„Tam, kad geležinkeliais sujungtume visus ES Baltijos rytinės pakrantės uostus ir sudarytume galimybes gyventojams ir kroviniams greičiau pasiekti Vakarų Europą, į transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtros planus ypač svarbu įtraukti europinio standarto geležinkelio trasą į Klaipėdą. Šiandienos geopolitiniame kontekste, Baltijos šalių, taip pat ir Ukrainos susijungimas su ES transporto sistema – vienas prioritetinių siekių“, – TTE tarybos posėdyje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Greitojo europinio geležinkelio atšaka į Klaipėdą pagerintų transporto ir logistikos jungtis Vidurio ir Rytų Europoje, kuriant naujus krovinių gabenimo koridorius su Ukraina.

Be to, ministro teigimu, greita europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo sistemą: sukurtų perspektyvią alternatyvą kelių transportui, padėtų greičiau diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą.

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, blokuojant jos Juodosios jūros uostus ir dėl to stringant Ukrainos grūdų eksportui bei kylant grėsmei pasaulio apsirūpinimui maistu, TTE taryboje atkreiptas dėmesys į trūkstamas ES transporto jungtis ir šios problemos pašalinimo būtinybę. Pasak ministro M. Skuodžio, Lietuva kartu su Latvija ir Estija vykdo strateginės reikšmės transporto infrastruktūros „Rail Balticos“ projektą, kurio įgyvendinimas ir reikiamo finansavimo užsitikrinimas yra bendras visos ES tikslas.

Lietuva siekia padėti karo nualintai Ukrainai išvežti praėjusių metų derliaus grūdus, jų yra likę apie 20 mln. tonų. Gegužės mėnesį bandomuoju traukiniu iš Ukrainos į Lietuvą buvo atgabentas krovinys su 50 konteinerių. Dėl infrastruktūros ribojimų Ukrainos ir Lenkijos pasienyje šiuo metu per Lenkiją į Lietuvą per metus įmanoma atvežti tik 1–1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų.

2021 m. Klaipėdos uostas krovė 3,34 mln. tonų grūdų, užpernai – 4,6 mln. tonų. „LTG Cargo“ pernai vežė apie 2,4 mln. tonų grūdų. Iš jų vietiniai gabenimai sudarė apie 1,8 mln. tonų.

Lietuvos Vyriausybės atstovas teigia, kad už transeuropinės vėžės "Rail Baltica" statybos darbus sumokėtas pridėtinės vertės mokestis (PVM) turėtų likti kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių. Būtent to siekiama derybose dėl būsimų bendros įmonės "RB Rail" kontraktų, sako susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas. Anot jo, jeigu visus darbus užsakytų tik Rygoje esanti "RB Rail", PVM liktų Latvijoje.

"Siekiama, kad jis nenusėstų tik Latvijoje, nes įmonė registruota Latvijoje, ir kad tikrai turi būti sąžininga kontraktavimo schema, pagal kurią pridėtinė vertė nuo projektų vykdymo būtų gaunama ne vienoje šalyje, o visose šalyse proporcingai - atitinkamai pagal vykdomus darbus ir jų apimtis", - BNS sakė A.Šliupas.

"Mūsų giliu įsitikinimu, schema turi būti visiems labai aiški, kur pridėtinė vertė liktų toje šalyje, kurioje projektas įgyvendinamas. Tai liečia ne tik Lietuvą, bet ir Estiją", - pridūrė jis.

A.Šliupas nepaneigė, jog Latvija siekia, kad kuo daugiau kontraktų būtų sudaroma per "RB Rail" "Tai normalus nacionalinis interesas".

Anot jo, susitarti dėl schemos reikia artimiausiu metu, tačiau tikslaus laiko įvardyti negalėjo.

"Jos (derybos - BNS) turėtų baigtis labai greitai, kadangi dabar jau yra derinama finansavimo sutartis (su Europos Komisija - BNS), tai kontraktavimo schema turi būti išgryninta iki sutarties pasirašymo. (...) Negaliu tiksliai pasakyti terminų. Tas laikotarpis nėra tiksliai apibrėžtas, bet tai ir mūsų interesas, kad tai įvyktų kuo greičiau", - BNS aiškino viceministras.

Latvijos susisiekimo ministras Anrijus Matisas ketvirtadienį pareiškė, kad Baltijos šalys laikosi skirtingų nuomonių, kas turi būti palikta šalių atsakomybei, pavyzdžiui, geležinkelio statyba, konkursų skelbimas. Anot jo, Lietuva mano, kad įmonei nereikia suteikti itin plačių galimybių, jai paliekant tik projekto koordinavimo funkcijas.

Rygoje pernai įsteigta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonė "RB Rail" turėtų koordinuoti "Rail Baltica" projektą nuo Kauno iki Talino.

EK liepą įmonei "RB Rail" skyrė 442 mln. eurų paramos "Rail Baltica" projektui visose Baltijos šalyse, o Lietuva papildomai gavo 106 mln. eurų.

Ketvirtadienį, po daugiau nei septynių dešimtmečių pertraukos, Kauno traukinių stotyje buvo sulaukta pirmųjų keleivių iš Lenkijos.

Pirmasis traukinys atgabeno porą dešimčių su „Rail Baltica“ projektu susijusių asmenų. Tarp jų - Europos komisijos „North Sea-Baltic“ koridoriaus koordinatorę Catherine Trautmann, kuri šį projektą įvardijo vienu iš šešių svarbiausių Europos transporto projektų.

Nepaisant jo svarbos, niekas nėra užtikrintas jo tęstinumu. Iki spalio reikia gauti lėšų tolimesniam projekto vystymui.

„Jei pinigus skirstyčiau aš, tai juos duočiau čia pat. Deja, galiu tik nuolat kalbėti apie „Rail Baltica“ svarbą ir pazyzti“, – juokavo Europos komisijos atstovė.

„Rail Baltica“ svarba C. Trautmann neabejoja. Pastačius geležinkelį, vienu traukiniu būtų galima nuvažiuoti nuo Gibraltaro iki Helsinkio. Tai ne tik ekonomiškai svarbi struktūra.

„Šiaurės Europoje tai transporto projektas numeris 1. Europos mastu jis taip pat patenka tarp šešių prioritetinių projektų. Pinigai yra numatyti, dabar Lietuvai reikia paruošti namų darbus“, – kalbėjo atstovė.

Tiek ji, tiek kartu keliavęs projektą vykdantis „Rail Baltica statyba“ įmonės direktorius Dainius Budrys buvo patenkinti Lietuvoje nutiesta vėžės dalimi. Čia traukinys vietomis lėkė net 110 km per valanda greičiu.

„Kelionė buvo nuostabi - daug įspūdžių ir gera kompanija. Daug pamatėme ir sužinojome. Įvažiavę į Lietuvos teritoriją, iš karto pajutome skirtumą. Traukinys pradėjo važiuoti greičiau ir sklandžiau. Net gerbiamas Lenkijos transporto viceminstras juokavo, kad gali pagaliau pasidėti kavos puodelį ir jis neišsilies. Džiaugiamės, kad jie įvertino mūsų darbą ir tikimės tolimesnio glaudaus bendradarbiavimo šiame, ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos istorijoje svarbiame projekte“, – kalbėjo L. Budrys.

Norint išpildyti projektą idealiai, pasitempti reikės ir lenkams. Pirmiausia – užbaigti remonto darbus. Kelionėje traukinys užtruko apie 5 valandas.

Kitąmet ir paprasti keleiviai galės tiesioginiais traukiniais pasiekti Varšuvą ir kitus Centrinės ir Vakarų Europos miestus, bet dar truks, kol vėžė nusidrieks į šiaurę ir bus užbaigta.

„Mūsų tikslas yra užbaigti projektą iki 2025 metų. Tą darysime sujungę visų šalių jėgas į bendrą įmonę, bet tai priklausys nuo Europos Sąjungos finansavimo. Manau, tai ir įvyks, nes čia - prioritetinis projektas visai Europai“, – kalbėjo įmonės direktorius.

Europos Komisija pirmadienį pasiūlė skirti 548 mln. eurų paramos europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui, kurio bendra vertė - 665 mln. eurų. ES parama sudarys per 80 proc. jo vertės.

Trys Baltijos šalys vasario pabaigoje pateikė Komisijai bendrą prašymą skirti projektui 459 mln. eurų paramos, arba 85 proc. jo vertės (540 mln. eurų), o „Lietuvos geležinkeliai“ - 106 mln. eurų (125 mln. eurų).

Bendrai Baltijos valstybių įmonei „RB Rail“, kuri kuruoja „Rail Baltica“ projektą, siūloma skirti 81,83 proc. viso projekto vertės, arba 442 mln. eurų, o „Lietuvos geležinkeliams“ - 85 proc., arba 106 mln. eurų.

„Šiandien man labai malonu pasiūlyti didžiausią investicinį ES planą transporto sektoriuje. Projektai, kuriuos mes išrinkome, tarnaus gyventojams ir verslui, gerinant infrastruktūrą ir panaikinant butelio kaklelius. Jie taip pat skatins tvarias ir inovatyvias mobilumo išeitis“, - EK pranešime teigė už transportą atsakinga eurokomisare Violeta Bulc.

Komisija pirmadienį nusprendė skirti iš viso 13,1 mlrd. eurų 276 Europos Sąjungos transporto projektams. Pasak komisarės, investicijos sukurs 10 mln. darbo vietų bei padidins ES BVP 1,8 proc. iki 2030 metų.

Pasiūlymą dėl finansavimo turi oficialiai patvirtinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės komitetas, kuris posėdžiaus liepos 10 dieną. Vėliau Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) parengs dotacijos sutartis, kurios bus pasirašytos antrąjį pusmetį.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę 2014–2020 metais iš ES biudžeto transporto projektams ketinama skirti iš viso 24,05 mlrd. eurų.

Projektų, kurie gali būti įtraukti į naująjį Europos Sąjungos investicijų planą, sąraše yra ir 4,5 mlrd. eurų vertės geležinkelis „Rail Baltica“.

Raginant Europos Komisijos vadovui Jeanui-Claude'ui Junckeriui (Žanui Klodui Junkeriui), ES vyriausybės pateikė projektus, nuo naujo oro uosto terminalo Helsinkyje iki apsaugos nuo potvynių Didžiojoje Britanijoje. ES užregistravo iš viso beveik 2 tūkst. projektų už 1,3 trln. eurų, tačiau sąrašas nėra galutinis.

Pasak jo, naujajam Europos strateginių investicijų fondui bus skirta maždaug 21 mlrd. eurų, bet grynasis poveikis ekonomikai bus 15 kartų didesnis ir sieks apie 315 mlrd. eurų.
„Buvo nustatyta beveik 2 tūkst. projektų, kurių bendra investicijų vertė siekia 1,3 trln. eurų, iš kurių 500 mlrd. eurų bus realizuoti per ateinančius trejus metus“, - sakoma dokumente, kurį sudarė vyriausybės, Europos investicijų bankas ir Europos Komisija.

Beveik trečdalis projektų susiję su energetika, dar trečdalis - su transportu, o likusi dalis - inovacijomis, aplinka ir būstu.

Dokumentą antradienį aptars ES finansų ministrai.

Tačiau ekonomistai įspėja, jog nėra garantijos, kad projektai padės sumažinti beveik rekordinį nedarbo lygį, atremti defliaciją arba sustiprinti silpną verslo pasitikėjimą.

Europos Komisija kitų metų birželį ketina parengti pirmuosius projektus privačių lėšų pritraukimui.

Ruošiantis įgyvendinti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, daugiausiai ginčų sukėlusi atšaka iš Kauno į Vilnių būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų (2,935 mlrd. litų), parodė tyrimas. Susisiekimo ministras sako, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai.

Studiją atlikusios bendrovės „Aecom“ vadovas Baltijos šalyse Arnis Kakulis teigė, kad sujungus Vilnių ir Kauną europinio standarto geležinkeliu, bendra projekto kaina išaugs apie 850 mln. eurų. Pasak jo, ekonominis projekto naudingumas akivaizdus - jungtis generuos papildomus keleivių srautus, todėl ekonomiškai pagerėja visas projektas, be to, padidės naudos ir kaštų santykis.

„Atšaka nuo Kauno iki Vilniaus kainuos iki 850 mln. eurų, ji apima ne tik geležinkelį, bet ir susijusius projektus - stočių modernizavimą ir kita“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė A.Kakulis. Jis teigė, kad vertė apskaičiuota, remiantis 2010 metų kainomis.

„Naudos-kaštų santykis pajuda teigiama linkme nuo 1,75 iki 1,78 santykio visame tinkle. (...) Konkrečiai Lietuvoje rezultatai pagerėja 10 proc.“, - aiškino „Aecom“ atstovas.
Pasak jo, žemės paėmimui visuomenės poreikiams šiame ruože gali prireikti apie 21,5 mln. eurų (apie 74,2 mln. litų).

Jo teigimu, krovinių linija tarp Kauno ir Vilniaus yra pakankamai gera, tačiau nauja jungtis pagerintų keleivių susisiekimą. A.Kakulis teigė, kad optimaliausia būtų keleiviniams traukiniams tarp miestų važiuoti kas pusvalandį: „Du keleiviniai traukiniai per valandą yra tai, ką mes numatome - kas 30 minučių traukinys iš Kauno į Vilnių. (...) Numatome 10,5 tūkst. kelionių per dieną“.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Vidmantas Gudas BNS teigė, kad šiuo metu tarp Vilniaus ir Kauno važiuoja maždaug 3,3 tūkst. keleivių per dieną, arba apie 100 tūkst. keleivių per mėnesį.

Anot A.Kakulio, jungtis padėtų sujungti ir Kauno bei Vilniaus oro uostus.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai. Anot jo, kol kas neaišku, ar Vilniaus-Kauno jungtis bus finansuojama iš 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos, ar vėlesnės.

„Partnerių sutikimo nereikia, reikia, kad būtų Europos Komisijos sprendimas. (...) Sunku tikėtis šitame finansiniame periode, tokia, matyt, būtų realybė. Tos lėšos, kurios skirtos kaip nacionalinis vokas, jeigu valstybės jų neišnaudos iki 2016 metų pabaigos, jos pateks į bendrą katilą ir per Europos Sąjungą bus perskirstomos iš naujo. Tai jeigu tame periode bus pinigų, aišku, paraišką mes bet kokiu atveju teiksime“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.

Jis sakė, kad bendra „Rail Baltica“ įmonė planuoja pateikti paraišką EK iki vasario pabaigos. R.Sinkevičius teigė, kad Lietuva jau parengė savo paraiškos dalį, tačiau ministras neatskleidė, kiek konkrečiai bus prašoma lėšų.

Anksčiau skaičiuota, kad Vilniaus-Kauno jungtis galėtų kainuoti apie 1 mlrd. litų. Ministras teigė, kad be studijos buvo sunku įvertinti projekto kainą, tačiau, pasak jo, akivaizdu, jog suma bus didesnė nei anksčiau skaičiuoti 1 mlrd. litų. Tačiau R.Sinkevičius mano, kad 850 mln. eurų kaina yra paskaičiuota su „atsarga“ - realiai jis gali būti mažesnė, o kaštų ir naudos santykis dėl to bus dar geresnis.

„Kai nėra studijos, labai sunku vertinti. Realią kainą arba rinkos kainą nustatys darbų konkursai. Žinoma, tikėtis, kad ji priartės prie 1 mlrd. litų, sunku, kai įvardyta 850 mln. eurų. Bet tai yra (850 mln. eurų - BNS), aš manau, tam tikra atsarga, kad tie rodikliai bus dar geresni“, - sakė R.Sinkevičius.

Dėl bendros įmonės „RB Rail“, kuri teiks paraiškas EK, akcininkų sutarties derybininkai sutarė dar birželio mėnesį. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica statyba“, o likusias akcijas - Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų, EK galėtų finansuoti 85 proc. projekto vertės.

Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

Bendra trijų Baltijos valstybių įmonė, kuruosianti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, turėtų būti įsteigta spalio 28 dieną. Įsteigti bendrą įmonę kuo greičiau svarbu, nes iki 2016-ųjų būtina pateikti paraišką Europos Komisijai, kuri galėtų finansuoti iki 85 proc. projekto vertės.

Latvijos transporto ministras Anrijas Matissas (Matisas) pirmadienį pranešė, kad paruošiamieji darbai baigti ir sutartis Rygoje bus pasirašyta spalio 28 dieną.

„Galiu patvirtinti, kad spalio 28 dieną planuojamas bendros įmonės akcininkų sutarties pasirašymas“, - BNS sakė Lietuvos susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.

Estijos Ekonomikos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus departamento patarėjas Rasmus Ruudas (Rasmusas Rudas) BNS teigė, kad Estija pasirengusi pasirašyti sutartį. Estija buvo paskutinė iš trijų valstybių, įsteigusi specialią bendrovę, kuri taps bendros įmonės dalininke. R.Ruudas patvirtino, kad ši bendrovė jau įsteigta.

Pasak Latvijos ministro, tikėtina, kad šių metų pabaigoje arba 2015 metų pradžioje bendra įmonė pateiks Europos Komisijai paraišką dėl „Rail Baltica“ statybų finansavimo: „Tai svarbus bendros įmonės uždavinys. Tai sudėtingas darbas, kuris turi būti atliktas per trumpą laiką“.

A.Matissas įsitikinęs, kad įmonei pavyks laiku pateikti paraišką.

„Mums negali nepasisekti, nes jeigu nepateiksime paraiškos šiame etape, turėsime konkuruoti su kitais projektais ir prarasime paskirtus pinigus“, - LNT televizijai teigė ministras.

Bendra įmonė „RB Rail“ veiks Rygoje. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius anksčiau tikėjosi, kad sutartis bus pasirašyta rugpjūtį, vėliau ją planuota pasirašyti rugsėjį.

Dėl bendros įmonės akcininkų sutarties derybininkai sutarė dar birželio mėnesį. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica statyba“, o likusias akcijas - Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų, EK galėtų finansuoti 85 proc. projekto vertės.

Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

Lietuvos Vyriausybė turi išlaikyti nuoseklią priešciklinę fiskalinę politiką - tai yra dabar stengtis mažinti fiskalinį deficitą, net jeigu ekonomika dėl išorinių sąlygų kiek sulėtėtų. teigia DNB banko vyresnysis analitikas Donatas Brazdžius. Jo nuomone, kitais metais ekonomiką skatins būstų renovacijos programa, projektas "Rail Baltica", rašo "Verslo žinios".

"Akivaizdu, kad biudžeto intencija buvo didesnėmis išlaidomis skatinti augimą, tačiau reikia nepamiršti fiskalinės drausmės. Mes gauname didelę paramą iš ES, taigi tokiomis palankiomis sąlygomis turėtume sugebėti subalansuoti valstybės biudžetą", - sako D.Brazdžius.

2015 metų biudžeto projekte numatoma, kad valstybės pajamos kitąmet bus 5,9 proc. didesnės ir sieks 9,2 mlrd. eurų (31,8 mlrd. litų), o išlaidos sudarys 9,55 mlrd. eurų (33,0 mlrd. litų), arba beveik 8 proc. daugiau nei pernai.

Ketvirtadienį Europos Komisija pakvietė valstybes nares siūlyti projektus, kaip panaudoti ES skirtų 11,9 mlrd. eurų Europos transporto jungtims modernizuoti. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti. Paraiškas valstybės narės gali teikti iki 2015 m. vasario 26 d. 

Daugiausia lėšų bus skiriama devyniems pagrindiniams transporto koridoriams, kurie drauge sudarys pagrindinį transporto tinklą ir veiks kaip bendrosios rinkos ekonomikos gyvybinė sistema. Naudojant šias lėšas bus pašalinti trukdžiai, iš esmės pertvarkytos Rytų ir Vakarų jungtys, o visos ES įmonėms ir piliečiams tarpvalstybinės transporto operacijos taps paprastesnės.

Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius sujungs Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus su Šiaurės jūros uostais. Suomija su Estija bus sujungta keltų linija, o trys Baltijos šalys šiuolaikiškomis kelių ir geležinkelių transporto jungtimis bus sujungtos su Lenkija, Vokietija, Nyderlandais ir Belgija. Svarbiausias projektas – „Rail Baltica“, europinės vėžės geležinkelio linijos, jungiančios Taliną, Rygą, Kauną ir šiaurės rytų Lenkiją, tiesimas.

Už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Transportas yra nepaprastai svarbus, kad Europos ūkinė veikla būtų efektyvi, todėl dabar svarbiau nei bet kada investuoti į transporto jungtis ir taip skatinti ekonomikos atsigavimą. Europos regionai, kuriuose nebus gerų transporto jungčių, negalės vystytis ir klestėti. Siekdamos turėti geresnes jungtis, didinti konkurencingumą ir padaryti piliečių ir įmonių keliones sklandesnes ir greitesnes, valstybės narės turi pasinaudoti šia galimybe teikti paraiškas gauti finansavimą.“

ES transporto sektoriui finansuoti 2014–2020 m. skiriama suma patrigubėjo: pagal naują Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) šiam sektoriui skirta 26 mlrd. eurų, palyginti su 8 mlrd. eurų, skirtų 2007–2013 m. laikotarpiu. Tai yra pirmoji transporto sektoriui naujai skiriamų lėšų dalis.

Visos šios naujovės – patrigubintas transporto finansavimas ir sprendimas tvirtai sutelkti finansavimą devyniems pagrindiniams ES transporto koridoriams – radikaliausias ES transporto infrastruktūros politikos pertvarkymas nuo pertvarkos pradžios devintajame dešimtmetyje.

Iki 2030 m. sukursimas naujas pagrindinis tinklas sujungs

94 pagrindinius Europos uostus geležinkeliais ir keliais;

38 svarbius oro uostus geležinkeliais su dideliais miestais;

15 tūkst. km modernizuoto geležinkelio – greitojo geležinkelių transporto linijų;

35 trukdžių mažinimo tarpvalstybinius projektus.

Lėšos bus skirtos konkurencingiausiems projektams, o daugiausia dėmesio skiriama Europos devyniems didžiausiems transporto koridoriams.

Projektams bus skiriama ES lėšų, tačiau jie turi būti bendrai finansuojami su valstybėmis narėmis. Paraiškų konkurso ir lėšų paskirstymo projektams rezultatai bus paskelbti 2015 m. vasarą.

Sutartis dėl bendros trijų Baltijos šalių transeuropinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" projekto priežiūros bendrovės turėtų būti pasirašyta spalį. Estijos Ekonomikos ministerija BNS informavo, kad sutartį pasirašyti planuoja pirmoje spalio pusėje. Lietuvos susisiekimo ministras teigia, kad toks Estijos sprendimas jo nedžiugina.

"Kaip mes sutarėme su šalimis partnerėmis, realu pasirašyti akcininkų sutartį spalio pirmoje pusėje", - BNS teigė Estijos Ekonomikos ryšių su visuomene skyriaus departamento patarėjas RasmusasRuudas (Rasmusas Rudas).

Jis informavo, kad Estijos įmonė bus įkurta rugsėjį.

"Rugpjūčio 21 dieną Estijos vyriausybė nusprendė įsteigti holdingo bendrovę, kuri valdys trečdalį bendros įmonės akcijų. (...) Planuojama "Rail Baltic Estonia" įsteigti rugsėjį. 100 proc. jos akcijų priklausys Estijos vyriausybei", - BNS teigė Estijos atstovas.

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sako tokiu Estijos sprendimu nesantis labai patenkintas - jis priminė, kad Estija anksčiau pati labai skubino Lietuvą greitinti procesus, nes reikia kuo greičiau pateikti paraišką Europos Komisijai dėl projekto finansavimo.

"Sunku pasakyti, kokios priežastys lėmė, ar pasikeitimai Europos Parlamente ir komisarų pokyčiai Komisijoje, ar kiti kokie vidiniai dalykai, bet nesu tuo labai laimingas. Pamenu tą situaciją, kai Estijos pusė "kalė" Lietuvą, kad mes vėluojame, esame stabdys, kad reikia skubinti, duoti paraišką Europos Komisijai. Na, visus tuos argumentus, jeigu taip žiūrėti, tektų pasiimti atgal", - BNS trečiadienį sakė R.Sinkevičius.

Jis sakė ketinantis susitikti su Estijos ekonomikos ministru ir pasiaiškinti priežastis, kodėl nuspręsta sutartį pasirašyti spalį.

"Aš galvoju, kad pirmiausiai reikia žiūrėti į priežastis, kas verčia juos atidėt, esmingai klausimą spręsti. Šio mėnesio viduryje man teks būti Milane, Italijoje, ir susitiksiu su Estijos ekonomikos ministru, aptarsim, kokios kliūtys tikrosios yra ir aptarsim, kaip jas šalinti ir kada tie rezultatai bus pasiekti", - teigė susisiekimo ministras.

R.Sinkevičius anksčiau tikėjosi, kad sutartis bus pasirašyta rugpjūtį, tačiau tai nebuvo padaryta, nes Estija nebuvo įkūrusi bendrovės, kuri turi tapti bendros įmonės "RB Rail" dalininke. Premjeras Algirdas Butkevičius neseniai sakė tikintis, kad sutartis bus pasirašyta rugsėjį.

A.Butkevičius rugpjūtį teigė gavęs Estijos atstovų patikinimą, kad bendros įmonės sutartis bus pasirašyta rugsėjį, o spalį bus teikiama paraiška EK. Anot jo, dokumentai dėl "Rail Baltica" finansavimo rengiami, nors bendra įmonė neįsteigta.

Birželį Taline Baltijos valstybių premjerai pasirašė pareiškimą dėl bendros įmonės steigimo.

Derybos dėl bendros įmonės užtruko apie pusmetį. Ši įmonė turėtų kuruoti projekto vykdymą, teikti paraiškas Europos Komisijai dėl geležinkelio statybų finansavimo. Trečdalį įmonės akcijų valdys "Lietuvos geležinkelių" antrinė įmonė "Rail Balticastatyba", o likusias akcijas - Latvijos ir Estijos bendrovės.

Bendras "Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų, EK galėtų finansuoti 85 proc. projekto vertės.

Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.