinio kurso Antalijos, Herakliono, Šarm aš Šeicho, Alanijos ar Hurgados link.

Naujos darbo vietos

Augimas reikalauja pokyčių, todėl LTOU paskelbė, kad visai netrukus žada sukurti 200 naujų darbo vietų. T. Zitikis aiškina, kad reikėtų suprasti, jog oro uostuose dirba ne tik oro uosto, bet ir daugybės kompanijų, kurios vykdo atskiras veiklas, darbuotojai.

Pasak eksperto, toks skaičius numatomas projektuojant netolimos ateities perspektyvas. Tendencijos rodo, kad darbuotojų labai reikės būtent orlaivių priežiūros bendrovėms. „Natūralu, kad ilgalaikėje perspektyvoje matant, jog orlaivių ir keleivių skaičius aviacijoje augs, o šias tendencijas mes aiškiai indikuojame visiems savo partneriams, reikia auginti personalo apimtį“, – sako T. Zitikis.

Be to, jis pabrėžia, kad orlaivių aptarnavimo sritis Lietuvos oro uostuose apima ne tik lėktuvų paruošimą po ar prieš skrydį, bet ir keleivių registraciją, jų palydą į lėktuvus, techninius darbus. „Tai yra kompleksinė veikla ir sėkmingai oro uostų veiklai itin svarbi. Tikrai matome, kad ši karjeros kryptis Lietuvoje jau yra ir bus itin paklausi“, – tikina LTOU maršrutų plėtros projektų vadovas.

NATO susitikimas įrodė, jog esame pajėgūs priimti ir išlydėti net didžiausius orlaivius, didelį skaičių jų sėkmingai prižiūrėti oro uostuose, lygiagrečiai net nestabdant komercinių skrydžių.

Didinti karinį mobilumą

Greta numatomų permainų rikiuojasi ir Kauno oro uosto plėtros planai. Neseniai buvo paskelbti tarptautiniai rangovų atrankos viešieji pirkimai keleivių terminalo ir šiaurinio perono plėtros projektams. Numatoma, kad naujojo perono plotas sieks daugiau kaip 35 tūkst. kv. m, jame bus sukurta papildomų lėktuvų statymo ir variklių bandymo vietų. Užbaigus projektą, Kauno oro uoste orlaivių stovėjimo vietų skaičius turėtų augti daugiau nei pusantro karto.

Pristatydamas šiuos planus, laikinasis LTOU vadovas Aurimas Stikliūnas patikino, kad vykstant darbams Kauno oro uostas veiks įprastai, o tai padės toliau išlaikyti sparčius aviacijos rodiklių augimo tempus.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra pabrėžęs, kad Kauno oro uostas yra NATO partnerių logistikos vieta, tad ruošiami ir karinio mobilumo projektai, kurie taip pat prisidės prie oro uosto galimybių plėtros.

Šiuo metu LTOU kartu su Susisiekimo ministerija derina konkrečius projektus, kurie galėtų pretenduoti į finansavimą būtent kariniam mobilumui pritaikyti visuose šalies oro uostuose.

„Rudenį turėtų paaiškėti keletas konkrečių projektų, kuriuos būtinai įvardysime ir viešai. Iš esmės, kalbame apie aerodromų teritorijų geresnį pritaikymą tiek efektyvumo, tiek saugumo prasme dvigubai paskirčiai – komercinių ir karinių poreikių orlaivių priežiūros derinimui“, – sako T. Zitikis.

„Reikia suprasti, kad oro uostai yra logistikos grandinės dalis, kurioje vyksta ne tik keleiviniai, bet ir daug krovininių, techninių skrydžių, nemaža dalis jų būna susiję ir su karinio judėjimo tikslais. Norime, kad ateityje būtume visuose oro uostuose pasirengę dar geriau be trukdžių atlikti šias funkcijas“, – akcentuoja jis.

Neseniai LTOU teko susidurti su bene didžiausiu kada nors tekusiu iššūkiu – NATO viršūnių susitikimu. Pasak T. Zitikio, šį projektą tikrai būtų sunku lyginti su bet kokia ankstesne LTOU patirtimi.

„Tai tikrai buvo istorinis išbandymas mūsų infrastruktūrai ir įvairių sričių ekspertams, kurie dirba oro uostuose. Reikia paminėti, kad NATO susitikimas įrodė, jog esame pajėgūs priimti ir išlydėti net didžiausius orlaivius, didelį skaičių jų sėkmingai prižiūrėti oro uostuose, lygiagrečiai net nestabdant komercinių skrydžių. Tai buvo sunkus projektas, kuriam visi ruošėmės apie pusę metų, tačiau pasiruošimas buvo itin kokybiškas, o rezultatas puikus”, – tikina jis.

Per šių metų sausį–birželį Vilniaus oro uoste keleivių skaičius augo 17 proc. iki 2 mln. keleivių, Kauno – augo 24 proc. iki 640 tūkst., Palangos – 36 proc. iki 150 tūkst. keleivių, pranešė Lietuvos oro uostai.

Tuo metu skrydžių skaičius Vilniuje augo 1 proc. iki 17,9 tūkst., Kaune – 5,7 proc. iki 5,3 tūkst., o Palangoje – 9,7 proc. iki 1,8 tūkstančio.

Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis pastebi, kad palyginti su priešpandeminio laikotarpio pirmuoju pusmečiu, keleivių srautas Vilniaus oro uoste šįmet dar buvo kiek mažesnis, bet Palangos oro uoste beveik susilygino, o Kauno oro uoste pranoko 18 procentų.

„Apskritai, Kauno oro uoste stebime rekordinius keleivių skaičius – per pirmą šių metų pusmetį aptarnauta per 640 tūkst. asmenų. O krovinių kiekis šiame oro uoste, palyginti su 2019 metų pirmu pusmečiu, yra kone pusantro karto didesnis“, – pranešime sakė T. Zitikis.

Be to, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didesnis keleivių srautas lėmė geresnį orlaivių užpildymą, labiausiai – 35 proc. – pastarasis rodiklis augo tradicinių oro bendrovių kategorijoje.

Jų vidutinis lėktuvo užpildymas siekė 73 proc. (2019 metais – 66 proc.). Žemų kaštų oro bendrovių skrydžiuose buvo užpildyta vidutiniškai 88 proc. vietų (2019 metais – 89 proc.).

Krovinių trijuose oro uostuose pirmąjį pusmetį gabenta 9,9 tūkst. tonų – 0,2 proc. mažiau nei prieš metus. Vilniuje krovinių mažėjo 0,1 proc. iki 7,3 tūkst. tonų, Kaune – 7 proc. iki 2,3 tūkst. tonų, o Palangoje – augo 9 kartus iki 188 tonų.

Šiuo metu Lietuvos oro uostuose reguliarius skrydžius vykdo 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir dar trys – žemų kaštų oro bendrovės.

Lėtas pabudimas

Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, daugelis aviacijos rinkos dalyvių net keliskart gerino bendras 2022-ųjų aviacijos prognozes, nes metų pradžia nebuvo labai lengva.

„Pirmieji metų mėnesiai buvo lyg lėtas pabudimas iš dvejus metus trukusio pandeminio žiemos miego. Dalyje valstybių vis dar buvo galima justi pandemijos ribojimus keliaujantiems, o tai mažino keliaujančių srautus. Vis dėlto didėjantis lėktuvų užpildymas ketvirčio pabaigoje jau žymėjo lėto atsigavimo pradžią“, – sako T. Zitikis.

Lūžis įvyko kovo–balandžio mėnesiais, kai jau buvo galima drąsiai sakyti, kad keleivių ir skrydžių srautai Lietuvoje pradėjo sparčiai augti, o Kauno oro uosto atveju net aplenkė priešpandeminius metus.

„Pagrindinės šio proceso globalios priežastys buvo dvi. Pirma, beveik visos ES valstybės atsisakė keliautojams taikomų ribojimų ir pandeminį požiūrį keitė į endeminį, o tai paskatino paklausos augimą. Antra, prasidedant aviacijos vasaros sezonui, oro bendrovės ėmė siūlyti daugiau maršrutų ir jau tada ruošėsi atsigavimo laikotarpiui“, – pasakoja Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas.

Jis išskiria, kad tokio spartaus atsigavimo, o kai kuriais atvejais net augimo perspektyvas metų eigoje daugelis ekspertų vertino rezervuotai. Tačiau vėlesnių mėnesių rodikliai ir besitęsiantis augimas patvirtino, kad kovo pabaiga tapo Lietuvos aviacijos atsigavimo pradžia.

2019 m. Lietuvos oro uostuose buvo siūlomi 92 maršrutai, 2021 m. – 76, o 2022-ųjų vasarą keliautojai galėjo rinktis iš 90 siūlomų krypčių.

„Ketvirčio pabaigoje pavyko atkurti beveik 70 proc. keleivių ir net 80 proc. priešpandeminio skrydžių srauto. Tai leido toliau užtikrintai lenkti tiek Rygos, tiek Talino oro uostus pagal pervežtų keleivių skaičių“, – teigia T. Zitikis.

Tempas kėlė iššūkių

Įsibėgėjant vasaros sezonui ir sparčiai augant keleivių ir skrydžių srautams, sektoriaus rezultatai priartėjo prie priešpandeminių rodiklių – balandį pavyko sugrąžinti 83 proc. buvusio keleivių srauto, o Lietuvos oro uostams – įsitvirtinti regiono lyderių pozicijose, primena T. Zitikis.

Spartus globalios aviacijos atsigavimo tempas sukėlė ir iššūkių. „Dalis didžiųjų Europos oro uostų ir oro bendrovių pandemijos laikotarpiu atleido nemažai darbuotojų, todėl atsigaudamas aviacijos sektorius susidūrė su aptarnavimo iššūkiais. Išaugo keleivių eilės, aptarnavimo laikas. Dėl darbuotojų trūkumo Europos oro uostai ir skrydžių bendrovės buvo priverstos atšaukti skrydžius, dalis jų vėlavo“, – pasakoja ekspertas.

„Vis dėlto Lietuvos oro uostai pandemijos laikotarpiu priėmė strateginį sprendimą net sudėtingu metu išlaikyti kiek įmanoma daugiau darbuotojų ir taip numatė būsimą poreikį. Galiausiai tai leido užtikrinti aptarnavimo kokybę ir išvengti didesnių eilių, kitų iššūkių atsigavimo laikotarpiu“, – priduria jis.

Arčiau rekordo

Užbaigus pirmąjį 2022-ųjų pusmetį, Lietuvos oro uostai pasiekė 2,3 mln. aptarnautų keleivių ribą. „Palyginkime: per visus 2021 m. aptarnavome 2,5 mln., tad sparčiai vijomės rekordinius 2019 m., o Kauno oro vartai toliau demonstravo išskirtinį augimą, kuris lenkė priešpandeminius rodiklius“, – sako T. Zitikis.

Anot jo, visą vasarą oro bendrovės ir oro uostai dirbo arti savo galimybių ribos – to reikalavo toliau rekordiniu tempu vykstantis augimas. Oro bendrovės vėl grįžo į panašią maršrutų pasiūlos apimtį ir tai buvo aiškus signalas, kad grįžtama į įprastą gyvenimą. „2019 m. Lietuvos oro uostuose buvo siūlomi 92 maršrutai, 2021 m. – 76, o 2022 m., vasaros sezono metu, keliautojai galėjo rinktis iš 90 siūlomų krypčių“, – vardija Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas.

„Liepos mėnesį beveik pasiekėme rekordinius 2019 m. rezultatus – minėtą mėnesį fiksavome net 97 proc., o rugpjūtį – 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto, keliautojų srautai augo net sparčiau nei vasaros pradžioje“, – tęsia jis.

Sezoniškumo sugrįžimas

Bene svarbiausias šių metų pabaigos aviacijos pasiekimas – aviacijos grįžimas į įprastą sezoniškumą. T. Zitikis akcentuoja, kad tai itin aktualu Europos žemynui, kuriame didelę įtaką aviacijos srautams turi žiemos pradžia ir keleivių srautų persiskirstymas.

„Dveji pandemijos metai labai išbalansavo sezoniškumo įtaką ir oro bendrovių planavimą, vadinasi, ir galimybes keliauti visuomenei. Kitaip tariant, oro bendrovės savo veiklą ankstesniu metu planuodavo santykinai trumpais laikotarpiais, o šiuo metu ši pandemijos įtaka jau beveik nejaučiama ir aviacijos procesų planavimas grįžo į savo vėžes“, – aiškina ekspertas.

T. Zitikio teigimu, šiandien tiek oro uostai, tiek oro bendrovės jaučiasi užtikrinčiau ir planuoja veiklą remdamiesi būtent sezoniškumu, nemažai oro bendrovių jau skelbia savo ateinančios vasaros maršrutų planus, o tyrimai rodo, kad ir Lietuvos gyventojai jau turi planų keliauti dar aktyviau nei 2022 m.

„Daugelį dėl žiemos sezono sustabdytų skrydžių maršrutų atnaujinti numatyta pavasarį, prasidedant aviacijos vasaros sezonui. Kita dalis maršrutų pakeičiami naujomis kryptimis, kurios turi didesnę paklausą ir generuoja didesnį keleivių srautą“, – sako jis.

2022 m. Lietuvos aviacijai, oro uostams, oro bendrovėms yra grįžimo prie 2017–2018 m. keleivių ir skrydžių srautų laikotarpis, o 2023 m., kaip prognozuoja T. Zitikis, bus fiksuojamas panašus keleivių ir skrydžių skaičius, koks buvo rekordiniais 2019-aisiais.

Skaičiai džiugina

Per 2022 m. devynis mėnesius Lietuvos oro uostuose jau užfiksuota šiek tiek daugiau nei 4 mln. keleivių. 2021 m. per tą patį laikotarpį buvo aptarnauta 1,5 mln. keleivių, 2019 m. per pirmuosius devynis mėnesius buvo fiksuotas 4,9 mln. keleivių rodiklis.

Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio teigimu, aviacijos atsigavimas rudenį nesustojo, o kai kuriais atvejais rodikliai ir augo.

„Šį rugsėjį pavyko pasiekti 88 proc. 2019 m. to paties mėnesio bendro keleivių lygio. Turbūt vertėtų išskirti vieną iš keleivių srauto kategorijų – vien užsakomųjų skrydžių keleivių skaičius jau lenkia 2019 m. rezultatus, o per pastarąjį mėnesį, lyginant rugpjūčio ir rugsėjo rodiklius, užsakomųjų skrydžių keleivių skaičius augo net 17 proc.“, – teigė T.Zitikis.

Jo nuomone, šį spartų augimą lemia išaugusi kelionių į Turkiją paklausa. Rudenį oro temperatūra čia švelnesnė, be to, galima rasti geresnių kelionių organizatorių pasiūlymų.

Turbūt vertėtų išskirti vieną iš keleivių srauto kategorijų – vien užsakomųjų skrydžių keleivių skaičius jau lenkia 2019 m. rezultatus.

Žiemos įtaka

Apžvelgiant esamų krypčių skaičius T.Zitikis sakė, kad šių metų rugsėjį Lietuvos oro uostų keleiviai galėjo rinktis iš 89 tiesioginių maršrutų. Palyginkime: 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu keleiviams buvo siūlomos 92 kryptys.

Aviacijos eksperto teigimu, artėjančio žiemos laikotarpio bendriems aviacijos srautams įtakos gali turėti įprastai vykstantys sezoniniai oro bendrovių maršrutų planavimo veiksniai – kai kurie maršrutai gali būti laikinai pristabdyti žiemos laikotarpiui dėl paklausos sumažėjimo ar kitų niuansų (pajėgumų trūkumo, techninių priežasčių ir kt.), tačiau daugeliu atveju analogiški maršrutai yra pratęsiami jau pavasario mėnesiais, kai startuoja aviacijos vasaros sezonas.

Kitais atvejais žiemos sezonu laikinai sustabdyti maršrutai tiesiog kompensuojami startuojančiomis kitomis kryptimis, kurios tuo metu yra paklausesnės ir generuoja didesnį keleivių srautą.

Išsiskiria Kaunas

Komentuodamas praėjusio mėnesio aviacijos rezultatus T.Zitikis teigė, kad atsigavimas pastebimas visuose trijuose Lietuvos oro uostuose, tačiau Kauno oro uostas ir toliau išlieka vienareikšmiu lyderiu – čia pasiekti rezultatai kiekvieną mėnesį nuo pat balandžio viršija priešpandeminius rezultatus.

Vilniaus oro uoste rugsėjo mėnesį pavyko susigrąžinti 85 proc. priešpandeminio keleivių srauto. Praėjusį mėnesį per šiuos oro vartus keliavo beveik 400 tūkst. keleivių. Palyginkime: 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus oro uoste keliavo 468 tūkst. keleivių, o pernai – 258 tūkst. Šiame oro uoste pavyko susigrąžinti ir 80 proc. skrydžių. Rugsėjį aptarnauta 3,4 tūkst. skrydžių; 2019 m. pirmąjį rudens mėnesį šis skaičius siekė 4,3 tūkst., o pernai – 3 tūkst.

Kauno oro uostas lenkia priešpandeminius rezultatus tiek keleivių, tiek aptarnautų skrydžių srityje. Rugsėjo mėnesį per Kauno oro vartus keliavo 107 tūkst. keleivių, aptarnauta 940 skrydžių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu aptarnauta 104 tūkst. keleivių ir 831 skrydis, o 2021 m. rugsėjį per šį oro uostą keliavo 66 tūkst. keleivių, aptarnauta 777 skrydžiai.

Spartus atsigavimas pastebimas ir Palangos oro uoste. Pirmąjį šių metų rudens mėnesį Palangos oro uostą rinkosi beveik 25 tūkst. keleivių, čia aptarnauti 372 skrydžiai. Palyginkime: 2019 m. per šį oro uostą keliavo 31 tūkst. keleivių, aptarnauti 578 skrydžiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu keliavo 2,2 tūkst. keleivių ir aptarnauta tik 40 skrydžių, tačiau svarbu paminėti, kad būtent 2021 m. rugsėjo pradžioje pajūrio oro uostas buvo uždarytas didelio masto rekonstrukcijos darbams aerodrome.

Krovinių pergabenimo apimtys visuose oro uostuose lenkė priešpandeminius srautus. Iš viso praėjusį mėnesį per Lietuvos oro uostus pergabenta 2,1 tūkst. t krovinių. Daugiausia krovinių pergabenta Vilniaus oro uoste – 1,5 tūkst. t. Stipriai išaugo Palangos oro uoste pergabentų krovinių skaičius – per rugsėjį šiame oro uoste pergabenta 134,8 t krovinių.

„Palangos oro uoste praėjusį mėnesį stebėjome išaugusį krovinių pergabenimo srautą. 2019 m. per šį oro uostą gabenta vos 0,4 t, o šiemet – daugiau nei 130 t. Labiausiai tai lėmė stipriai augęs karinių krovinių pervežimo aktyvumas“, – komentavo T.Zitikis.