Tai jis sakė po Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako (Marjušo Blaščako) pareiškimo, jog jo šalis priims iš Vokietijos raketų „Patriot“, nors Varšuva anksčiau ragino Berlyną jas verčiau nusiųsti Ukrainai.

„Buvo diskusija, kuri jau baigėsi – tos sistemos bus Lenkijoje. Tačiau visiškai nėra abejonių, kad mes įsipareigojome dvišaliuose ir trišaliuose pokalbiuose, kad mes remsime poreikį kuo daugiau „Patriot“ baterijų perduoti Ukrainai, kadangi Ukrainos oro apsauga yra vienas pagrindinių elementų, kuris reikalingas karui laimėti“, – bendroje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovų spaudos konferencijoje Vilniuje sakė T. Grodzkis.

Ukrainos oro apsauga yra vienas pagrindinių elementų, kuris reikalingas karui laimėti.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas pabrėžė, kad Rusijos karo taktika nukreipta į civilius, todėl „dangaus uždarymas Ukrainai yra klausimas numeris vienas“.

„Mums iš tikrųjų reikia šiuolaikinių sistemų, tokių kaip „Patriot“  – tai yra prioritetas. Mes bendraujame su mūsų kolegomis dėl to, kituose lygmenyse kalbame apie tai. Ir aš būsiu dėkingas šalims, kurios turi įtakos sprendimams, kad Ukraina artimiausiu metu gautų priešraketinės ir oro gynybos sistemų, kad galėtų maksimaliai išsaugoti gyvybių Ukrainoje“, – kalbėjo R. Stefančiukas.

Dislokuoti Lenkijoje pažangią amerikiečių gamybos sistemą „Patriot“ Vokietija pasiūlė po dvi gyvybes praėjusį mėnesį nusinešusio sprogimo lenkų pasienio kaime. Manoma, kad sprogimą sukėlė nuklydusi Ukrainos oro gynybos sistema.

Tačiau Lenkijos valdžia tuomet pasakė Berlynui, kad jis verčiau nusiųstų sistemą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos raketų antpuolių.

Vokietija atsakė turinti dėl šių sprendimų tartis su NATO, kadangi sistema yra Aljanso integruotos gynybos dalis. Tačiau Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad tai yra pačios valstybės apsisprendimo reikalas.

Varšuva laikėsi pozicijos, kad raketų dislokavimas Ukrainoje būtų padidinęs ir Lenkijos, ir su Rusija kariaujančios jos kaimynės saugumą.

Jungtinės Valstijos raketų „Patriot“ jau yra dislokavusios Lenkijoje, o Vokietija – Slovakijoje.

„Ataka buvo daugiakryptė, taip pat ir iš Rusijos Federacijos vidaus“, – sakoma Lenkijos Senato pareiškime.

Lenkijos Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis (Tomašas Grodzkis) sakė, kad tai gali būti susiję su trečiadienį vykusiu Senato balsavimu dėl rezoliucijos, kuria Rusija pripažįstama teroristiniu režimu.

Slovakijos parlamento pirmininko pavaduotojas Gaboras Grendelis naujienų agentūrai AFP sakė, kad „buvo paralyžiuotas visas parlamento kompiuterių tinklas“.

„Apie 11 val. (vietos, 12 val. Lietuvos laiku) ruošėmės balsuoti, bet mūsų administracinio skyriaus vadovas pranešė, kad buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš parlamento IT sistemą“, – nurodė jis.

„Todėl parlamento posėdis buvo sutrikdytas“, – pridūrė jis.

Pasak įstatymų leidėjo, sutriko visų kompiuterių veikla ir telefono linijos, todėl įstatymų leidėjai negalėjo balsuoti dėl kelių įstatymų projektų.

„Mes nenustatėme šios problemos šaltinio, ją sprendžia mūsų technikai“, – sakė Slovakijos parlamento pirmininkas Borisas Kollaras (Borisas Kolaras).

Kreipimesi, kurį transliavo visi pagrindiniai transliuotojai, Tomaszas Grodzkis (Tomašas Grodzkis) pažymėjo, kad veto gali pakenkti Lenkijos „ekonominiams, politiniams ir strateginiams interesams“.

„Tai prieštarauja mūsų šalies gerovei“, – įspėjo opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) atstovas. Jam kalbant už nugaros matėsi Lenkijos ir ES vėliavos.

„Jei dėl jūsų Lenkija praras milžiniškas pinigų sumas tolesnei plėtrai ir atsigavimui [po koronaviruso pandemijos], ir mes paliksime savo Europos namus, istorija ir žmonės jums neatleis“, – sakė jis.

Lenkija ir Vengrija sukėlė Bendrijoje krizę, grasindamos vetuoti pasiūlymus dėl daugiamečio biudžeto ir koronaviruso pandemijos paveiktos ekonomikos gaivinimo paketo

Abi šalys, kurias Briuselis kaltina nesilaikant demokratijos normų, nesutinka, kad ES finansavimas būtų susietas su reikalavimu laikytis teisės viršenybės principo.

Kai kurie Lenkijos opozicijos politikai įspėja, kad vyriausybės retorika gali privesti prie „Polexito“ – šalies pasitraukimo iš Bendrijos.

„Vyriausybė neturi įgaliojimų išvesti mūsų iš ES neatsiklaususi žmonių", – sakė T. Grodzkis ir pridūrė: „Didžiausias mūsų interesas – suvereni, įstatymus gerbianti Lenkija vieningos Europos centre.“