Sugundė olandai
Šio nelaimės ištikto laivo istorija prasidėjo nedideliame Upesgrivos žvejų kaimelyje Rygos įlankos vakarinėje pakrantėje. Kuršo kunigaikščio Jokūbo Ketlerio (1610–1682) valdymo laikais čia buvo įkurtas uostas ir pradėta laivų statyba.
Kuršo kunigaikštystė apėmė dabartinės Latvijos dalį, esančią tarp Lietuvos pietuose ir Rygos įlankos bei Dauguvos šiaurėje. Nors ji buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalas, tačiau kunigaikštis Jokūbas savo valdose tvarkėsi savarankiškai. Ypač daug dėmesio skyrė nuosavo laivyno kūrimui. Pasikvietęs olandų meistrus, Kuršo pajūrio uostuose jis pastatė 59 karinius ir 60 prekybinių laivų.
Liekanos: „Swiks“ nuolaužos ant šiaurinio Elando salos kranto Švedijoje 2006 m. (Švedijos jūrų muziejaus nuotr.)
Pajūryje gyvenę latvių žvejai, laikui bėgant patys susigundė statyti didesnius, nei žvejybinės valtys, laivus. Ilgą laiką jie statė mažus burlaivius su vienu stiebu, kuriuos vadindavo „rācenu bočkām“ – „ropių valtimis“, nes šie laivai dažniausiai gabendavo bulves į Rygą parduoti. Norint leistis į tolimesnes keliones, reikėjo didesnių laivų. Jų laikas netrukus atėjo.
Kaimelyje – laivų statykla
XIX a. antroje pusėje Upesgriva buvo vienas didžiausių laivų statybos centrų Kuržemėje, kur 1860–1915 m. buvo pastatyti 66 burlaiviai.
Iš jų bent 14 pastatė ir valdė laivo kapitonas Indrikis Pūlinšas (1856–1932). Jis gimė pasiturinčio pajūrio ūkininko šeimoje. Nors jį traukė jūros pasaulis, tačiau vaikinas nenorėjo būti paprastas žvejys, kaip daugelis Upesgrivos kaimelio gyventojų. Nusprendęs tapti profesionaliu jūrininku, I.Pūlinšas iš pradžių mokėsi Engurės jūreivystės mokykloje, kurią žvejų vaikams buvo įkūręs Krišjanis Valdemaras. Norint plaukioti jūromis, to nepakako. Teko mokslus pratęsti Ventspilio jūreivystės mokykloje.
Laivas: trijų stiebų škuna „Swiks“, pastatyta Upesgrivo kaime, Rygos įlankos vakarinėje pakrantėje. (Švedijos jūrų muziejaus nuotr.)
Keletą metų praplaukiojęs kabotažiniais laivais, I.Pūlinšas grįžo į gimtinę ir Upesgrivoje kartu su broliu įkūrė laivų statyklą, kurioje į vandenį buvo nuleidžiami dviejų ir trijų stiebų burlaiviai.
1902 m. latvių laikraštis „Tėvijas“ („Tėviškė“) rašė, kad broliai Pūlinšai tuo metu valdė 11 laivų. Vienas iš jų buvo „Swiks“, kurio liekanos iki šiol mėtosi Elando salos pakrantėje.
„Kietas“ latvių burlaivis
Janio Hartmanio knygoje „Burlaiviai, pastatyti Latvijos pakrantėje 1857–1929“ rašoma, kad trijų stiebų burlaivį „Swiks“ brolių Pūlinšų užsakymu 1902 m. pastatė Upesgrivos laivų statytojas K. Karklis. Laivas buvo 34 m ilgio ir 9 m pločio, grynasis tonažas 227 tonos. Jis buvo pastatytas iš pušies ir ąžuolo medienos, sutvirtintas cinkuotais geležiniais varžtais. Pirmuosius 10 metų laivas priklausė broliams Pūlinšams, vėliau buvo parduotas vienam švedui už 10 tūkst. carinių rublių. Vėliau latvių statytas burlaivis turėjo kelis skirtingus savininkus Alandų salose.
Asmenybė: laivo statytojas ir kapitonas I.Pūlinšas. (Švedijos jūrų muziejaus nuotr.)
Gabendamas įvairius krovinius, daugiausia medieną ir guaną, burlaivis „Swiks“ plaukiojo į daugelį pasaulio šalių. Tarp jų ir į kitoje Atlanto pusėje esančias – JAV, Meksiką, Jamaiką ir Trinidadą.
Per 24 metus burlaivis „Swiks“ įrodė, kad nedidelio Upesgriva žvejų kaimelio laivų statytojai mokėjo statyti „kietus“ medinius laivus, tinkamus ilgoms kelionėms.
Paskutinis reisas
1926 m. gruodžio mėnesį burlaivio „Swiks“ įgula, norėdama prieš Kalėdas aplankyti šeimas Alandų salose, išplaukė iš Flensburgo be krovinio. Laivo kapitonas Hjelmaras Eriksonas skubėjo namo ne tik dėl kalėdinės šventės, bet ir suplanuotų vedybų tomis dienomis.
Jūroje burlaivį su septyniais vyrais pasitiko smarki sniego audra. Vengdami jos, jūreiviai bandė apiplaukti Elando salos šiaurinį kyšulį ir pasislėpti Kalmarsundo sąsiauryje. Dėl prasto matomumo kapitonas laivą nuvairavo per arti kranto. Siekiant išvengti nelaimės, bandyta nuleisti du laivo inkarus.
Eksponatas: „Swiks“ ant seklumos Elando salos pakrantėje. (Švedijos jūrų muziejaus nuotr.)
Manevras nepavyko ir laivas netrukus įsmigo smėlio seklumoje netoli Trollskogeno (Trolių miško) paplūdimio.
Įgulai pavyko krantą pasiekti viena iš laivo gelbėjimo valčių. Krantą gaubė tamsa ir siautėjanti pūga. Vyrai net nenutuokė, kad prieš juos plytintis miškas toks baisus.
Išsikraipę medžių kamienai ir beveik vaiduokliška atmosfera veikė bauginančiai.
Vyrai kelias valandas klaidžiojo po vaiduoklišką mišką, kol galiausiai atrado namą. Artimiausiame kaime jie savaitę buvo nuoširdžiai globojami vietos gyventojų, kol galėjo keliauti į Alandų salas.
Ant kranto išmestą laivą nusipirko vietiniai ūkininkai, ketindami panaudoti jo medieną ir geležį ūkio reikalams. Pasirodė, kad nulupti lentas nuo stipriai suręsto laivo korpuso nėra taip paprasta. Nuolaužos buvo paliktos ant kranto, kol 1977 m. vienas salos gyventojas suskaldė jas į dvi dalis.
Šiandien, praėjus daugiau kaip 90 m. po avarijos, kai kurios laivo dalys vis dar matyti Trolių miško pakraštyje.
Koordinatės: žemėlapis, kuriame pažymėta vieta kur nuskendo „Swiks“
