Miestai spaudžia uostus
Nors rinkos ir netgi krovinių dalys skirtingos, šiauriausias Italijos Triesto uostas su Klaipėda turi esminį panašumą. Abu uostus prie vandens spaudžia miestai.
Trieste situacija dar netgi sudėtingesnė nei Klaipėdoje. Kai uostas kūrėsi prie vandens, Triesto miestas privalėjo lipti į įkalnę.
Keistoka, kai Triesto gatvėse, atrodytų, čia pat matai vandenį, o eiti iki jo toloka. Taip yra todėl, kad beveik pagal visą miesto perimetrą prie vandens atitvėrė uostas. Miestiečiams yra tik atskiri siauri priėjimai prie vandens ties buvusiu senuoju uostu. Panašiai ir Klaipėdoje, kur priėjimų prie vandens mažokai - prie molų, „Memelio miesto“, Dangės upės, kruizinio terminalo ir Smeltės pusiasalio. Senojo uosto teritorija Trieste panaši kaip Klaipėdoje - bent jau tuo, kad ne iki galo sutvarkyta, ne visur aiški jų ateities vizija.
Klaipėdos centre netoli vandens turime istorinį didįjį elingą. Vieni juo didžiuojasi, kiti keikia, jei galėtų, netgi nugriautų. Triestas senojo uosto teritorijoje laiko ir didžiuojasi metaliniu monstru - 1907 m. gamybos „Virsus“ kranu. Jis 2018 m. suremontuotas, tapo vietine žvaigžde, nes prie jo buvo kuriamas itališkas serialas.
Trieste, kaip ir Klaipėdoje, yra išskirtinės metinės jūrinės šventės, kurios traukia minias žmonių ir laivelių. Klaipėdoje tokia yra Jūros šventė, Trieste - Barkolano regata. Į šią regatą rugsėjui baigiantis atvyksta buriuotojai ne tik iš Italijos, bet ir iš aplinkinių šalių.
Trieste, kaip ir Klaipėdoje, yra išskirtinės metinės jūrinės šventės, kurios traukia minias žmonių ir laivelių.
Vienintelis imperijos uostas
Esminis skirtumas tarp Klaipėdos ir Triesto yra tai, kad pagrindinė Italijos uostamiesčio aikštė yra prie vandens. Šalia jos įrengtas ilgas molas pasivaikščioti miestiečiams. Netoli kanalas, kuriame Triesto gyventojai gali laikyti mažuosius laivelius.
Įdomi šio kanalo istorija. Statant Triesto uostą, ketinta kopijuoti Veneciją. Trieste planuota įrengti daugybę kanalų, bet suvokta, kad statyti antrą Veneciją bus per brangu.
Triestas ir Venecija regione nuolat konkuruodavo. Dabar Triestas tapo svarbesniu krovinių uostu už Veneciją. Triestas per metus krauna per 62 mln. tonų krovinių, Venecijos uostas – apie 25 mln. tonų. Venecijoje pagrindiniai kroviniai yra atgabenami jūrų keltais, tai Trieste, o 42 mln. tonų sudaro nafta ir jos produktai iš Juodosios jūros ir Artimųjų Rytų regionų, skirti aplinkinėms naftos gamykloms. Pastaraisiais metais Triestas iš Venecijos perima vis daugiau didžiųjų kruizinių laivų, kurių ji nebepajėgia įsileisti. Kruizinių laivų keleiviai iš Triesto į Veneciją, iki kurios – apie 160 km, vežami autobusais.
Trieste didžiuojamasi tuo, kad jis yra uostamiestis. Galbūt tai labiausiai lėmė istorinė aplinkybė, kad Trieste daugelį metų buvo vienintelis Austrijos - Vengrijos imperijos uostas.
Vidmanto Matučio nuotr.
Jį įkūrė Austrijos imperijos karalius Karlas VI. Pagrindinėje aikštėje yra jo paminklas ant aukšto postamento. Jis pirštu rodo į jūrą. Paminklas atsiradęs dėl pasakytų Karlo VI žodžių, kad visi miesto turtai ateis iš jūros. Viskas, kas gražiausia, yra Trieste atsirado dėl jūrų prekybos. Šiemet Triesto uostas švenčia 300 metų veiklos jubiliejų.
Didžiavimasis jūra Trieste buvo ir senesniais laikais. Maždaug už 400 m nuo dabartinio Triesto kranto 1930 m. atsitiktinai buvo atkasti seno Viduramžių amfiteatro griuvėsiai. Paaiškėjo, kad amfiteatras buvo pastatytas ant jūros kranto.
Išmintingai sutvarkyti srautai
Išvežti krovinius iš uostų ar atvežti į juos tiek Klaipėdje, tiek Trieste reikia per miestus. Klaipėdoje apie 80 proc. krovinių į uostą gabenama geležinkeliais, o Trieste geležinkeliais ir automobiliais į uostą ar iš jo gabenama maždaug po lygiai krovinių.
Įdomiausia tai, kad sunkvežimių Triesto gatvėse beveik nematyti. Per uostą eina atskiri transporto viadukai, kurie įsilieja į užmiesčio magistralinius kelius.
Kita Triesto uosto naujovė – kad transporto sankaupos yra ne uoste, o užmiestyje šalia Slovėnijos sienos. Sunkvežimiai į uostą atrieda pagal griežtai nustatytą laiką. Taip išvengiama triukšmo ir keliamų spūsčių.
Trieste nepamatysi ir traukinių, tik vienoje vietoje matėsi sena apleista krovininio geležinkelio stotis. Išskirtinis Triesto uosto bruožas – konteineriai, puspriekabės kraunami ant geležinkelio platformų ir išvežama iš uosto specialiu 8 km ilgio geležinkelių tuneliu.
Uosto transporto srautas Trieste sumažėjo ir dėl ekonomikos krizės Turkijoje. Puspriekabių srautas iš Turkijos į Triesto uostą šiemet yra kritęs net 25 proc.
Idealu, kai viename didžiausių Italijos uostų Trieste uosto transporto srautai yra gana išmintingai sutvarkyti. To nepasakysi apie Klaipėdą. Miestiečiams problemų yra ir dėl triukšmo iš geležinkelių, ir dėl dažnai uždarytų pervažų per geležinkelį, ypač Rimkuose. Dar daugiau problemų yra dėl uosto sunkvežimių srauto Klaipėdos miesto gatvėse. Problemų Klaipėdoje nebūtų, jei atskiros gatvės surinktų uosto transporto srautus ir nukreiptų juos per šiaurinį ir pietinį aplinkkelius. Šiaurinis aplinkkelis yra pastatytas, bet jis uosto srautams mažai naudojamas. Pietinio aplinkkelio statybos stringa, nors šis su Nemuno gatve sujungtas kelias galėtų labai smarkiai sumažinti sunkiojo uosto transporto srautus Klaipėdos gatvėse.
