„Tikriausiai, kad teks išvažiuoti su traktoriais. Lenkai, mes šnekamės su kitais, čia dar bus visoj Europoj (protestai – BNS)“, – trečiadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, žemės ūkio ir aplinkos ministrais Kęstučiu Navicku ir Simonu Gentvilu Vyriausybėje žurnalistams sakė J. Vilionis.

Anot jo, problemos pieno sektoriuje nesprendžiamos.

„Jokio sprendimo, kaip girdėjot, ministras (K. Navickas – BNS), jis nieko nežino, nieko nesupranta. (...) Ir Šimonytė šiandien nieko nepasakė ir nieko nespręs. (...) Vėl aš jums pasakau: žemės ūkio ateitis – tai tamsi, tamsi naktis“, – teigė J. Vilionis.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, pieno sektoriaus problemas turėtų išspręsti šiuo metu svarstomas vadinamasis pieno įstatymas.

„Pieno klausimas yra pats sudėtingiausias, nes jis yra daugiakomponentinis. Ką išgirdome ir ką premjerė pasakė, kad imasi Pieno įstatymo, tos pačios problemos yra išvardintos, (...) dėl teisingos kainos, teisingo apmokėjimo, teisingo informavimo ūkininkams apie tas superkamas kainas, tai tas yra Pieno įstatyme ir jis yra, jis svarstomas“, – žurnalistams sakė jis.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad pieno sektoriaus problemos – vienintelės iki šiol neišspręstos  šalies ūkininkų sausį Vilniuje surengtame proteste keltos problemos.

„Nieko apčiuopiamo šiai dienai neturim. Siūloma pieno įstatymą, kuris dabar yra Seime, tobulinti šitą įstatymą. Daugiau nieko“, – po susitikimo žurnalistams sakė I. Hofmanas.

„Kiti punktai yra išspręsti – dėl akcizų, dėl žaliojo dyzelino, o saugotinos teritorijos, daugiametės pievos yra stipriai pasistūmėjusios procese ir jose yra dar galbūt neišspręstų vietų, bet judama link pabaigos“, – teigė jis.

Nieko apčiuopiamo šiai dienai neturim. Siūloma pieno įstatymą, kuris dabar yra Seime, tobulinti šitą įstatymą. Daugiau nieko.

 

Vyriausybės Spaudos tarnyba pranešė, kad žaliojo dyzelino naudojimo bei akcizo suskystintoms naftos dujoms klausimai iš esmės išspręsti. Be to, susitikime aptartas ūkininkams palankus derybose su EK pasiektas sprendimas leisti šiais metais neatkurti daugiamečių pievų.

Taip pat diskutuoti šiuo metu derinami pakeitimai dėl žemės ūkio veiklos vandens apsaugos juostose ir zonose.

„Tai reglamentuojantį pakoreguotą Aplinkos ministerijos parengtą įstatymo projektą planuojama teikti svarstyti Seimui pavasario sesijoje“, – teigiama pranešime.

Anot Vyriausybės, sutarta dėl pieno gamintojų atstovų dalykinių siūlymų teikimo Žemės ūkio ministerijai, į juos būtų atsižvelgiama tobulinant Seimui pateiktą Pieno įstatymo projektą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas kovo pradžioje pranešė artėjančioje pavasario sesijoje ketinantis atnaujinti vadinamojo pieno įstatymo svarstymą – anksčiau buvo padaryta pertrauka.

Komitetas dar pernai birželį padarė pertrauką svarstydamas šį pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio įstatymo projektą – taip siekta aptarti projektą su žemdirbiais bei sulaukti ekspertinio vertinimo. Jis atliktas 2023 metų gruodžio pabaigoje.

Įstatymo projektu siūloma pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.

Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.

Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.

Tai buvo jau antras ūkininkų susitikimas su premjere ir kitais Vyriausybės nariais šiemet.

Anot jo, Europos Sąjungos ūkininkai skirtingose šalyse kelia skirtingus reikalavimus, tačiau į juos žiūrima supratingai.

„Vakar apie tai kalbėjau su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, pirmiausia nušviesdamas padėtį Lietuvoje. (...) Ji šiuo metu surenka visą gausią informaciją iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijoje didžiausia problema yra ES ir MERCOSUR susitarimas, Belgijoje reikalavimai panašūs, kaip Lietuvoje, – dėl daugiamečių pievų atstatymo, Lenkijoje – Ukrainos maisto produktų patekimas į vidaus rinką mažesnėmis kainomis“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė prezidentas.

„Problemos skirtingos, bet Europos Komisija ir jos vadovė tikrai nusiteikę supratingai, lanksčiai ir tikiuosi, galėsime rasti sprendimus, kurie bus palankūs ūkininkams“, – pridūrė jis.

G. Nausėda trečiadienį teigė EK pirmininkei pabrėžęs, kad Lietuvoje ypač aštrus daugiamečių pievų atkūrimo klausimas.

Prezidentas sakė ketinantis kitą savaitę susitikti su Lietuvos ūkininkais: „Tikiuosi, turėsime ir mes, ką pasakyti ir atidžiai išklausysime ūkininkus“.

Praėjusią savaitę didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei.

„Pastaraisiais metais daug padarėme, kad padėtume“, – sakė E. Macronas Stokholme, kur vieši su valstybiniu vizitu.

„Būtų pernelyg lengva dėl visko kaltinti Europą“, – pridūrė jis, tvirtindamas, kad problemos sektoriuje kartais yra „struktūrinės ir ciklinės“, ir atkreipė dėmesį į tokius klausimus kaip paukštienos importas iš Ukrainos, kuris, pasak jo, turėtų būti geriau reguliuojamas ES lygmeniu.

Europoje vis labiau plinta ūkininkų nepasitenkinimas, o protestai vyko ar vyksta Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose. Europos Sąjunga, prieš šiais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, suskubo spręsti susirūpinimą keliančius klausimus.

Pavyzdžiui, protestuojantys Prancūzijos ūkininkai iš visos šalies keliavo į Paryžių, kur bandė blokuoti kelius ir paralyžiuoti sostinę.

Ūkininkai piktinasi nepakankamomis pajamomis, sparčiai augančiomis elektros energijos ir degalų kainomis, biurokratizmu ir aplinkosaugos politika, kuri, jų teigimu, kenkia jų galimybėms konkuruoti su kitomis šalimis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę paragino Bendriją dialogo būdu įveikti „poliarizaciją“ žemės ūkio sektoriuje.

E. Macronas sakė, kad be ES bendrosios žemės ūkio politikos Prancūzijos ūkininkai „neturėtų pajamų“.

Šiuo metu mes bandome atsisakyti šio modelio, taikydami naują praktiką ir dėdami daug pastangų.

„Turime grįžti prie tiesos“, – teigė jis.

E. Macrono teigimu, žemės ūkio sektorius taip pat turi suprasti griežtesnių aplinkosaugos taisyklių svarbą.

„Neturėtume nuslysti į „agropliekimą“, kurį ne kartą pasmerkiau, tačiau taip pat negalime sakyti, kad galime ir toliau elgtis taip, kaip darėme anksčiau“, – kalbėjo jis.

Prezidentas teigė, kad Europoje ūkininkavimas tapo pernelyg priklausomas nuo cheminių medžiagų naudojimo.

„Šiuo metu mes bandome atsisakyti šio modelio, taikydami naują praktiką ir dėdami daug pastangų“, – sakė jis.

E. Macronas sakė, kad „stengsimės supaprastinti taisykles, kad padėtume žemės ūkio sektoriui“, ir taip pat pažadėjo pademonstruoti lankstumą dėl tam tikrų taisyklių.

„Nuo pat pirmos (savo kadencijos) dienos ir toliau būsiu mūsų ūkininkų pusėje“, – pridūrė jis.

E. Macronas taip pat stengėsi nuraminti Prancūzijos gamintojus, sakydamas, kad Paryžius nepritaria išsamiam ir ilgai derintam Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos prekybos bloko MERCOSUR prekybos susitarimui.

„Prancūzija nepritaria [susitarimui su] MERCOSUR, nes taisyklės neatitinka mūsų taisyklių“, – sakė E. Macronas, kuris ketvirtadienį šį klausimą turėtų aptarti su Europos Komisijos pirmininke U. von der Leyen.

Jis sakė, kad su ja taip pat aptars Ukrainos žemės ūkio produktų importą, sakydamas, kad į Europą atvežamas ukrainietiškos paukštienos ir grūdų kiekis „destabilizuoja rinką“.