Trečias kartas

Besilankydamas Kaune A.Dulkys vakcinavimo centre pasiskiepijo trečiąjį kartą. Ministras sustiprinančią vakciną gavo praėjus kone pusmečiui nuo pirmojo skiepo.

Jis teigė, kad siekia apsilankyti visose Sveikatos ministerijai pavaldžiose gydymo įstaigose, jau apsilankė maždaug trečdalyje savivaldybių.

„Buvau Kauno klinikose ir vakcinavimo centre, todėl nusprendžiau tuo pačiu ir pasiskiepyti, nes man artėja ir skiepo terminas, taip pasirodė patogiau. Aš šiek tiek pasiankstinau, nes turėjo būti gruodį, bet suderinau su darbotvarke ir pasiskiepijau dabar. Gal ir gerai, Vilniuje gavau du skiepus į vieną ranką, Kaune – į kitą“, – po vakcinacijos kalbėjo A.Dulkys.

Pirmus du kartus ministras skiepijosi „AstraZeneca“ vakcina, o dabar gavo „Pfizer“.

„Jaučiuosi puikiai, iš tikrųjų geras jausmas, nes tikiu tuo, ką darau, ir geri kaimynai, sėdėjom šalia 15 minučių, dvi senjorės buvo. Tai labai džiugu, kad viena senjorė atvedė pasiskiepyti kitą vienišą senjorę“, – sakė ministras.

A.Dulkys negailėjo pagyrų ir Kauno vakcinavimo centro komandai. Pasak ministro, tai pavyzdinis vakcinavimo centras, kuris apgalvojęs ne tik logistikos klausimus, padaręs patogų priėjimą visiems, tačiau gali ir kitoms savivaldybėms patarti dėl skiepijimo proceso optimizavimo.

Tiesa, jis užsiminė, kad antradienio darbotvarkė Kaune buvo labai įtempta, nebuvo net kada pasigrožėti eglute.

Arūnas Dulkys/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vakcinavimo tempai Kaune

Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša pasidalijo įžvalgomis, kaip Kaune sekasi skiepyti gyventojus nuo koronaviruso infekcijos. Pasak jo, skiepijimo tempai vėl šiek tiek auga.

„Vakcinavimo procesas Kaune sklandus. Palyginus su ankstesniu mėnesiu, skaičiai yra išaugę, per dieną suskiepijame apie 1,5 tūkst. gyventojų, didžioji dalis jų – trečiąja doze“, – nurodė už skiepijimosi procesą Kaune atsakingos Kauno miesto poliklinikos vadovas.

P.Kibiša kalbėjo, kad iš pradžių trečiąja vakcinos doze buvo skiepijami vyresnio amžiaus gyventojai, tačiau dabar, kai po antrosios dozės terminas yra sumažintas nuo 6 iki 4 mėn., ateina skiepytis įvairaus amžiaus kauniečiai.

„Didžiausi mūsų skiepijimai vyko gegužės ir birželio mėnesiais, tad šiems žmonėms jau rekomenduojama pasiskiepyti stiprinančiąja doze. Tad dabar vyrauja įvairaus amžiaus žmonės, kurie žiūri į praėjusį terminą“, – teigė P.Kibiša.

Paulius Kibiša (kairėje) ir Arūnas Dulkys (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasitinka dvi eilės

Kauno ledo rūmuose įkurtame vakcinavimo centre gyventojai gali ir registruotis, ir ateiti be išankstinės registracijos. Tiesa, neregistruoti gyventojai priimami tik nuo 15 val.

Atėjus į vakcinavimo centrą, pasitinka dvi žmonių eilės. Vienoje skiepijami tie, kurie iš anksto buvo registravęsi, likę savo skiepo laukia kitoje gyvoje eilėje.

„Mes rekomenduojame registruotis, kad nereikėtų ilgai laukti, tačiau po 15 val. priimame ir neregistruotus. Šiuo laiku būna didesnis žmonių suintensyvėjimas, bet eilės iš teisų greitai išsisklaido. Atskyrėme registruotų ir neregistruotų žmonių eiles, kad nebūtų piktumų tiems, kurie iš anksto rinkosi laiką ir turi laukti bendroje eilėje“, – kalbėjo P.Kibiša.

Mes rekomenduojame registruotis, kad nereikėtų ilgai laukti, tačiau po 15 val. priimame ir neregistruotus.

Be to, registruoti gyventojai gali rinktis bet kurią vakciną, o atėję į gyvą eilę gauna tik „Pfizer“.

Vakcinavimo vietos

Kol kas didžiausi gyventojų srautai skiepijami Kauno vakcinavimo centre, įkurtame naujuosiuose ledo rūmuose (Kovo 11-osios g. 26). Skiepytis galima ir poliklinikos padaliniuose, keliose privačiose klinikose bei vaistinėse.

Šiuo metu planuojama, kad vakcinavimo centras veiks iki Naujųjų metų. Žinoma, jei augs vakcinavimo tempai, šio centro gyvavimas bus pratęstas.

„Po to planuojame skiepyti savo poliklinikos padaliniuose. Vakcinavimo centre iš tiesų yra labai patogios patalpos, bet pagal dabartinius tempus, tokių didelių patalpų jau nelabai reikia. Mes su Kauno miesto savivaldybe labai glaudžiai bendradarbiaujame, tad jei matysime, kad ir toliau reikia ledo rūmų patalpų, čia skiepijimą vykdysime ir toliau. Visuomet ieškome geriausių sprendimų, kaip gyventojams skiepijimosi procesą padaryti kuo patogesnį“, – kalbėjo P.Kibiša.

Vyriausybės penktadienio duomenys rodo, kad trečioji dozė suleista daugiau kaip 11,8 mln. žmonų.

Skiepytis stiprinančiąja doze kol kas galima toli gražu ne visiems šalies gyventojams. Ji siūloma vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms bei ypač pažeidžiamiems asmenims medicinos ir slaugos sektoriuose, kurie antrąja doze paskiepyti mažiausiai prieš šešis mėnesius.

Skaičiai rodo greitą skiepijimo stiprinančiąja doze tempą. Prieš savaitę trečiąją dozę buvo gavę daugiau nei 9 mln. žmonių arba kas penktas visiškai vakcinuotas. Iki šiol abi dozes yra gavę 80 proc. vyresnių nei 12 metų amžiaus britų.

Dėl aštrėjančios padėties kai kuriose Europos šalyse ministras pirmininkas Borisas Johnsonas paragino britus pasinaudoti stiprinančiosios dozės šansu. „Aš matau, kaip virš dalies Europos žemyno tvenkiasi audros debesys“, - sakė jis. Todėl būtinybė apsisaugoti yra akivaizdesnė nei kada nors anksčiau.

Infekcijų skaičiai JK pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar yra didesni nei daugumoje Europos šalių. Liepos viduryje vyriausybė Anglijoje atšaukė praktiškai visus ribojimus.

Tai trečiadienį pranešė Šventasis Sostas, reaguodamas į paklausimą, ar popiežius Pranciškus jau gavo sustiprinančiąją vakcinos dozę.

Vatikano atstovas Matteo Brunis to tiesiogiai nepatvirtino. Tačiau galima daryti prielaidą, kad 84 metų argentinietis pontifikas paskiepytas trečiąja doze.

Anot pranešimo, Vatikanas „antrą spalio pusę“ pradėjo gyventojų skiepijimą trečiąja COVID-19 vakcinos doze.

Pateikti duomenys bus nagrinėjami pagreitinta tvarka, pirmadienį Amsterdame pranešė EVA.

Jei bus patvirtinta, vadinamoji sustiprinanti dozė galės būti naudojama vyresniems nei 12 metų amžiaus asmenims praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams po antrosios, kad būtų padidinta apsauga nuo koronaviruso.

Jau dabar kai kuriose šalyse trečiąja doze skiepijami nusilpusio imuniteto asmenys.

EVA dar kartą pareiškė, kad trečioji vakcinos dozė, kaip apsauga nuo infekcijos, iš esmės nėra reikalinga. Sprendimą, ar siūlyti papildomą dozę, priims ne EVA, tai esą ES šalių narių reikalas.

Pasak Santaros klinikų direktorės valdymui Jolitos Jakutienės, pirmiausia bus skiepijami dirbantieji COVID-19 padaliniuose, priėmimo-skubios pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, – būtent tie, kurie pirmieji buvo paskiepyti 2020 metų gruodžio mėnesį. „Santaros klinikose, atliekant antikūnų testus, buvo pastebėta, kad antikūnų titras mažėja, todėl sustiprinančiosios dozės medikai labai laukė: ji leis jiems jaustis labiau užtikrintiems, o pacientai bus saugesni“, – sakė J. Jakutienė.

Kaip pažymima Santaros klinikų pranešime, pagal prioritetų sąrašą su pirmaisiais taip pat bus skiepijami Vaikų onkohematologijos, suaugusiųjų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro medikai, taip pat dirbantys chirurgijos profilio skyriuose, o vėliau ir kitų skyrių medikai.

Taip pat bus vakcinuojami profesinio mokymo įstaigų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, ligoninėje atliekantys praktinį ar klinikinį mokymą, dalyvaujantys teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat asmenys, ligoninėje vykdantys savanorišką veiklą, kitų juridinių asmenų darbuotojai, ligoninėje teikiantys valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas, turintys sąlytį ir būnantys patalpose, kuriose lankosi pacientai.

Darbuotojai vakcinuojami praėjus ne mažiau nei 180 dienų (6 mėnesiams) po antrosios vakcinos dozės. Šiomis dienomis revakcinuojami darbuotojai praėjus beveik 8 mėnesiams nuo antrosios vakcinos dozės ir ypač džiaugiasi galimybe gauti sustiprinamąjį skiepą.

Pasak gydytojo anesteziologo-reanimatologo Albino Kalimavičiaus, „mes pirmieji buvome paskiepyti, šiandien mūsų antikūnų titras yra nukritęs, reikia pastiprinimo, todėl natūralu, kad pirmieji paskiepyti pirmieji ir gauname trečiąjį skiepą.“

Jo kolega gydytojas anesteziologas-reanimatologas Šarūnas Judickas džiaugėsi, kad dėl šio skiepo medikai vėl galės jaustis saugūs.

COVID-19 II skyriaus vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė Virginija Savickienė taip pat labai laukė šio skiepo. „Jis – labai reikalingas, todėl ir džiaugiamės, kad sulaukėme jo rugsėjo mėnesį“, – sakė ji.

Jaunas medikas, dirbantis reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje prisipažino, kad jam labai svarbu, jog pagaliau jis ramiai galės bendrauti su savo seneliais ir artimaisiais.

Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė itin akcentavo savo pacientų saugumą. „Vertinant statistinius duomenis, matyti, kad medikų sergamumas auga, o ankstesnė patirtis rodo, kokių pasekmių galime sulaukti, jei nesiskiepijama. Mes, vaikų ligų gydytojai, ypač jaučiame atsakomybę dėl savo pacientų – juk kai kurių dėl amžiaus net ir negalima skiepyti, todėl jų saugumu turi pasirūpinti tie, kas yra šalia“, – sakė ji po trečiosios dozės įskiepijimo.

Skiepijamuosius po vakcinacijos stebėjo šeimos medicinos centro medikai.

„Jis turėtų būti pradėtas artimiausiomis savaitėmis“, – LRT radijui sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, trečiąja doze bus skiepijama praėjus pusmečiui po antrosios.

I. Šimonytė sakė, kad rekomendaciją dėl skiepijimo trečiąja doze priėmė pirmadienį posėdžiavusi Ekspertų taryba, įvertinusi antikūnų tyrimų visumą visuomenės grupėse, kurios Lietuvoje nuo COVID-19 buvo skiepijamos pirmos.

Anot jos, skiepijimo trečiąja doze tvarką numatys sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo įsakyme.

Lietuvoje trečiąja vakcinos nuo kovido doze jau nuo rugpjūčio pradžios yra skiepijama nedidelė imunosupresuotų pacientų grupė. Tai yra asmenys, sergantys onkohematologinėmis ligomis, dializuojami arba po organų transplantacijų, sergantieji autoimuninėmis ligomis, kai jiems taikoma imunosupresinė terapija.

Izraelis yra tarp nedaugelio valstybių, nusprendusių skirti žmonėms trečią vakcinos dozę. Tokią politiką kritikuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), raginanti daugiau skiepų dozių siųsti neturtingesnėms šalims.

Izraelio sveikatos apsaugos ministerija apie amžiaus slenksčio trečiai vakcinos dozei sumažinimą paskelbė pirmadienį šalyje užregistravus 9 831 naują užsikrėtimo koronavisursine infekcija atvejį. Tai didžiausias paros skaičius nuo sausio.

Ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Bennetas) teigė, kad Izraelio populiacija yra palyginti maža, todėl jo pastiprinamosios dozės programa nepaveiks pasaulinių atsargų, tik greit pateiks duomenų apie trečiosios dozės veiksmingumą ir taip padės kovoti su pandemija.

Antradienį jis pavadino Izraelį „pasaulio pionieriumi kabant apie trečią vakcinos dozę“.

Daugiau kaip 5,4 mln. izraeliečių – 58 proc. gyventojų – jau yra gavę dvi „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozes, o daugiau kaip 1,5 mln. žmonių yra gavę tris skiepo dozes.

Izraelis gruodį tapo viena pirmųjų valstybių, pradėjusių didelio masto vakcinavimo kampanijas, ir sugebėjo sumažinti viruso plitimą, bet pastaruoju metu per parą užregistruojamų užsikrėtimo atvejų vėl daugėja ir dėl to pirmiausia kaltinama itin užkrečiama viruso delta atmaina.

N. Bennettas sakė esąs įsipareigojęs vengti dar vieno ekonomiką paralyžiuojančio karantino ir išreiškė nuomonę, kad naujausią atvejų šuolį galima suvaldyti plečiant vakcinavimą ir raginant dėvėti kaukes.

Tie piliečiai, kuriems rekomenduojama trečia dozė, sulauks skambučio, Belgrade pranešė šalies vyriausybė.

Trečioji dozė galės būti suleista praėjus 180 dienų po antrosios. Ji rekomenduojama visiems vyresniems nei 70 metų amžiaus žmonės, taip pat vyresniems nei 60 metų asmenims, kurie gyvena senelių namuose, pacientams, kurie, pavyzdžiui, dėl organų transplantacijos turi vartoti imuninę sistemą silpninančius medikamentus, sveikatos sistemos darbuotojams bei daug po užsienį keliaujantiems gyventojams.

Serbija praėjusių metų gruodį pradėjo gyventojų vakcinaciją. Šalis naudoja ir ES dar neregistruotas kiniškas ir rusiškas vakcinas.

Tačiau dalis gyventojų nesutinka skiepytis. Pilnai vakcinuota tik apie 40 proc. šalies žmonių.

„Clalit“ duomenimis, nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pradžios Izraelyje trečiąja vakcinos doze paskiepyta 240 000 gyventojų.

Bendrovės ekspertai teiravosi jų apie šalutinį skiepo poveikį. Iš 4 500 apklausoje dalyvavusių asmenų 88 proc. nurodė, kad po trečiosios vakcinos dozės jautėsi „taip pat arba geriau“ nei po antrosios.

31 proc. pranešė apie šalutinius poveikius, dažniausiai – skausmą dūrio vietoje. 1 proc. dėl šalutinių poveikių kreipėsi į medikus, 0,4 proc. turėjo kvėpavimo problemų.

Bendrovė „Clalit“ atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra tik pirmasis ir jos pačios atliktas vertinimas. Tačiau esą išvadas jau galima daryti.