Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, 2020 metais dėl įtarimų prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu buvo sulaikyti 11 asmenų, tarp jų – tuometiniai Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir U. Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Kaune praktikuojantis advokatas Šarūnas Mickevičius ir kiti asmenys.

Minėti prokurorai tuometinio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio sprendimu buvo nušalinti nuo tarnybos, o vėliau atleisti iš pareigų.

2022 m. lapkritį prokuratūra pranešė, kad nutrauktas tyrimas dėl U. Vyčino piktnaudžiavimo tarnyba.

Po metų, 2023 m. liepos 17 d., U. Vyčinas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Jis prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Minėtos teisėsaugos institucijis vykdė ir kontroliavo jo ikiteisminį tyrimą.

Ieškovas U. Vyčinas Vilniaus apylinkės teismui nurodė, kad dėl nepagrįstai pradėtų ikiteisminių tyrimų ir jų vilkinimo, dėl Generalinės prokuratūros ir STT netinkamai atliktų ikiteisminių tyrimų (jų vilkinimo), kuriuose nebuvo surinkta ieškovo kaltę galinčių pagrįsti įrodymų, bei teismų, kurie nepagrįstai, nesant pagrindo sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą ir jų pratęsimus, patyrė neturtinę žalą, ją prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį priimtame sprendime konstatavo, kad nenustatė faktų, jog ikiteisminiai tyrimai ieškovo atžvilgiu buvo pradėti akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jie negalėjo būti pradėti.

„Teismo vertinimu, tam tikrų procesinių veiksmų subjektyvus vertinimas, neįrodo prokuroro ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus ir klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui ikiteisminio tyrimo procese, taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas.

Teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo vilkinamas ar laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas ir tęsiamas nepagrįstai. Teismo vertinimu, taipogi buvo pagrindas spręsti dėl būtinybės sulaikyti ieškovą, kol bus atlikti būtini tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai, laikino sulaikymo skyrimo terminai pažeisti nebuvo, ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai, per protingą terminą įvertinus procesinę situaciją byloje, poreikį tęsti sulaikymą ir nustačius tokio poreikio išnykimą“, – rašoma teisėjos Justos Raciūtės sprendime.

Teismas mano, kad buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nenustatyta, kad įtarimai U. Vyčinui buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir/ar teismų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo.

Teismo sprendimas nėra galutinis ir per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje ketvirtadienį Generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas sutiko su Monikos Aramavičienės advokatu, jog nuteistoji dėl neteisėto praturtėjimo turi būti išteisinta.

„Sutiksiu su gynėjo Aido Mažeikos pozicija. Nors Konstitucinis Teismas pasakė, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą neprieštarauja Konstitucijai, tačiau taip pat nurodė, kad asmuo gali atsakyti tik tada, kai turtą įgijo ne anksčiau, nei straipsnio įsigaliojimo dieną“, – sakė prokuroras.

M.Aramavičienė butą įsigijo 2009-siais, o atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų pabaigoje. Tuomet 19-metė studentė iš Panevėžio Vilniaus centre, A.Juozapavičiaus gatvėje, įsigijo prabangų būstą – tuometinėmis kainoms jo vertė siekė pusę milijono litų.

Jos motina Santa Mitkienė toje pat byloje nuteista dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties klastojimo. Prokuratūra šio kaltinimo neatsisako ir mano, kad jis turi būti paliktas galioti.

Nė viena iš nuteistų moterų į teismo posėdį neatvyko. Advokatas Saulius Zakarevičius sakė, kad S.Mitkienė gyvena užsienyje, ji nepageidauja dalyvauti teisme.

Teismas sprendimą šioje byloje skelbs gegužės 17 dieną.

M.Aramavičienė ir jos mama apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė 2014 metų rugsėjį. M.Aramavičienei buvo skirta bauda ir konfiskuota 345 tūkst. litų  (100 tūkst. eurų), kurių kilmės negalėjo įrodyti nei ji, nei jos motina. Pastaroji toje pačioje byloje nuteista už suklastotą paskolos sutartį ir jos panaudojimą, teismas S.Mitkienei skyrė baudą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, tuo metu 19 metų amžiaus studentė nurodė, kad lėšas butui įgyti pasiskolino. Didžiausią sumos dalį – 345 tūkst. litų – moteris teigė pasiskolinusi iš motinos, kuri neva buvo paėmusi paskolą iš vienos Estijos bendrovės.

„Tyrimo metu pareigūnai surinko pakankamai duomenų įrodančių, kad paskolos sutartis dėl 100 tūkst. eurų yra suklastota. Šiuos kaltinimus vėliau patvirtino ir teismas“, – teigė prokuratūra.  

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad studentės tėvas siejamas su nusikalstamu pasauliu ir prekyba narkotikais.

Bylą nagrinėjant teisme liudytoju apklaustas verslininkas iš Aukštaitijos teigė, kad skolino pinigų studentės butui. Tuo metu nekilnojamo turto bendrovės brokeriai teisme teigė, kad su buto pirkimu susijusius reikalus tvarkė M.Aranavičienės tėvas, jis teigė, kad už butą norėtų sumokėti grynaisiais. Tačiau su šia sąlyga nesutiko buto pardavėjai.

Kovo mėnesį paskelbta statistika rodo, kad bylos dėl neteisėto  praturtėjimo  pastaraisiais metais bliūkšta – prokurorai nutraukia daugelį tyrimų, o teismai išteisina kaltinamuosius.

2016 metais baigti 38 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, iš jų 33 nutraukti, ir tik penkios baudžiamosios bylos perduotos teismui.

Pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos keturios šios kategorijos baudžiamosios bylos, jose kaltinti šeši fiziniai asmenys. Visose bylose priimti išteisinamieji nuosprendžiai.

Prokuratūra teigia, kad tokias tendencijas lemia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Šis teismas 2014 metais išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu. 15 teisėjų plenarinė sesija taip pat paskelbė, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, net jei turtas nusikalstamai įgytas iki įsigaliojant Baudžiamojo kodekso nuostatoms.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme gali būti baudžiamas tas, kas turėjo didesnės negu 19 tūkst. eurų vertės turtą „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.

Ši nuostata 2010 metų pabaigoje buvo įtvirtinta prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva.

Centralizuotai šilumą tiekiančių bendrovių "Vilniaus energijos" ir "Litesko" vadovų bylos nagrinėjime teismas atmetė prokurorų skundus dėl bylos medžiagos vertimo į prancūzų kalbą, kad su medžiaga galėtų susipažinti vienas iš įtariamųjų - Prancūzijos koncerno "Dalkia" atstovas Jean'as Sacreste'as (Žanas Sakrestas), rašo "Lietuvos žinios".

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyrius balandžio 29 dieną paliko prokuroro Ugniaus Vyčino skundą nenagrinėtą. Prokuroras skundė teismo įpareigojimą išversti specialistų išvadas, kuriomis pagrįstas kaltinimas, manydamas, kad tai daryti prokuratūrai nepriklauso.

Vilniaus apygardos teismas prieš posėdį gavo ir generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio pasirašytą apeliacinį skundą dėl tos pačios teismo nutarties. Teisėjų kolegija šį skundą atsisakė priimti remdamasi LAT sprendimu dėl prokuroro U.Vyčino skundo. Teismas taip pat pažymėjo, kad specialistų išvados sudaro ne 1706 lapus, kaip nurodyta prokuratūros skunde, o tik 131 lapą.

Kol ginčas dėl vertimų bus išspręstas, teismas nusprendė pradėti liudytojų apklausą ir po jų apklausti kaltinamuosius.