Kruopščiai įvertinamos investicijos
„Kalbėdama su ūkininkais išsiaiškinau, kad jie susiduria su dideliu neapibrėžtumu. Tokia situaija trunka ne vienus metus, sakyčiau, nuo pastaojo karo Ukrainoje pradžios. Pikas buvo prieš porą metų, kai grūdų kainos buvo aukščiausios. Dabar jos kritusios ir nėra požymių, kad augtų, – teigė R. Gucu. – Vis dėlto situacijos neįvardyčiau kaip labai blogos, nes galimybių yra.“
Anot jos, pastaruoju metu ūkininkai iš tiesų yra tikrieji verslininkai, nes gyvena kruopščiai skaičiuodami ir apgalvodami kiekvieną sprendimą. Kelerius metus iki karo buvo investuojama drąsiau, o dabar kruopščiai skaičiuojama, ar investicija prasminga, ar racionaliau palaukti ir šį laikotarpį išgyventi verčiantis su turimais ištekliais.
„Dabar, jei ūkininkas turi traktorių ir kombainą, ypač gerai apsvarsto, ar pirkti naują, ar turint senąjį dar galima tinkamai atlikti darbus, o gal racionaliau techniką išsinuomoti“, – tendencijomis dalijosi R. Gucu.
Dabar vykstantys procesai paskatins ūkininkus priimti sprendimus, kuriuos įgyvendinus grūdai bus perdirbami ir gaunama didesnė pridėtinė vertė.
Jos nuomone, investicijas ūkininkai stabdo ir dėl to, kad lūkestis brangiai parduoti grūdus ir taip kompensuoti sąnaudas, kurios buvo patirtos brangiai pirkus trąšas, nepasiteisino. Grūdų kainos ir toliau yra žemos. Kiek geriau tiems ūkininkams, kurie turi nuosavos žemės, nes tai galimybė pasiskolinti pinigų ir pagerinti likvidumą.
„Tačiau galima būtų išskirti dvi ūkininkų mąstymo kryptis dėl investicijų: vieni rūpinasi likvidumu tenindami šiandienius poreikius, o kiti analizuoja investicijų portfelį – ką privalo padaryti šiemet, o ką gali nukelti į kitus metus. Jei mato, kad yra bent maža galimybė investicijas nukelti į ateitį, taip ir daro“, – atskleidė R. Gucu.
Teigiami ženklai
„Jau daugiau kaip 20 metų dirbdami su žemės ūkio sektoriumi, matome, kad šiuo metu likvidumas – vienas didžiausių šio meto iššūkių. Bankas šią problemą ūkininkams padeda išspręsti ir ūkininkai gali investuoti į būsimą derlių“, – pasakojo SEB banko atstovė.
Anot jos, šiemet stiprūs atrodo gyvulininkystės ir pienininkystės ūkiai, kurie pasiekė gerų rezultatų.
„Pastebima ir teigiamų požymių. Atrodo, žieminiai pasėliai žiemą ištvėrė gerai, tad galima tikėtis gausaus derliaus, jei gamta neiškrės išdaigų, pavyzdžiui, neištiks sausra, kaip pernai. Tikimės, kad grūdų derliaus ir kiekis, ir kokybė šiemet bus geresni. Grūdų kainų augimo neprognozuojama, o ūkininkai tik tokiu atveju galėtų gauti laukiamo pelno, – svarstė SEB banko Verslo klientų palaugų departamento direktorė. – Matome, kad geresnių rezultatų pasiekia ir tie ūkininkai, kurie kooperuojasi. Tai turbūt mažųjų ūkių ateitis, nes susikooperavę ūkininkai įsitikina realia nauda.“
Pasak R. Gucu, norėdami gauti didesnę pridėtinę vertę, ūkininkai turėtų galvoti ne tik apie tai, kaip išauginti grūdų, bet ir kaip, naudojantis gamyba, gauti kuo didesnę vertę, kad ne grūdus eksportuotume, o kurtume pridėtinę vertę, kuri liktų Lietuvoje. Tokių minčių ir planų ūkininkai turi. Anot jos, skaičiuojama, kad, norint gauti pakankamą pelningumą, pavyzdžiui, kviečių derlius turi būti apie 5–6 t/ha, o rapsų – 3–3,5 t/ha. Tačiau svarbu ne tik kiekis, bet ir grūdų kokybė.
R. Gucu prognozuoja, kad, remiantis dabartiniais pasėlių duomenimis, šiemet tikimasi gero derliaus. Tačiau, kaip visuomet, lemiamas vaidmuo tenka gamtai – ar ji nepateiks netikėtumų.
Taisyti klaidas gerokai brangiau, negu iš karto padaryti tinkamai.
Net žalieji sprendimai – tik apgalvoti
„Dabar vykstantys procesai paskatins ūkininkus priimti sprendimus, kuriuos įgyvendinus grūdai bus perdirbami ir gaunama didesnė pridėtinė vertė. Šiuos procesus turėtų paskatinti ir valstybė, o bankas pasirengęs padėti. Maisto gamyba – tvarus verslas ir mes teigiamai vertiname ilgalaikę perspektyvą, palaikome verslininkus, kurie išdrįsta prisiimti riziką kurdami naują vertę. Pirmuosius eksperimentinius projektus, kurie susiję su tvarumu ir žiedine ekonomika, jau darome“, – atskleidė R. Gucu.
Ji pasidžiaugė, kad, net ir įgyvendindami žaliuosius projektus, kuriems būdinas tvarumas, Lietuvos ūkininkai atidžiai skaičiuoja, ar projektas atsiperka, kiek reikia skolintis, kur ir kokios pagamintų produktų realizavimo rinkos.
„Žemės ūkio laukia dideli iššūkiai įgyvendinant tvarumo ir Europos žaliojo kurso tikslus. Tikiu, kad reguliuotojai tinkamai pasirengs įgyvendinti šiuo uždavinius ir bendradarbiaus, tarsis su ūkininkais, kad šiems nereikėtų bėgti paskubomis ir veikti neapgalvotai. Taisyti klaidas gerokai brangiau, negu iš karto padaryti tinkamai, – įspėjo SEB banko atstovė. – Dabar matome, kad judėjimas vyksta teigiama kryptimi ir gana sklandžiai. Mes daug kalbame su įvairiomis įmonėmis ir stengiamės išgirsti, kaip geriausiai tenkintume jų lūkesčius. Labai džiaugiamės, kad bankas ir verslas racionaliai bendradarbiauja.“
Atidžiau išklausyti, geriau išgirsti
R. Gucu apibūdino ir tai, kokią įtaką grūdų kainai turi geopolitinė padėtis, ES šalių ūkininkų protestai dėl ukrainietiškų grūdų, kurie turbūt ne visada legaliai lieka ES rinkoje. Ji teigia, kad šis klausimas jau sprendžiamas ES lygmeniu, ir tai teikia vilčių, jog bus rastas visoms pusėms tinkamas sprendimas. Kadangi grūdai yra pasaulinė prekė, kuria prekiaujama biržoje, o Lietuva – grūdų eksportuotoja, šis klausimas labai aktualus ir mūsų šalies ūkininkams.
„Tikėkime, kad Europoje bus rastas sprendimas, kuris padės sumažinti neapibrėžtumą, kylantį dėl geopolitinių aplinkybių“, – tiki R. Gucu.
Prisimindama šiemet vykusius Lietuvos ūkininkų streikus, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė pažymėjo, kad ūkininkai kalba ir elgiasi kaip profesionalai ir tai gali būti pavyzdys kitoms šalims.
„Galima svarstyti, ar reikėjo tokių priemonių, bet matome, kad po ūkininkų veiksmų yra rezultatų. Tai rodo, kad mes vieni kitus turime atidžiau išklausyti ir geriau išgirsti, kad nereikėtų patirti drastiškų situacijų“, – teigė R. Gucu.
