Išsikerojusios tujos šio namo pirmos laiptinės gyventojams, kurių butai žemutiniuose aukštuose, visiškai užstodavo saulę, todėl net dieną kambariuose tekdavo įjungti šviesą. Vaizdas po šio daugiabučio langais beveik primindavo džiungles.

Praeidamas pro minėtą daugiabutį, dažnai matydavau, kad jo pirmajame aukšte, kurio langus užstodavo tujų šakos, kambaryje ir virtuvėje degdavo šviesa.

Vakar pastebėjau, kad tujos, kurių šakos siekė net kelis daugiabučio aukštus, o pirmojo aukšto langus visai užstodavo, buvo stipriai apgenėtos.

„Nežinau, kas ir kur iš mūsų laiptinės gyventojų kreipėsi dėl tujų šakų iškirtimo, tačiau ketvirtadienį medžiai buvo gerokai apgenėti, nukirstos šakos. Man tujos netrukdė, nes gyvenu aukščiau, ne žemutiniuose aukštuose. Žmonėms, kurie gyveno pirmame ar antrame aukšte, tujų šakos turbūt keldavo problemų“, –  vakar portalui kauno.diena.lt sakė prie namo laiptinės stovėjęs vyras.

Taip atrodė tujos prieš jų nugenėjimą. Evaldo Šemioto nuotr.

Tujos prie Kovo 11-osios gatvės 57-ojo namo auga labai seniai. „Šiame name gyvenu 52 metus. Tiek pat metų ir medžiai čia auga. Jei tuja būtų po mano langais, aš ją nupjaučiau ir vaistų pasigaminčiau“, – prieš trejus metus portalui kauno.diena.lt pasakojo vyresnio amžiaus moteris.

Tada senjorė  tvirtino, kad tikrai taip neapsileistų, nelauktų, kol pro medžio šakas nieko nesimatytų. „Aš nesėdėčiau rankas sudėjusi“, –  aiškino ji.

Vis dėlto patiems gyventojams savivaliauti negalima. Dėl leidimo apgenėti medį reikia kreiptis į miesto savivaldybę. Lietuvoje savivaldybės atsakingos už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių apsaugą ir priežiūrą.

Kaune yra nemažai daugiabučių namų, kurių gyventojams turėtų trukdyti prie langų prigludusios medžių šakos. Per arti augantys medžiai su vešlia lapija – nemaža problema. Jie užstoja per langą patenkančią šviesą, todėl tikėtina, kad kambariuose net dieną būna prieblanda.

Apie vagystę Panevėžio apskrities policijai pranešta maždaug 6.30 val.

Padarytas 636 eurų nuostolis.

Tai įvyko apie 21 val. Pravieniškių ir V. Pietario gatvių sankirtoje, praneša Kauno apskrities policija. 2000 m. vyro vairuojamas automobilis „Mazda 6“ nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į privačioje valdoje esančias tujas.

Eismo įvykio metu taip pat apgadinta ir išversta metalinė tvora. Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,38 promilės alkoholio.

„Politika yra tokia profesija, kad dažnai stengiamasi savo darbus iškelti, o kitų parodyti, kad tarsi nevyksta. Premjeras pasidavė ant tos bangos. Ką padarysi...“, – 19 val. 30 min. šį pirmadienio vakarą laidoje KK2 per LNK kalbės Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės karas prasidėjo po to, kai R. Šimašius leptelėjo, kad S. Skvernelio ministrų kabinetas per 100 dienų nieko gero nenuveikė.

Premjeras dėl to supyko ir KK2 žurnalistams sakė, kad Vyriausybė nuveikė tikrai daug: „Aš sureagavau į gerbiamo mero pasisakymą, kai jis įvertino Vyriausybės 100 dienų darbą, ir manau, kad per 100 dienų buvo galima žymiai daugiau nuveikti negu buvo nuveikta per 2 metus.“

Maža to, premjeras rėžė, kad per visą savo valdymo laikotarpį meras Šimašius nuveikė nelabai daug – nupjovė vieną tują. R. Šimašius atšovė, kad premjeras blogai informuotas, mat tujų jis yra nupjovęs ir daugiau.

„Aš labai pasipiktinęs esu, nes nupjoviau ne vieną tują, o jų buvo bent keliolika. Premjeras blogai informuotas apie tai“, – laidoje kalbės R. Šimašius.

„Aš žinau, ką padariau, žadėjau konkrečius punktus. Ir jau šiandien galiu pasakyti, kad daug darbų ne tik pradėta, bet ir įpusėta. Darželių plėtra, krantinės tvarkymas, šilumos pertvarka. Manau, kad darbai dabar juda ir juda gana sparčiai“, – kalbės R. Šimašius.

Visas reportažas – šį pirmadienio vakarą laidoje KK2, 19 val. 30 min. per LNK.

LRT RADIJO klausytoja teiraujasi, ar galima tujomis apsodinti sklypo ribas. „Norėčiau sužinoti, koks yra 5–6 m aukščio tujų šaknų vainikas? Ar galima sodinti jas atskiriant sodo ribas – ar tai nekenks kaimynų sodo augalams?“ – klausia ji.

„Vakarinės tujos – didelis augalas, jų šaknų sistema paviršinė, tanki ir gana agresyvi. Pasodinę tują, nemažu atstumu šalia jau nieko nebegalėsime sodinti, nes tujos šaknys surenka vandenį, maisto medžiagas, nuskurdindamos gretimus augalus“, – pasakoja D. Ryliškis.

Anot mokslininko, 5–6 m aukščio tujoms jau taikomas medžio standartas, o medžių be rašytinio susitarimo ant sklypo ribos sodinti negalima.

„Normos, priklausomai nuo sklypo specifikos, skiriasi, tačiau bet kokiu atveju teks gauti kaimynų sutikimą. Jeigu tuja žemesnė, jai taikomas krūmo standartas – krūmą jau galima sodinti arti sklypo ribos, bet vis tiek ne ant jos“, – įspėja D. Ryliškis.

Lietuvos sodybose populiarios tujos vertinamos už dekoratyvumą ir nesudėtingą priežiūrą. Tačiau siūlomų rūšių ir veislių įvairovėje išsirinkti labiausiai tinkamą variantą neretai sunku. Dienraščio skaitytojus taip pat domina, kokius tujų sodinukus geriau rinktis – išaugintus vazonėliuose ar iškastus iš dirvos.

Svarbu – šaknys

Jei sodinukai tinkamai prižiūrėti, o svarbiausia – neišdžiuvusiomis šaknimis, tinkamas tiek vienas, tiek kitas augalo auginimo būdas.

Lietuvos augintojai sodinukus parduoda tiek augintus vazonėliuose (konteineriuose), tiek iškastus tiesiai iš dirvos.

Pirmuoju atveju augalų šaknų sistema yra įaugusi į substrato, dažniausiai – durpių, gumulą, su kuriuo jie parduodami bei sodinami.

Iškastų iš dirvos sodinukų šaknys įprastai įpakuojamos, kad neapdžiūtų. Bet tai yra laikinas sprendimas.
Jei augalas neparduodamas, jis vėl sodinamas į dirvą iki kitos realizacijos – nuo to jis nenukenčia.

Tokio pat dydžio augalo vazone ir iškasto iš dirvos kainos skirtumas pirmiausia susidaro dėl to, kad dauguma augalų konteineriuose yra atvežti iš užsienio medelynų, tad į galutinę sumą įskaičiuotos ir jų transportavimo bei pardavimo išlaidos.

Kada galima sodinti

Lietuvoje konteineriuose išauginti augalai taip pat kiek brangesni nei užauginti dirvoje, nes augalams reikia didesnės priežiūros: dažniau laistyti, o kai sodinukas "išauga" vazoną, persodinti į didesnį ir panašiai.
Be to, už patogumą įsigyti ir sodinti augalą visą vegetacijos sezoną taip pat tenka primokėti.

Tad, ko gero, vazonuose auginamų sodinukų vienintelis trūkumas – aukštesnė kaina. Tačiau labai didelis privalumas – kad juos galima įsigyti ir sodinti nuo pat balandžio iki spalio.

Jei pasodintas augalas nestokos drėgmės ir ypač – per karščius, jis puikiausiai prigis ir nepajus jokio persodinimo diskomforto.

Tuo tarpu iš dirvos iškastas tujas patartina sodinti tik jų vegetacijos pradžioje – nuo balandžio iki gegužės vidurio – ir rudenį – nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pradžios.

Kitu intensyvaus augimo laikotarpiu sodinti nerekomenduojama, nes gali nudžiūti pradėję augti nauji ūgliai.

Pats augalas gal ir nežus, tačiau sutriks jo augimas, bent kurį laiką jis atrodys prasčiau. Beje, vasarą iš grunto iškasti sodinukai paprastai ir neparduodami.

Nesunku formuoti

Tuja – dažnas Lietuvos sodybų visžalis spygliuotis augalas. Ypač dažnai jis sodinamas gyvatvorėse. Augalą galima puikiausia karpyti ir formuoti.

Net nepatyręs sodininkas augalui nepadarys didelės žalos, nes jis puikiai atželia. Iš tujų galima iškarpyti ir įmantriausias formas, kurios jau gana dažnai matomos ir mūsų šalies sodybose.

Lietuvoje auginamos keturių rūšių tujos ir daugybė jų veislių. Dažniausiai parduodama vakarinės tujos (lot. Thuja occidentalis) rūšis ir jos veislės.

Tai dirvos derlingumui ir drėgmei gana nereiklus, retai sergantis ir kenkėjų puolamas medis, kilęs iš Kanados ir JAV šiaurės.

Kiek reiklesnės, geresnių augimo sąlygų reikalauja geltonspyglės ir margaspyglės tujų veislės. Į Europą vakarinė tuja įvežta jau XVI a. I pusėje. Lietuvoje taip pat auginama jau gana seniai.

Manoma, kad pirmieji savo dvarų parkams puošti XVIII a. vakarines tujas įsivežė Lietuvos didikai. Mūsų šalyje šis medis užauga iki 15–20 m aukščio. Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau kaip 60 vakarinės tujos veislių ir atsiranda vis naujų.

Tinkamos auginti ne visur

Lietuvoje taip pat galima įsigyti didžiąją tują (lot. Thuja plicata). Dažniausiai parduodama jos veislė "Zebrina", kurios šakelės yra su gelsvomis juostomis. Rekomenduojama auginti tik pajūryje ir Vidurio Lietuvoje, nes yra jautresnė šalčiams. Užauga iki 2–3 m aukščio.
Gana dažnai parduodama rytinė tuja (lot. Thuja orientalis), savaime auganti Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje.

Tai puošnus ryškiai žaliais spygliais ir puošniais raguotais kankorėžiais medis, Lietuvoje dažniausiai augantis krūmu.
Tačiau mūsų šalčiams šį rūšis jautresnė nei kitos ir ją reikėtų auginti tik užuovėjose, o žiemą medeliai turi būti pridengiami. Rekomenduojama auginti tik pajūrio zonoje.

Rečiausiai Lietuvoje aptinkama korėjinė tuja (lot. Thuja koraiensis), nors ją rekomenduojama auginti visoje Lietuvoje, išskyrus rytinę dalį.

Tai iki 4 m aukščio platus krūmas ar neaukštas medis su vešliomis šakomis ir puošniais spygliais: viršutinė jų pusė žalia, o apatinė – balkšva. Abi šakelių pusės tarpusavyje gražiai kontrastuoja.

Keletas Lietuvos sodybose auginamų vakarinės tujos veislių:

"Aurescens"

4–8 m aukščio kūgiška plačia laja medis, jau seniai auginamas ir dažnas Lietuvos sodybose. Išsiskiria ryškiai auksiškai geltonomis šakelėmis. Pavėsyje ir žiemos laikotarpiu spygliai būna tik gelsvai žali.

"Columna"

Gana aukštas, 8–15 m aukščio ir iki 1–1,5 m pločio siaura laja ir dažnai su keliomis viršūnėmis medis.

"Cristata"

5–8 m koloniška ar siaura kūgiška laja krūmas, išsiskiriantis skiauterėtomis, persuktomis retomis šakelėmis.

"Danica"

Iki 1 m aukščio taisyklingo rutulio formos sodriai žaliomis, tankiomis šakelėmis krūmas.

"Dumosa"

1–1,5 m aukščio, netaisyklingos rutuliškos ar plačiai kūgiškos formos krūmas. Šakelės tankios. Augalas dažnai išaugina kelias viršūnes.

"Ellwangeriana Aurea"

1,5–2 m ar kiek aukštesnis plačiai kūgiškas su aukso spalvos šakelėmis krūmas.

"Ericoides"

Įdomus, į tują nepanašus spygliškais minkštais ir švelniais spygliais augalas. Vasarą jie žali, o žiemą tampa pilkšvai rudais ir ne itin gražiai atrodo. Nors ši veislė nereta sodybose, tačiau linkusi apšalti arba nudegti nuo pavasarinės saulės.

"Globosa"

1,5–2 m aukščio, taisyklingos rutuliškos formos tankiomis kylančiomis šakelėmis krūmas.

"Little Gem"

Žemas, tik 0,5–1 m aukščio rutuliškas labai tankiomis šakomis krūmas, tinkamas sodinti žemų augalų grupėse ar gėlynuose, šalia alpinariumų.

"Recurva Nana"

1–1,5 m aukščio, platus kūgiškas, pusrutuliškas ar netaisyklingos formos krūmas. Jo šakelės – itin dekoratyvios, susisukusios tarsi į piltuvėlius.

"Smaragd"

Pastaruoju metu labai mėgstama tujos veislė dėl visada, net ir žiemą, būdingos sodriai žalios spyglių spalvos. Tai siaura kūgiška ir tankia laja, iki 8–10 m aukščio užaugantis krūmas.

"Spiralis"

Siaura laja medelis, labai tinkamas auginti tiems, kurie nori turėti lyg spiralė karpomą augalą, bet neturi laiko ar nemoka jo formuoti. Vėduokliškos augalo šakelės, išsidėsčiusios aplink pagrindinę augalo ašį, auga sudarydamos spiralės formą. Kai kuriuose augaluose ji būna ryškesnė, o jei neryški, tada sekatoriumi galima šias įvijas paryškinti pakarpant šakelių viršūnes.

Informacija

Atsiliepimai ir klausimai laukiami e-paštu sodas@kl.lt arba paštu: "Mano sodas", "Klaipėdos" laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, 92118 Klaipėda.