„Šv. Stepono bažnyčios prieigos kaip galima viešoji erdvė stoties rajone ir aplinkinėse teritorijose yra daugiausiai potencialo turinti vieta. Pagrindinis vietos traukos objektas – restauruota Šv. Stepono bažnyčia, todėl projektu siekiame atskleisti bažnyčios grožį ir sukurti gyventojams poilsiui tinkamą erdvę, kartu informuojant apie buvusių kapinių vietą“, – apie projektą pasakoja „Vilniaus planas“ projektų vadovas, architektas Vincas Brezgys.

Nuo XVI a. prie kelio, vedusio per Rūdininkus į Krokuvą, buvo bažnyčia, kapinės, vienuolyno sodas ir ilgą laiką ši teritorija žaliavo. Vėliau carinė valdžia čia įkurdino kalėjimą, bažnyčia virto akmenskaldžių cechu, o sovietmečiu ir visa teritorija tapo sandėliavimo ir gamybos zona. Miesto planuose ir Šv. Stepono gatvės istorinės trasos atkūrimas, pirmenybę suteikiant pėstiesiems ir dviratininkams.

Projektu siekiame atskleisti bažnyčios grožį ir sukurti gyventojams poilsiui tinkamą erdvę.

Bendrovės „Vilniaus planas“ parengtame projekte numatyta ne tik sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams Šv. Stepono bažnyčios aplinką, bet ir atkurti Šv. Stepono gatvės istorinę trasą, pirmenybę suteikiant pėstiesiems ir dviratininkams.

Didžiojoje dalyje teritorijos bus išardyta asfalto danga ir sukurta pieva su želdynais gyventojų poilsiui ir atokvėpiui. Išraiškingas vietos reljefas bus išsaugotas, o pėsčiųjų takai tiesiami vadovaujantis universaliojo dizaino principais – kad būtų patogu šeimoms su vežimėliais, senjorams ir turintiems kitų individualių poreikių. Pagrindiniai pėsčiųjų takai apjuos visą Šv. Stepono skvero teritoriją, o buvusių kapinių ribą paryškins kitos spalvos trinkelės.

Prie Šv. Stepono bažnyčios esanti teritorijos dalis turėtų tapti naujuoju traukos objektu – atnaujinus buvusios katilinės pastatą, ten įsikurs Jaunimo centras. Dviejų aukštų pastatas bus skirtas renginiams, meno parodoms ir įvairioms jaunimo iniciatyvoms. Šalia šio centro jauniausiems skvero lankytojams numatyta vaikų žaidimų aikštelė.

Pagal architekto Pauliaus Jonio idėją, tvarkomoje teritorijoje bus eksponuojami ir sovietmečio laikotarpio brutalią invaziją į šią teritoriją menantys statiniai – tiltinis kranas, gelžbetoninis rezervuaras ir kaminas. Kadaise pramoninėms reikmėms naudoti objektai bus pritaikyti naujai funkcijai ir leis lankytojams papasakoti permainingą vietos istoriją. Teritorijoje taip pat numatoma eksponuoti tyrimų metu atrastus Šv. Roko koplyčios pamatus bei monumentalioje kompozicijoje meninėmis priemonėmis įamžinti XV–XX a. čia palaidotų žymiausių vilniečių atminimą.

Nors pati Šv. Stepono bažnyčia nepatenka į projekto ribas, planuojama ją tinkamai apšviesti ir suformuoti grindinį aplink visą fasadą. Visoje teritorijoje bus atnaujintas arba įrengtas naujas apšvietimas, kiti mažosios architektūros akcentai. Sutvarkius bažnyčią ji bus atiduota tikintiesiems.

Svarbiausių epochos lūžių ir kultūros metraščiu vadinamos XVII–XVIII a. susiformavusios Antakalnio kapinės – vienintelės Vilniuje, kuriose nuo seno laidoti įvairių konfesijų mirusieji: pravoslavai, katalikai, mahometonai, pokario metais ir žydai, įvairiais laikotarpiais laidoti kariai. Šiaurinėje kapinių dalyje, vadinamoje Našlaičių kapinėmis, žmonės buvo laidojami be jokių įrašų bažnytinėse knygose, mirę kalėjimuose, ligoninėse, prieglaudose. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai patvirtino istorinių tyrimų teiginį, kad laidojama buvo netvarkingai, be sistemos, o paskutiniai laidojimai čia vyko XX a. pirmoje pusėje. Vėliau teritorija buvo nenaudojama, dauguma palaidojimą liudijančių antžeminių pėdsakų sunyko. Vadovaujantis atliktų tyrimų duomenimis, galima teigti, kad sovietmečiu vykdytų represijų aukos buvo laidojamos rytinėje Našlaičių kapinių dalyje (kitoje kalnagūbrio pusėje), kur buvo rasti ir Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios čia pradėtas kurti ir Menininkų kalnelis, kuriame laidojami žymiausi Lietuvos kultūros veikėjai: aktoriai, dailininkai, mokslininkai, rašytojai. Per pusšimtį metų jis jau keliskart buvo praplėstas, tačiau savivaldybės specialistų skaičiavimu, netrukus vietų laidojimams pritrūks.

„Garbius šalies kūrėjus po mirties draugėn priglaudžiantis panteonas, manau, yra tęstina tradicija, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas. – Svarbiausia, kad galime tai daryti nežalodami gamtos, kurdami susikaupimui tinkamą aplinką.“

Užduotį įvertinti Menininkų kalnelio tąsos galimybes gavę savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektai (projekto vadovas Vincas Brezgys, architektė Eglė Biretienė), atsižvelgę į 1994 m. bendrovės „Paminklų restauravimo institutas“ parengtą projektą, kuriame buvo pateikti perspektyviniai Antakalnio kapinių tvarkymo pasiūlymai, šiam tikslui pasirinko šiaurinę sklypo dalį.

Išanalizavus esamą būklę bei įvertinus visuomenės pasiūlymus, teiktus pirminėms projekto idėjoms, po žvalgomųjų archeologinių tyrimų ir reljefo vertinimo, buvo pasirinktos dvi optimalios laidojimui tinkančios teritorijos. Planuojami nauji palaidojimai numatomi tik urnose, iki 1 metro gylio. Pastarąjį apribojimą lėmė archeologiniai tyrimai, kurie atskleidė, kad šioje teritorijoje būta XIX–XX a. pirmos pusės palaidojimų, kurių matomų pėdsakų šiuo metu beveik nelikę.

Projektiniuose pasiūlymuose, kurie netrukus bus pristatyti visuomenei, architektai esamo gruntinio privažiavimo vietoje siūlo įrengti pagrindinį priėjimo taką, kuris jungtųsi į bendrą kapinių takų sistemą. Pagrindinis įėjimas į kapines lieka toje pačioje vietoje (iš Karių Kapų g. pusės). Kadangi teritorijos išskirtinis bruožas – ryškus reljefas, teritorija projektuojama kiek galima labiau prisitaikant prie gamtinės aplinkos. Laidojimo vietos statesnėse įkalnėse, kur tektų įrenginėti atramines sienutes, neplanuojamos.

Laidojimams skirtas teritorijas siūloma padalinti mažesniais kvartalais, tarp kurių numatyti takeliai bei siauresni praėjimai tarp kapaviečių. Projekte siūloma naudoti kuo mažiau dirbtinių kietų dangų, taip išlaikant teritorijos natūralumą bei formuojant miško parko įvaizdį.

Projektuojamoje teritorijoje yra numatytos kelios vietos, kuriose esant poreikiui galėtų atsirasti kolumbariumai. Jie turėtų būti projektuojami atskiru projektu.

Pasirinkta plėtros kryptis pasirodė paranki ir dėl galimybės išsaugoti visus vertingus ir sveikus šios vietos medžius. Ateityje, ruošiant vietą palaidojimams, reikės išvalyti savaiminius menkaverčius želdinius, tačiau brandūs sveiki medžiai yra išsaugomi.

Prie pagrindinio patekimo į Antakalnio kapines iš Karių kapų gatvės architektai siūlo įrengti informacinį stendą, kuriame, be kapinių kvartalų schemos, galėtų atsirasti ir dažniausiai lankomų nusipelniusių Lietuvai žmonių kapaviečių schema.

Rengdami projektinius pasiūlymus, architektai konsultavosi su Lietuvos dailininkų sąjungos skulptorių sekcijos atstovais, kurių ne vienam yra tekę kurti antkapius Antakalnio kapinėms. Kaip tik po šių pasitarimų atsisakyta pradinės idėjos riboti paminklų aukštį ir tūrį.

Su Antakalnio kapinių dalies tvarkymo vizija miesto gyventojai galės susipažinti viešame pristatyme, kurio laikas bus paskelbtas artimiausiu metu.

Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, tai kur kas mažiau, nei buvo suplanuota rengiantis įgyvendinti projektą, parengtą po šiai teritorijai skirto architektūros konkurso, bet būtent tiek, kiek reikia norint nesugadinti vietos dvasios. 

Nuo 2007 metų, kai pradėta galvoti apie šios teritorijos sutvarkymą, ir 2011 metų, kai Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė architektūros konkursą parengti Misionierių sodų sutvarkymo koncepcijai, 2016 metų, kai buvo parengti teritorijos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai, šis parkas tikrai reikšmingai pasikeitė, sakė M. Pakalnis: „Kai pradėta planuoti parko pertvarkymą, susirūpinta ir jo priežiūra. Taip, jų tvarkybą paskyrus „Vilniaus parkams“ ir pradėjus jį nuosekliai tvarkyti po mažą kampelį, aplinka išties stipriai pagražėjo. O kartu išaugo ir parko lankytojų skaičius. Pastaraisiais metais jau galėjome analizuoti susiformavusias parko lankymo tradicijas ir papročius, kasdienio gyvenimo čia sukurtą elgesio scenarijų ir galiausiai tapo akivaizdu, kad kai kurie Misionierių sodų sutvarkymo projektinius pasiūlymus parengusio „Vilniaus plano“ sprendiniai nebeaktualūs – miestui teliko sukurti šios vietos lankytojams patogesnę infrastruktūrą.“

„Norime, kad Misionierių sodų teritorija, esanti išskirtinėje Vilniaus vietoje, būtų atrasta dar didesnės dalies vilniečių. Ji išliks žalia ir prieinama visiems, o kūdrų dalis patrauklumu pasivaikščiojimams konkuruos su Bernardinų sodu“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Naujoji strategija reiškia, kad tvarkant teritoriją teks apsieiti be europinių fondų lėšų – miestas tvarkysis savo lėšomis. Finansavimo iššūkius palengvins sprendimas ne tik reikšmingai koreguoti projekto apimtis, bet ir planuoti darbus etapais.

„Misionierių sodų tvarkymo planuose nebeliko iš esmės jokių brangių ir didelius pokyčius reiškiančių darbų. Nedarysime nieko, kas keistų parko reljefą, natūraliai susiformavusią takų sistemą, o tai reiškia, kad išvengsime ir želdynų šalinimo, nebent jo poreikis būtų nulemtas prastos želdinių būklės, – sakė M. Pakalnis. Medžių vertinimas buvo atliktas jau prieš kelerius metus, bet neatmetama būtinybė jų būklę įvertinti iš naujo. – Nesu tikras, ar dar veda vaisius Misionierių sodų obelys, bet stengsimės jas išsaugoti bent jau dėl galimybės pasigrožėti obelų žydėjimu.“

Ji išliks žalia ir prieinama visiems, o kūdrų dalis patrauklumu pasivaikščiojimams konkuruos su Bernardinų sodu.

Pasak M. Pakalnio, Misionierių sodų kraštovaizdyje tikrai neatsiras asfalto ar trinkelių takų – banguotam natūraliam reljefui tai būtų visiškai netinkamas sprendimas. Tikėtinas variantas –klijuotas, vandeniui laidus žvyras.

„Mūsų esminė nuostata – prisitaikyti prie esamų srautų, tvenkinių ir juos tiesiog sujungti įvairiais ryšiais, sukurti papildomų, patogių ir saugių patekimų į parką bei sutvarkyti esamus. Neketiname kurti ir elgesio scenarijaus – kaip, tarkim, Bernardinų sode, kur įvairiais sprendiniais žmonės nukreipiami tam tikroms veikloms. Misionierių sode bus siekiama išlaikyti, vadinkime, pasirinkimo laisvę tiesiog pasiūlant keletą papildomų veiklų – tokių kaip žaidimo aikštelė“, – aiškino vyriausiasis miesto architektas.

Dar šiemet planuojama „įteisinti“ natūralius Misionierių sodų takus, rudeniop tikimasi įrengti ir naują, patogesnį ryšį tarp Senamiesčio ir Užupio sukuriantį, taką nuo Misionierių bažnyčios per Maironio gatvę iki Misionierių sodų ir galiausiai – pagrindinės Užupio aikštės. Šiuo taku parką iš Senamiesčio bus galima pasiekti parką išvengiant laiptų, taigi tai bus patogu ir negalią turintiems žmonėms, ir šeimoms su vaikų vežimėliais.

Šis takas buvo tarp sutvarkymo koncepcijos konkursą laimėjusio projekto sprendinių, svarbus ir tuo, kad pėstieji galės keliauti ta kryptimi ne palei gatves, o gamtiniais, žaliaisiais reljefais. Greta šios būsimos jungties, Onos Šimaitės gatvės apačioje prie pat Maironio gatvės, ateityje turėtų atsirasti ir paminklinis objektas žydus gelbėjusiems Lietuvos gyventojams.

Tako planavimas nebeužtruks – bendrovės „Eksploit“ pagal „Vilniaus plano“ projektinius pasiūlymus parengtam techniniam projektui jau atlikta ekspertizė, greitai bus galima kreiptis dėl statybos leidimo. Bet tai, pasak vyriausiojo miesto architekto M. Pakalnio, bus viena nedaugelio į stalčių nepadėtų projekto dalių.

Darbų sąraše vienas prioritetų – tvenkinių teritorijos tvarkymas. Arčiau Tymo turgaus esantys tvenkiniai lankytojų prisijaukinti ir dabar, o aukščiau jų esanti ir kol kas mažiau naudojama teritorija bus „prijungiama“ įrengiant ten vaikų žaidimo aikštelę. Tad dalis žmonių galės ilsėtis prie tvenkinių ir ramiai grožėtis gamta, o tie, kurie norės aktyvios veiklos savo vaikams, galės keliauti į žaidimų aikštelę. 

Ne mažiau svarbos bus skiriama ir apšvietimo bei mažosios infrastruktūros, kelių medinių terasų priėjimui ar pasėdėjimui prie vandens įrengimui. Nebus atidėliojamas ir Tymo turgaus dangų tvarkymas – ten atsiradus daugiau tvarkos, švaros, tuo pačiu įvedus elektrą ir vandenį, įrengus kanalizaciją, pastačius tualetus, galėtų būti civilizuotai teikiamos maitinimo paslaugos, o kartu atsirastų galimybių įvairesniems renginiams.

Neatsisakoma ir planų įrengti bendruomeninių daržų. Pageidavimą jais rūpintis išsakė ne tik Užupio, bet ir Paupio bendruomenės, tad tai yra motyvas šios idėjos „nepamesti“.

Visi šie planai jau rytoj bus pristatyti Misionierių sodų ateitimi suinteresuotiems žmonėms – šio parko naudotojams, tarp kurių daugiausia – aplinkiniai gyventojai.

„Bus įdomu išgirsti bendruomenės nuomonę. Jei mūsų pasiūlymai bus priimtini, reikės rengti techninio projekto A laidą ir tada bus proga darkart pristatyti pokyčius visuomenei“, – sakė Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.