Pasak ministerijos, asmenų, kurie greitajam antigeno testui atlikti mobiliuosiuose punktuose yra užsiregistravę po gruodžio 1 dienos, registracijos bus atšaukiamos.

Seimas prieš dvi savaites atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo gruodžio 1-osios darbuotojai, įtraukti į Vyriausybės patvirtintą veiklos sričių sąrašą, nebegalės periodiškai testuotis dėl COVID-19 valstybės lėšomis. Šiame sąraše esančių profesijų atstovams leidžiama dirbti tik pasiskiepijus, persirgus arba periodiškai besitikrinant nuo COVID-19.

SAM informacija.

„Privalomai testuotis turintiems asmenims tyrimai nebebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, todėl jiems mobiliuosiuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai, o galimybių pasą bus galima gauti tik turint neigiamą PGR tyrimo atsakymą“, – nurodo SAM.

Taip pat nuo gruodžio 1-osios mobiliuosiuose punktuose nebebus tiriami asmenys, vykstantys į užsienį. Jie atlikti PGR tyrimus taip pat galės tik savo lėšomis SAM nurodytose įstaigose.

Nemokamai mobiliuosiuose punktuose testuotis ir toliau galės nėščiosios ir asmenys, negalintys pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jie turės pateikti papildomus dokumentus – nėščiosios kortelę ar išrašą iš dėl medicininių kontraindikacijų, jiems bus atliekami PGR tyrimai.

Be šių asmenų valstybės biudžeto lėšomis mobiliuosiuose punktuose tyrimai ir toliau bus atliekami simptomų turintiems asmenims, sąlytį turėjusiems asmenims, asmenims prieš hospitalizacijas, iš užsienio grįžusiems asmenims, asmenims, gavusiems teigiamą greitojo antigeno testo rezultatą, asmenims, kuriems rekomenduojama išsitirti po aplinkos paviršių tyrimo.

„Šeimos gydytojas arba alergologas nustato, ar žmogus yra alergiškas kuriai nors iš vakcinos sudedamųjų dalų. Tuomet įvedamas specialus kodas į jo e.sveikatos paskyrą ir žmogus registruojasi PGR testui – sistema atpažįsta jį kaip galintį testuotis nemokamai galimybių pasui“, – BNS sakė A. Šuksta.

Ji teigė, kad ši išimtis dėl nemokamo testavimo taikoma ir nėščiosioms, nors rekomendacijos nesiskiepyti joms nėra.

„Vis dėlto, dėl situacijos jautrumo suprantame, kad apsispręsti gali būti sudėtinga, todėl joms taip pat testai bus nemokami. (...) Mobiliame punkte jos turės parodyti asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę“, – aiškino ministro atstovė.

Visiems kitiems žmonėms nuo pirmadienio PGR testai galimybių pasui gauti taps mokami.

Karštosios linijos 1808 koordinatorės Gretos Beinaravičiūtės teigimu, šiuo metu internetiniame puslapyje specialaus registracijos takelio numatytoms išimtims dar nėra.

„Vyksta integracijos darbai su e.sveikata, nes tai yra tam tikri tarptautiniai ligų kodai. Tai priklauso nuo to, kaip greitai bus integruotos sistemos, bet iki tol žmonės galės užsiregistruoti telefonu“, – aiškino G. Beinaravičiūtė.

Ji taip pat teigė, kad šios savaitės pabaigoje iš registracijos sistemos pašalintas registracijos takelis testams galimybių pasui gauti, nes visos vietos iki pirmadienio yra pilnai užimtos.

„Taip pat tokios registracijos visiškai užpildytos buvo bent savaitei į priekį, tačiau jos bus atšauktos. Visi gaus tyrimo anuliavimo žinutes“, – nurodė Karštosios linijos 1808 koordinatorė.

Galimybių pasą gauti gali vyresni nei 16 metų paskiepyti, persirgę arba besitestuojantys žmonės.

Šiuo metu tam tinkami tiek PGR, tiek antigeno testų neigiami rezultatai, tačiau nuo pirmadienio bus pripažįstami tik PGR testų atsakymai, jie galios 48 valandas.

Pasak jos, tokiu atveju pakartotinis tyrimas turėtų būti atliktas ne ankščiau kaip po paros ir ne vėliau nei po trijų parų nuo PGR tyrimo rezultato apie įtariamą COVID-19 ligą gavimo.

Gyventojai kvietimą registruotis 1808 linija telefonu ar internete pakartotinam tyrimui gaus trumpąja žinute.

Gavus kvietimą pakartotinai atlikti COVID-19 nustatymo tyrimą, privaloma izoliuotis iki pakartotinio tyrimo rezultato gavimo. Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą, nuotoliniu būdu reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovas doc. dr. Dalius Vitkus sako, kad neretai pasitaiko atvejų, kai atlikus laboratorinį tyrimą įvairūs požymiai rodo, kad žmogus beveik išgijo nuo COVID-19 arba „yra kitos aplinkybės, darančios įtaką PGR tyrimo abejotiniems rezultatams“.

„Tokiu atveju rekomenduojama atlikti pakartotinį tyrimą iš naujo ėminio, kad būtų gautas teigiamas ar neigiamas rezultatas. Taip pat nereiktų pamiršti, kad po susirgimo virusas gali būti aptinkamas žmogaus organizme net iki 30 dienų ar ilgiau, tačiau žmogus nėra viruso nešiotojas ir negali užkrėsti kitų“, – sako D. Vitkus.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 267 tūkst. 769 žmonės, 243 tūkst. 126 asmenys laikomi statistiškai pasveikusiais, apie 15,2 tūkst. laikomi tebesergančiais.

Pasak jos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tokioje teritorijoje kurį laiką nevykdys testavimo greitaisiais antigeno testais, nes būtent PGR ir po jo atliekami sekoskaitos tyrimai leidžia aptikti koronaviruso mutacijas.

„Jei bus nustatytos koronaviruso mutacijos, atlikus mėginių sekoskaitą bus galima išsiaiškinti mutacijų paplitimą teritorijoje ir organizuoti kitus atsako veiksmus“, – teigia SAM.

Minėtose teritorijose NVSC išplės ir sąlytį turėjusių asmenų nustatymo apimtis – kaip rizikingą sąlytį su koronaviruso mutacijų atvejais turėję asmenys bus vertinami tie, kurie bendravo 96 val. laikotarpiu (iki šiol sąlytį turėjusių asmenų nustatymo laikotarpis buvo 72 val.). 

Lietuvoje nuolat vykdomi atsitiktinės imties sekoskaitos tyrimai.

NVSC nuo kovo operatyviai ieško sąlytį su pavojinga atmaina užsikrėtusiuoju turėjusių asmenų paiešką, tiria ne tik didelės, bet ir mažos rizikos sąlytį turėjusius žmones, taip pat ir turėjusius sąlytį su kontaktiniais asmenimis.

Prireikus NVSC kartu su savivaldybėmis organizuoja masinį testavimą darbovietėse, ugdymo institucijose, namų ūkiuose, masiniuose renginiuose ar platesne apimtimi – geografinio regiono mastu.

Policijos departamentas griežčiau vykdo kasdienį tikrinimą dėl izoliacijos reikalavimų laikymosi asmenims, turėjusiems didelės rizikos kontaktą su žmonėmis, kuriems buvo nustatyta pavojingoms koronaviruso mutacijoms būdinga viruso linija.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), moksliniams tyrimams, padėsiantiems spręsti COVID-19 pandemijos sukurtus iššūkius sveikatos bei švietimo ir ugdymo srityse, skiriama beveik 3 mln. eurų Europos Sąjungos 2021–2027 m. laikotarpio lėšų, bus finansuojama 12 projektų, iš jų – LMT sudarytos ekspertų komisijos 5 geriausiai įvertinti sveikatos srities projektai.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdys COVID-19 liga persirgusių asmenų psichologinės sveikatos ir neuropsichologinių rodiklių stebėseną. Nacionalinis vėžio institutas parengs sveikatos priežiūros paslaugų pandemijų atveju teikimo modelį onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Vilniaus universiteto mokslininkai analizuos virusų sklaidos kontrolės ir ekstremalių situacijų valdymo epidemijos sąlygomis sistemą vaistinėse. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų mokslininkai vykdys du projektus: kurs greitos COVID-19 viruso diagnostikos priemones, panaudojant genų redagavimo technologijas ir COVID-19 valdymo pažangios terapijos metodais modelį.

Finansuojami tyrimai sveikatos srityje aktualūs, rengiant ir įgyvendinant Vyriausybės veiksmų planuose numatytas priemones, kuriomis siekiama valdyti COVID-19 pandemiją bei jos sukeltus padarinius.

SAM skelbia, kad nuo antradienio reguliariai profilaktiškai testuotis kviečiami ir prokuratūrų, teismų, notarų biurų darbuotojai, antstoliai ir jų darbuotojai, turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su kitais asmenimis.

Atliekant greitąjį antigeno tyrimą ėminys imamas minimaliai invaziniu būdu – tamponėliai kišami 1,5–2 centimetrus į priekinę nosies landos ertmę ir pasukami kelis kartus. Reguliariai tikrinantis šis metodas padeda nustatyti koronaviruso infekciją ankstyvoje stadijoje ir taip suvaldyti tolesnį jos plitimą tarp žmonių. Profilaktiškai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga, valstybės numatytoms grupėms rekomenduojama periodiškai kas 7–10 dienų. Šioms grupėms priklausantys asmenys taip pat gali pasitikrinti antikūnus, kurie atsiranda persirgus koronaviruso infekcija.

Profilaktiniai tyrimai, nepriklausomai nuo tiriamos grupės, nėra tikslingi ir neatliekami asmenims, kurie yra persirgę koronavirusu ir nuo teigiamo PGR arba antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 180 dienų, turi koronaviruso serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų, paskiepyti vakcina nuo koronaviruso pagal pilną skiepijimo schemą mažesniu nei 180 dienų laikotarpiu.

„Priemonių šiuo metu turime maždaug iki gruodžio vidurio, be abejo, poreikis kinta kiekvieną dieną, priklausomai nuo suvartojimo ir t. t.“, – žurnalistams penktadienį teigė D. Bakša.

„Šiuo metu vykdome naujo tipo pirkimą, tai vadovaujamės Viešųjų pirkimų įstatymu ir vis dėlto truputėlį jį tobuliname, darome tokias viešas, atviras, neskelbiamas derybas. Tai šiuo metu, kiek man yra žinoma, jau yra daugiau nei 18 įmonių, kurios nusprendė dalyvauti mūsų šiame pirkime, ir kitos savaitės pradžioje turėsime rezultatus“, – taip pat akcentavo jis.

D. Bakša teigia, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti tyrimų tęstinumą, todėl ir bandoma ieškoti išeities iš susidariusios situacijos. Jis pripažįsta, kad Viešosios pirkimų tarnybos (VPT) kritika šioje situacijoje taip pat nepadeda.

„Reikia užtikrinti tyrimų tęstinumą, kaip tai padaryti, aš ir stengiuosi rasti būdą. O visiems tiems, kurie tiesiog ieško problemų ir ieško, kaip ką pakritikuoti, tai sėkmės, jeigu jie nori padėti, tai tegul padeda, jeigu nenori, tai tegul kritikuoja“, – sakė D. Bakša.

Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat pritaria, kad tokioje sudėtingoje situacijoje reikia ieškoti sutarimų, o ne ginčytis su VPT. Jis taip pat akcentuoja, kad koronaviruso  tyrimams reikalingų priemonių pradėjo sparčiai mažėti ne dėl NVSPL aplaidumo, o dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos.

„O, aišku, situacijų pasitaiko visokių, jų ir ateityje pasitaikys, ir tikrai labai anksti buvo pradėtas planavimas, jis buvo skaičiuotas pagal tuo metu turimą informaciją, kiek gali prireikti reagentų ar kažkokių priemonių, jų buvo įsigyta ir pagal tuometinius skaičiavimus jų tikrai turėjo užtekti iki sausio pabaigos“, – žurnalistams penktadienį teigė A. Veryga.

„Bet, deja, situacija labai greitai blogėjo ir reikėjo didinti testavimo apimtis iki tokių apimčių, kurių niekada nėra buvę iki šiol. Tai dėl to ir susidarė tokia situacija, kad pirkimai, kurie buvo suplanuoti tuo metu, jie jau dabar nebespės tiesiog įvykti“, – pridūrė jis.

Statistikos departamentas BNS informavo, jog jie skelbia iš e.sveikatos gautus duomenis. Į šią sistemą duomenis teikia visos laboratorijos, kai ištiria paciento mėginius.

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) departamentą informavo iki šiol skelbusi duomenis pagal tai, ką deklaruodavo įstaigos tiesiogiai ministerijai be to, pirmieji tyrimai dėl koronaviruso nebuvo įtraukiami į e.sveikatą.

„Skirtumas egzistuoja, nes pandemijos pradžioje nebuvo prievolės teikti duomenis, susijusius su COVID-19 ligos diagnostika, į e. sveikatą, taip pat dėl didelių krūvių laboratorijos užtrunka ilgiau, kol duomenis į e. sveikatą pateikia. Dėl šių priežasčių duomenys, susiję su tyrimais, kasdien retrospektyviai atsinaujina“, – SAM parengtą atsakymą BNS perdavė departamentas.

Antradienį, kai tyrimų statistiką dar skelbė SAM, bendras ištirtų ėminių skaičius siekė 1 mln. 279 tūkst. 884. Trečiadienį, kai šią funkciją perėmė Statistikos departamentas, ėminių skaičius sumažėjo iki 1 mln. 197 tūkst. 419.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija BNS į klausimą apie neatitikimus atsakė, kad nuo šiol statistiką, užtikrindamas maksimalų tikslumą, teiks tik Statistikos departamentas.

Pastarąją savaitę atrinkus 71 mėginį iš įvairiose šalies vietose esančių audinių ūkių, visų rezultatai dėl COVID-19 ligos – neigiami.

Nors koronaviruso atvejų kol kas nenustatyta, tačiau Lietuvos audinių augintojai kiekvieną savaitę įpareigoti pateikti regioniniam VMVT padaliniui, vykdančiam audinių ūkio valstybinę veterinarinę kontrolę, duomenis apie per savaitę nugaišusias audines, atsižvelgiant į šiuos duomenis bus sprendžiama dėl naujų mėginių atrinkimo ir ištyrimo.

Be to, Lietuvoje nuo lapkričio 11 dienos įsigaliojo draudimas įvežti gyvas audines iš 7 šalių, kuriose koronavirusas buvo nustatytas žvėrelių fermose – Nyderlandų, Ispanijos, Italijos, Danijos, JAV, Švedijos ir Graikijos.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuvos sergamumo koronavirusu rodiklis šiuo metu siekia 470,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Taip pat profilaktiškai bus testuojami socialinės globos įstaigų, išskyrus socialinės globos įstaigų, teikiančių socialinę globą vaikams, darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su socialinės globos įstaigos gyventojais. 

Tiriami darbuotojai turėtų būti atrinkti iš visų įstaigos padalinių, kuriuose turimas tiesioginis kontaktas su pacientais ar gyventojais, taip pat gydymo įstaigos patalpose veiklą vykdančių vaistinių.

Tas pats darbuotojas profilaktiškai turėtų būti tiriamas ne dažniau kaip kartą per 2 savaites.