Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį paskelbė atnaujintą 55 tūkst. ligų, traumų ir mirčių priežasčių katalogą, kuriame ji priskyrė transseksualumą naujai kategorijai.

Kataloge, kurį dar turi patvirtinti JT valstybės narės, „lyties nesuderinamumas“ dabar įtrauktas į „būsenų, susijusių su seksualine sveikata“ sąrašą, o ne į „psichinės sveikatos, elgsenos ir nervų sistemos vystymosi sutrikimų“ grupę.

„Tikimės, kad (suteikus naują kategoriją) sumažės (transseksualų) stigmatizavimas“, – naujienų agentūrai AFP antradienį nurodė PSO reprodukcinės sveikatos ir tyrimų skyriaus koordinatorė Lale Say (Leil Sei).

Anot PSO, lyties nesuderinamumas pasireiškia „pastebimu ir nuolatiniu nesuderinamumu tarp asmens patiriamos lyties ir paskirtos lyties“.

Pirmąkart nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio atnaujintoje PSO Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK) atsirado keletas naujų skyrių, įskaitant tą, kuris skirtas seksualinei sveikatai.

„Manome, kad tai sumažins stigmatizaciją, taigi, tai gali prisidėti prie didesnio šių asmenų priimtinumo visuomenėje“, – nurodė L. Say.

Pasak jos, kadangi gydytojai ir draudikai nustato draudimo sumas vadovaudamiesi PSO katalogu, transseuksualumo išbraukimas iš psichinių ligų sąrašo gali „net pagerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis“.

Dokumentas, kurį JT valstybės narės bus paprašyti priimti per kitą gegužę Ženevoje vyksiantį Pasaulinės sveikatos asamblėjos posėdį, įsigalios nuo 2022-ųjų sausio 1-osios, jeigu naujajai klasifikacijai bus pritarta.

Keletas valstybių, tokios kaip Prancūzija ir Danija, jau pačios ėmėsi veiksmų, siekdamos išbraukti transseksualumą iš psichinių sutrikimų sąrašo.

L. Say mano, kad katalogas, sudarytas po kelerius metus trukusių ekspertų diskusijų, sulauks didelio JT šalių pritarimo, nors daugelyje pasaulio valstybių transseksualumas tebėra laikomas nepriimtinu.

Naujajame kataloge taip pat klasifikuojama liaudies medicina, kuri nebuvo minima ankstesniuose leidiniuose, nors ja naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje.

Dokumente taip pat pripažįstama, kad vaizdo žaidimai tam tikrais atvejais gali sukelti tokią pat priklausomybę kaip kokainas.

„(...) pareiškėja socialinėje erdvėje atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo, todėl civilinės būklės aktuose esantis įrašas turi atitikti faktinę padėtį“, - rašoma teismo sprendime.

Teismas pažymėjo, kad translytis vyras iki šiol dokumentuose buvo identifikuojamas kaip moteris, bet savo lėšomis atliko krūtų pašalinimo operaciją, pradėjo pakaitinę hormonų terapiją, rengiasi kaip vyras, kalba ir elgiasi vyriškai.

Jam Žirmūnų psichikos sveikatos centre diagnozuotas transeksualumas.

Dėl lyties keitimo Lietuvos teisės sistemoje yra spraga. 2000-aisiais priimtas Civilinis kodeksas numato tokią teisę, bet ši norma neveikia, nes nėra priimtas atskiras lyties keitimo įstatymas. Remdamasis įstatymo nebuvimu, sostinės Civilinės metrikacijos skyrius buvo atmetęs prašymą įregistruoti lyties pakeitimą.

Teismas pabrėžė, kad faktas, jog Seimas nepriėmė įstatymo, neturi kliudyti ginti pažeistas teises, ir įpareigojo ištaisyti įrašus dokumentuose, kad jie atspindėtų vyrišką lytį – įrašą apie lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“, o pirmąjį asmens kodo skaitmenį iš 4 į 3.

Teismo sprendimas priimtas penktadienį, apie jį pirmasis pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Vilniaus miesto savivaldybė teigia šio sprendimo neskųsianti.

„Savivaldybė visais tokiais atvejais stoja pareiškėjo pusėn“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

Vyriausybė praėjusį mėnesį įpareigojo dvi ministerijas iki rugsėjo parengti projektus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų.

Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką, tam nėra skiriamas finansavimas. Strasbūro teismo sprendimo vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas ne kartą ragino Lietuvą ištaisyti šią teisės spragą.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį nesutarė dėl pataisų, kuriomis siūloma Civiliniame kodekse atsisakyti dabar asmenims numatytos teisės į lyties pakeitimą, nustatant tik teisę į lyties pakeitimo registraciją. Teisingumo ministerijos rengtos pataisos bus koreguojamos.

„Kada bus pateikta papildyta ar pakeista kažkokia informacija, ką norima dar papildomai pateikti, tada ir komentuosime“, - žurnalistams pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Pagal Vyriausybei svarstyti teikiamą projektą, Civiliniame kodekse atsirastų straipsnis „Teisė į lyties pakeitimo registraciją“. Jame būtų sakoma, kad „nesusituokusiam pilnamečiui asmeniui, kuriam diagnozuotas lytinės tapatybės sutrikimas (transseksualumas), kuriam nėra apribotas veiksnumas tam tikroje srityje ir kuriam atliktas chirurginis išorinių lyties požymių pakeitimas, pateikus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, gimimo įraše keičiami duomenys apie asmens lytį“.

Dabartinė norma, kad „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu“, būtų išvis išbraukta.

Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu Civiliniame kodekse numatyto įpareigojimo priimti lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad medicininius dalykus, susijusius su lyties keitimu, gydymo tvarka, turi reglamentuoti su sveikatos apsauga susiję teisės aktai. Civiliniame kodekse liktų tik įpareigojimas teisiškai sutvarkyti lytį pakeitusio asmens dokumentus.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad siūloma Civilinio kodekso pertvarka nepanaikina Lietuvos pozityviosios pareigos užtikrinti asmenims, kenčiantiems lyties tapatumo sutrikimą, tinkamų ir reikiamų medicinos paslaugų teikimą.

Anot R.Šalaševičiūtės, ministerija yra parengusi dokumentus dėl medicininių lyties keitimo klausimų, tačiau prieš juos patvirtinant reikia priimti Civilinio kodekso pataisas.

„Sveikatos ministerija yra parengusi tvarką, jinai tik yra nepatvirtinta. Po to, kai bus priimtas įstatymas, jeigu jis bus priimtas, tada bus patvirtintas ir aprašas“, - pirmadienį teigė ministrė.

Civilinis kodeksas, kuriame numatyta galimybė keisti lytį, priimtas 2000 metais, bet realiai ši nuostata neveikia, nes nėra priimtų reikiamų įstatymų. Seimui ne kartą mėginta teikti su lyties keitimu susijusius įstatymų projektus, bet visi jie būdavo atmetami. Grupė parlamentarų 2013 metais yra parengusi Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kad „medicininis lyties pakeitimas Lietuvoje draudžiamas“.

Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką. Pernai Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis Strasbūro teismo sprendimų vykdymą, nutarė taikyti prieš Lietuvą priimto sprendimo vykdymo sustiprintą priežiūrą ir paragino šalies institucijas pabaigti teisėkūros procesą.