Stebėtojai taip aiškina augantį aukščiausių Japonijos pareigūnų susidomėjimą šio konsulinio pareigūno atminimu, kurį šeštadienį pagerbė į Ch. Sugiharos namų muziejų Kaune nuvykęs šalies užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi (Tošimicas Motegis).

Apie 20 minučių trukusio apsilankymo metu ministras apžiūrėjo Ch. Sugiharos žydams išduotų „Gyvybės vizų“ sąrašą bei ekspoziciją apie diplomato gyvenimą ir pasirašė svečių knygoje.

Pabrėžti Ch. Sugiharos vaidmenį yra nusistovėjusi tradicija bendraujant Lietuvos ir Japonijos pareigūnams, tačiau jo veiklos pavyzdys pastaraisiais metais tampa ypač svarbus Tokijui dėl Rusijos ir Kinijos skatinamų ginčų Antrojo pasaulinio karo tema.

Toshimitsu Motegi/Japonijos ambasados nuotr.

Diskusijos apie karą yra nemalonios Japonijai, buvusiai nacių Vokietijos sąjungininke.

„Šiame kontekste japonams prasminga skirti didesnį dėmesį istorijoms, kurios rodo pozityvų Japonijos vaidmenį tuo metu. Sugiharos istorija yra vienas tokių pavyzdžių“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Konstantinas Andrijauskas.

Japonijos ministrą muziejuje priėmęs jo vadovas Ramūnas Janulaitis BNS sakė, kad japonams reikia alternatyvų istorijoms apie tėvynainių žiaurumą su kaimynais ir amerikiečių bei britų karo belaisviais.

„Sugiharos žygdarbis tai daro ir tampa ta atsvara. Per Sugiharą japonai mato, kad elgėsi ne tik juodai, bet buvo ir didvyrių“, – teigė R. Janulaitis.

Prieš trejus metus Ch. Sugiharos muziejų aplankė ir Lietuvoje viešėjęs Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šinzas Abe).

Muziejus yra įkurtas buvusiose Japonijos konsulato, kur dirbo Ch. Sugihara, patalpose.

Japonų aukos

Žaliakalnyje įsikūręs Ch. Sugiharos muziejus smarkiai nukentėjo finansiškai per koronaviruso pandemiją, tačiau įstaigą gelbėjo japonų aukos.

Pagrindinę pajamų dalį jis susirenka iš lankytojų nusipirktų bilietų.

Didžioji dalis iš 20 tūkst. prieš pandemiją 2019 metais muziejų aplankiusiųjų buvo japonų turistai, 2020 metų pradžioje dingę, įvedus kelionių ribojimus dėl pasaulyje išplitusio koronaviruso.

Jie didžiuojasi savo baltu žmogumi, kaip patys sako. Vienetai iš diplomatų pasielgia taip, kaip jis, rizikuodami karjera ir gyvybe.

Pats muziejus taip pat buvo uždarytas įvedus karantiną ir feisbuke pasiskelbė turintis finansinių sunkumų.

Pasak R. Janulaičio, į įrašą dėmesį atkreipė japonų ambasada Lietuvoje, nusprendusi organizuoti aukų rinkliavą Japonijoje.

Jo teigimu, tokiu būdu įstaigai buvo paaukota daugiau nei 120 tūkst. eurų, o tai leido ne tik išsaugoti darbuotojus, bet ir susitvarkyti pasenusias muziejaus grindis.

Anot muziejaus vadovo, ši istorija tik įrodo, kokiu svarbiu žmogumi Japonijoje yra tapęs Ch. Sugihara.

„Jie didžiuojasi savo baltu žmogumi, kaip patys sako. Vienetai iš diplomatų pasielgia taip, kaip jis, rizikuodami karjera ir gyvybe“, – sakė R. Janulaitis.

„Japonai labai džiaugiasi, kad jų tėvynainis yra toks žinomas žmogus pasaulyje. Kaip patys sako, Japonijos Šindleris“, – pridūrė jis, palyginęs Ch. Sugiharą su žinomu pasaulyje žydų gelbėtoju Oskaru Schindleriu (Oskaru Šindleriu).

Ch. Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939 metų rudenį. Jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.

Karo pradžioje naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų iš šios šalies atvyko ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.

Ignoruodamas griežtas Japonijos vyriausybės instrukcijas, Ch. Sugihara 1940-ųjų vasarą išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.

Susitikime aptartos šalių galimybės glaudžiau bendradarbiauti įvairiose srityse, pranešė Vyriausybė.

„Lietuva vertina Japoniją kaip strateginę partnerę Azijoje, todėl norime stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, ypač ekonomikos, energetikos, mokslinių tyrimų ir kitose srityse“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Per susitikimą aptarti „Rail Baltica“, energetikos, sinchronizacijos projektai – Japonijos bendrovė „Tepco“ atlieka techninę studiją, kurios reikia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui įgyvendinti.

Ingrida Šimonytė (LRVK/Laimos Penek nuotr.)

I. Šimonytė pakvietė Japonijos kompanijas aktyviai investuoti ir dalyvauti projektuose Lietuvoje, pasinaudojant Europos Sąjungos ekonomikos žaliuoju kursu.

Po susitikimo Japonijos ambasados išplatintame pranešime teigiama, kad šalys sutiko stiprinti bendradarbiavimą medicinos ir atsinaujinančios energetikos srityse.

T. Motegi taip pat išreiškė viltį, kad Japonijos technologijų įmonės gali prisidėti prie Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, stambių infrastruktūros projektų, kaip elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa.

„Abi pusės sutarė skatinti tokį bendradarbiavimą, kuris prisideda prie Europos integracijos stiprinimo“, – rašoma ambasados pranešime.

Japonijos delegacija yra pirmoji iš už Europos ribų, į Lietuvą atvykusi po pandemijos.

Abi pusės sutarė skatinti tokį bendradarbiavimą, kuris prisideda prie Europos integracijos stiprinimo.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šeštadienį pareiškė paramą Japonijos strateginei iniciatyvai plėsti ryšius, pavadinęs šalį svarbiausia partnere Azijoje.

Tai yra alternatyva glaudesniems santykiams su Kinija, nuo kurios Lietuva pastaruoju metu didino atstumą, baimindamasi nepageidaujamos Pekino įtakos ir stiprindama ryšius su vertybiškai artimesnėmis valstybėmis didžiausiame pasaulio žemyne.

Lietuvoje viešintis T. Motegi po susitikimo su I. Šimonyte vyks į Kauną pagerbti Antrojo pasaulinio karo metais žydus nuo Holokausto išgelbėjusio diplomato Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimo.

Tai yra alternatyva glaudesniems santykiams su Kinija, nuo kurios Lietuva pastaruoju metu didino atstumą, baimindamasi nepageidaujamos Pekino įtakos ir stiprindama ryšius su vertybiškai artimesnėmis valstybėmis didžiausiame pasaulio žemyne.

„Lietuva vertina Japoniją kaip svarbiausią partnerę Azijoje, todėl sieksime, kad mūsų dvišaliai santykiai būtų pakelti į kokybiškai naują strateginės partnerystės lygmenį“, – pareiškime žiniasklaidai po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Japonijos užsienio reikalų ministru Toshimitsu Motegi (Tošimicu Motegiu) sakė G. Landsbergis.

„Sutarėme gilinti dvišalį bendradarbiavimą visose srityse ir visuose formatuose“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat parėmė Tokijo inicijuotą laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją, apimančią glaudesnius ekonominius ir politinius ryšius.

„Pasisakome už glaudesnį Europos Sąjungos bendradarbiavimą su bendramintėmis regiono valstybėmis, remiame Japonijos laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno viziją“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Toshimitsu Motegi (iš kairės) ir Gabrielius Landsbergis/URM nuotr.

T. Motegi patvirtino sulaukęs „stipraus palaikymo“ Japonijos vizijai: „Tikiuosi stiprinti mūsų bendradarbiavimą laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno vizijos rėmuose su Lietuva“.

Lietuvos ministro pareiškimai atspindi Vyriausybės pastangas siekti glaudesnių ryšių su liberaliomis demokratijomis Azijoje.

Tuo tarpu Vilniaus ir Pekino santykiai pastaraisiais mėnesiais prastėjo.

Lietuva kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo kinų investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.

Visa tai vainikavo Lietuvos sprendimas pasitraukti iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formato 17+1, paraginus ES rasti bendrą poziciją dėl santykių su Pekinu.

G. Landsbergis sakė, kad Lietuva skirs didelį dėmesį ekonominių ryšių galimybėms su Japonija, kurias atveria ES susitarimai su Tokiju.

Jis tvirtino, kad Lietuva bendrardarbiaus su Japonija mokslo ir tyrimų, inovacijų, o ypač gyvybės mokslų ir sveikatos apsaugos srityse, transporto ir energetikos projektuose, išnaudojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą.

„Lietuvoje laukiame Japonijos investicijų“, – pareiškė ministras.

Sutarėme gilinti dvišalį bendradarbiavimą visose srityse ir visuose formatuose.

Japonijos diplomatijos vadovas teigė norintis plėsti Japonijos ir Vilniaus bendradarbiavimą gyvybės mokslų ir švarios energetikos sektoriuose.

„Tikiuosi, kad Japonijos kompanijos atneš technologinių pranašumų ir toliau prisidės prie plataus masto infrastruktūros projektų, kurie sustiprins Europos integraciją su trimis Baltijos šalimis, įskaitant Lietuvą“, – teigė T. Motegi, paminėjęs Japonijos įmonių norą dalyvauti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijoje su Vakarų Europa.

Lietuvos ir Japonijos ministrai taip pat aptarė padėtį savo regionuose, pradedant Kinija bei Šiaurės Korėjos branduoline programa ir baigiant situacija Baltarusijoje.

Lietuvoje viešintis T. Motegi taip pat susitinka su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, o vėliau vyks į Kauną pagerbti Antrojo pasaulinio karo metais žydus nuo Holokausto išgelbėjusio diplomato Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimo.

Kitose Baltijos šalyse šią savaitę jau apsilankęs ministras pastaruoju metu vyksta į regionus, kuriuose Kinija bando sustiprinti ekonominę ir politinę įtaką, teigia diplomatai.

Prieš kelis mėnesius jis Varšuvoje susitiko su Višegrado šalių užsienio reikalų ministrais.

Japonijos diplomatijos vadovas Vilniuje susitiks su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir premjere Ingrida Šimonyte.

Užsienio reikalų ministerija skelbė, kad per vizitą bus aptarti dvišaliai santykiai, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose, regioninės ir tarptautinės aktualijos.

Toshimitsu Motegi/Scanpix nuotr.

Platesnis žvilgsnis į Aziją

Japonijos ministras Lietuvai turėtų pristatyti Tokijo inicijuotą laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją kaip atsvarą gilesniems ryšiams su Pekinu.

Lietuvai tokia alternatyva gali atrodyti patraukli, pastaraisiais mėnesiais stebint šalies bandymus didinti atstumą nuo Kinijos, baiminantis nepageidaujamos Pekino politinės įtakos.

Politologas Konstantinas Andrijauskas sako, kad dabartinė Lietuvos vyriausybė nuosekliai siekia diversifikuoti užsienio politiką Azijoje ir kreipti dėmesį link vertybiškai artimesnių liberalių demokratijų, tarp kurių yra ir trečioji pasaulio ekonomika Japonija.

„Lietuva nori į Aziją žvelgti plačiau ir jeigu lygintume Azijos ekonomines galias, tai po Kinijos turime Japoniją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Japonija ir kitos Azijos valstybės yra pripratusios prie to, kad Kinijos galios augimui pasipriešinti darosi vis labiau sudėtinga.

Tuo tarpu Japonija puikiai mato, kad Kinija tampa supervalstybe ir jos įtaka auga ne tik Rytų Azijoje, bet ir kitur pasaulyje, tvirtino ekspertas.

„Visur, kur Kinija bando didinti aktyvumą, Japonija siekia pasiūlyti savo alternatyvą“, – teigė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Vilniaus ir Pekino santykiai prastėjo.

Lietuva kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo kinų investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.

Visa tai vainikavo Lietuvos sprendimas pasitraukti iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formato 17+1, paraginus ES rasti bendrą poziciją dėl santykių su Pekinu.

Pasak K. Andrijausko, toks sprendimas neabejotinai atkreipė Japonijos dėmesį.

„Japonija ir kitos Azijos valstybės yra pripratusios prie to, kad Kinijos galios augimui pasipriešinti darosi vis labiau sudėtinga“, – sakė politologas.

„Todėl joms svarbu matyti precedentus, kurie rodo, jog tai įmanoma, ypač kai tai daro valstybės, kurios globaliu mastu tarsi nėra itin svarbios“, – pridūrė jis.

Dėmesys pozityvioms istorijoms

Japonijos užsienio reikalų ministras taip pat Kaune pagerbs Antrojo pasaulinio karo metais žydus nuo Holokausto išgelbėjusio diplomato Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimą.

T. Motegi apsilankys Žaliakalnyje esančiame name, kur 1939–1940 metais buvo įsikūręs Japonijos konsulatas.

Pasak K. Andrijausko, pabrėžti Ch. Sugiharos vaidmenį yra nusistovėjusi tradicija bendraujant Lietuvos ir Japonijos pareigūnams, tačiau jo veiklos pavyzdys pastaraisiais metais ypač svarbus Tokijui dėl Rusijos ir Kinijos skatinamų ginčų Antrojo pasaulinio karo tema.

Diskusijos apie karą yra nemalonios Japonijai, buvusiai nacių Vokietijos sąjungininke.

„Šiame kontekste japonams prasminga skirti didesnį dėmesį istorijoms, kurios rodo pozityvų Japonijos vaidmenį tuo metu. Sugiharos istorija yra vienas tokių pavyzdžių“, – sakė ekspertas.

Ch. Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939 metų rudenį. Jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.

Karo pradžioje naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų iš šios šalies atvyko ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.

Ignoruodamas griežtas Japonijos vyriausybės instrukcijas, Ch. Sugihara 1940-ųjų vasarą išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.

Dabar buvusiame konsulate yra įsikūręs muziejus.

Kaip antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija, jis liepos 3 dieną susitiks su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Lietuvos ir Japonijos delegacijos aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, regionines ir tarptautines aktualijas.

Vizito metu ministras T. Motegi susitiks ir su Lietuvos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte mandagumo vizitui.

Japonijos delegacija taip pat lankysis Kaune, Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos muziejuje.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, šiais metais Lietuva ir Japonija mini diplomatinių santykių atkūrimo trisdešimtmetį, o 2022 metais bus minimas diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetis.

Sutarties ateitis pakibo nežinomybėje po to, kai iš jos pačią pirmą Donaldo Trumpo prezidentavimo dieną pasitraukė JAV.

Derybos pastaruoju metu strigo dėl Kanados noro apsaugoti savo kultūrines sritis - televiziją, kiną bei muziką, tačiau šalis pirmadienį patvirtino pritarusi naujai sutarčiai.

Japonijos ekonomikos ministras Toshimitsu Motegis sakė, kad naujoji sutartis, nuo šiol žinoma Visapusės ir pažangios Ramiojo vandenyno partnerystės (CPTPP) pavadinimu, bus „kovos prieš protekcionizmą“ variklis.

Jis pridūrė, kad Japonija apie CPTPP svarbą bandys paaiškinti ir Vašingtonui, tikintis, kad JAV persigalvos bei grįš į susitarimą.

Analogiškai praėjusią savaitę kalbėjo ir Australijos ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas, teigęs, kad naujajame susitarime durys JAV sugrįžimui bus atviros.