Lenkijos policijos duomenimis, protesto akcijos numatytos 580 vietų. Jose turėtų dalyvauti iki 70 tūkst. dalyvių. Protestai nukreipti prieš vadinamąjį ES Žaliąjį kursą dėl klimato ir aplinkos apsaugos bei pigų žemės ūkio produktų importą iš Ukrainos.

ES šalių ir Europos Parlamento derybininkai naktį į trečiadienį susitarė įvesti muitus dideliam kiekiui tam tikrų žemės ūkio produktų iš Ukrainos, taip paremiant Europos ūkininkus. Parlamentas ir ES šalys dar turi tam oficialiai pritarti.

Jau kelis mėnesius trunkančius protestus trečiadienį tęsė ir Čekijos ūkininkai. Organizatorių duomenimis, keliais turėjo judėti apie 1,5 tūkst. traktorių ir kitos žemės ūkio technikos. Krikščionis demokratas žemės ūkio ministras Marekas Vyborny‘is paragino dalyvius tik simboliškai blokuoti pasienio kontrolės postu su kaimyninėmis šalimis. Tarp konkrečių ūkininkų sąjungų reikalavimų yra atšaukti neseniai įvestą žemės mokesčio padidinimą ir labiau remti užimtumą kaime.

Pasitelkdami traktorius ir šieno ryšulius, ūkininkai trumpam sustabdė eismą garsiojoje alėjoje, esančioje prie Triumfo arkos paminklo ir netoli prezidento Emmanuelio Macrono biuro.

Protestuotojai, kurie alėjoje kėlė plakatus, sakė, kad jų akcijos tikslas yra „išgelbėti Prancūzijos žemės ūkį“.

Visos Europos ūkininkai jau kelias savaites protestuoja dėl, kaip teigia jie patys, pernelyg ribojančių aplinkosaugos taisyklių, konkurencijos, kurią sukelia pigus importas iš už Europos Sąjungos (ES) ribų, ir mažų pajamų.

Ūkininkas Axelis Massonas teigė, kad maždaug 100 jo kolegų „taikiai ir laikydamiesi įstatymų“ 3 val. (vietos, 4 val. Lietuvos laiku) pradėjo rinktis prie magistralinės žiedinės sankryžos.

Kai kurie protestuotojai lėtai judančiame eisme aplink Triumfo arką įstrigusiems automobilių vairuotojams dalino bulvių maišus, sakė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Kaimo reikalų koordinavimo sąjunga prieš tai tinkle „X“ buvo prakalbusi apie „simbolinį ir taikų“ Triumfo arkos perėmimą.

Organizacija nurodė, kad nori „greitų veiksmų, jog būtų galima išgelbėti 45 proc. mūsų ūkių, kuriuos ištiko finansiniai sunkumai“.

A. Massonas tvirtino, kad ūkininkai padėjo vainiką, skirtą atminti jų kolegas, kuriuos finansinės bėdos privedė prie savižudybės. „Valstybė niekada mūsų negirdėjo“, – apgailestavo jis.

Net ir po to, kai vyriausybė pažadėjo imtis reformų, Prancūzijos ūkininkai toliau blokavo kelius, degino padangas ir apgulė prekybos centrus, tvirtindami, kad jiems reikia daugiau priemonių.

Pareiškime sakoma, kad protestu siekiama „išgelbėti Prancūzijos žemės ūkį“.

Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites protestuoja dėl, jų teigimu, pernelyg griežtų aplinkosaugos taisyklių, konkurencijos dėl pigaus importo iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir pajamų mažėjimo.

Aplink paminklą Eliziejaus laukų prospekte ūkininkai iškėlė transparantų ir numetė šieno.

„Coordination Rurale“ simboliškai ir taikiai perima Triumfo arką“, – sakoma pareiškime socialiniame tinkle „X“.

Prancūzijos ūkininkai kurį laiką blokavo kelius, padeginėjo padangas ir apguldavo prekybos centrus, prašydami, kad būtų imamasi daugiau priemonių, nors vyriausybė pažadėjo reformas.

Ispanijos sąjungos auštant telkė ūkininkus, reikalaudamos sąžiningų produkcijos kainų ir konkurencijos su ne Europos Sąjungos (ES) importuotojais, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.

„Turime protestuoti Madride, nes ten yra visi žmonės, – sakė ūkininkas Jose Angelis Lopezas, kuris atvyko iš Pankorbo, esančio už daugiau kaip 300 km į šiaurę nuo Madrido. – Turime šiek tiek viską sujaukti.“

Ispanijos ūkininkai ir gyvulių augintojai protestuoja nuo vasario 1 d., siekdami užtikrinti, kad produkcijos kainos padengtų jų gamybos išlaidas, o importui iš už ES ribų būtų taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir jiems, visuomeninei televizijai TVE pareiškė sąjungų atstovas Luisas Cortesas.

Ispanijos kairiojo sparno vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė apie daugybę priemonių, tačiau, pasak L. Corteso, jų nepakanka, kad būtų galima išspręsti kilusias problemas.

Europos judėjimas

Ispanijos ūkininkai yra platesnio judėjimo, kurio metu Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Graikijoje ir kitose šalyse buvo užblokuoti keliai, dalis.

Trečiadienį Prancūzijos ūkininkai išpylė produkciją ir organizavo kelių blokadas. Jie nustatė de facto terminą, iki kurio pabaigos vyriausybė turi patenkinti jų reikalavimus, kadangi numatoma tęsti didesnio masto protestus.

Prancūzijos ministrui pirmininkui Gabrieliui Attaliui kol kas nepavyko nuraminti ūkininkų, kurie šioje šalyje, kaip ir kitur, skundžiasi žemomis pajamomis, griežtomis aplinkosaugos taisyklėmis ir konkuravimu su pigesniu importu iš už ES ribų.

Tačiau žemės ūkio sąjungos praėjusį mėnesį sustabdė paralyžiuojančius nacionalinio masto protestus, nes buvo duota pažadų imtis reformų.

Tuo metu Graikijoje tūkstančiai ūkininkų mainais į protesto akcijų nutraukimą reikalavo finansinės paramos. Tačiau vyriausybė savo ruožtu nurodė, kad tam nebeturi pinigų.

Graikų premjeras Kyriakos Mitsotakis sakė, kad demonstracija bus naudinga siekiant įtikinti ES pakeisti savo žemės ūkio politiką.

„Tai ir man yra svertas, kai vykstu į Briuselį derėtis“, – pirmadienį stočiai „Star TV“ pareiškė jis.

O Varšuvos ir Kyjivo santykiai toliau prastėja, nes Lenkijos policija trečiadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl ūkininkų proteste prieš kaimyninės Ukrainos sukuriamą nesąžiningą konkurenciją pastebėto proputiniško plakato.

Ūkininkai Lenkijos pietuose išskleidė plakatą su užrašu „Putinai, susitvarkyk su Ukraina, Briuseliu ir mūsų valdančiaisiais“. Negana to, ant vieno traktoriaus buvo pritvirtinta SSRS vėliava.

Lenkija trečiadienį pareiškė, kad tai „galimai“ buvo Rusijos įtakos rezultatas.

Europos Komisija (EK) pastarosiomis savaitėmis padarė įvairių nuolaidų, kai prieš tai ūkininkai iš visos Europos dėl savo problemų apkaltino Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir ES žaliojo kurso strategiją.

Antradienį daugiau kaip 100 traktorių blokavo kelią netoli išvažiavimo iš A1 greitkelio. „Agencja Wyborcza“ paskelbtoje nuotraukoje taip pat matyti, kad ant vieno jų buvo pritvirtinta SSRS vėliava.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pranešė, kad vėliava buvo nedelsiant nuimta ir perduota policijai. „Policija ir prokurorai ėmėsi veiksmų prieš jos turėtoją. Tokiems nusikalstamiems veiksmams nebus nuolaidžiaujama“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.

Vėliau policija pranešė apie veiksmus pagal Baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 1 dalį (vieša fašistinės ar kitokios totalitarinės valstybės santvarkos propaganda arba priešiškumo kurstymas dėl tautinių, etninių, rasinių ar religinių skirtumų).

Kaip pranešė UNIAN, anksčiau lenkų protestuotojai ukrainietiškus grūdus pylė tiesiai ant žemės. Incidento vaizdo įrašas papiktino ukrainiečius, Lenkijos žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis atsiprašė už protestuotojų veiksmus.

Vėliau protestuotojai bandė užblokuoti geležinkelio bėgius Dorohusko stotyje, tačiau juos sustabdė policija. Antradienį jie vėl blokavo geležinkelį ir išpylė grūdus ant bėgių.

Pažymima, kad ūkininkai blokavo geležinkelį, be to, iš prekinio vagono ant bėgių išbarstė grūdus.

Lenkijos ūkininkai paskelbė, kad nuo vasario 20 dieną surengs visišką sienos su Ukraina blokadą. Jie pažymėjo, kad bus blokuojami ne tik sienos perėjimo punktai, bet ir komunikacijų mazgai, privažiavimai prie geležinkelio perkrovimo stočių ir jūrų uostų.

Ukrainos ir Lenkijos sienos blokada

Ukrainos portalas „UNIAN“ anksčiau rašė, kad Lenkijos ūkininkai vasario pradžioje atnaujino sienos su Ukraina blokadą ir paskelbė blokuojantys visus kontrolės punktus.

Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Czeslawas Sekerskis suplanuotos visiškos sienos su Ukraina blokados išvakarėse laišku kreipėsi į Lenkijos ūkininkus. Jis pažymėjo, kad visiškai uždarius sieną gali būti sustabdytas lenkiškų prekių eksportas į Ukrainą ir dėl to gali būti prarasta daug darbo vietų.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija ragina Lenkijos valdžios institucijas atblokuoti sieną, nes Lenkijos ūkininkų ir vežėjų blokada yra nepateisinama. Diplomatai pažymėjo, kad sausumos sienos išlieka svarbios Rusijos agresijos akivaizdoje.

Protestuos iki balandžio

Lenkijos naujienų agentūra PAP antradienį rašo, kad ūkininkai nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio blokavo eismą tarp Lenkijos ir Ukrainos, protestuodami prieš pernelyg didelį ukrainietiškų prekių importą, taip pat prieš ES priimtą Žaliąjį kursą – planą, kuriuo siekiama, kad Europos ekonomika ir ūkininkavimas taptų palankesni klimatui, ir reikalaudami valstybės subsidijų savo pasėliams.

Šiandien mes neturime kur parduoti savo kviečių, kukurūzų ir kitų produktų.

Pietrytinės Pakarpatės vaivadijos, kuri ribojasi su Ukraina, ūkininkų organizacijos vadovas Romanas Kondrowas antradienį privačiam transliuotojui RMF FM sakė, kad protestas pasienyje bus pratęstas vienu mėnesiu.

Jis teigė: „Mes stipriname protestą. Šiandien ketinu pateikti (prašymą – PAP) dėl pratęsimo vienu mėnesiu. Jis truks iki balandžio mėnesio“.

Jo teigimu, ūkininkai pakaitomis dirbs laukuose ir blokuos sienos perėjimo punktus.

Pasak R. Kondrowo, jie jaučiasi apgauti Lenkijos vyriausybės, nes jų reikalavimai nebuvo patenkinti.

„Maniau, kad ankstesnė vyriausybė blefavo... Mes, ūkininkai, balsavome už poną Tuską, – sakė jis, turėdamas omenyje dabartinį ministrą pirmininką Donaldą Tuską. – Tikėjomės realaus bendradarbiavimo su juo, o ne vien pažadų“.

Jis taip pat kreipėsi į ministrą pirmininką su prašymu atvykti į Medykos pasienio punktą.

Toliau kalbėdamas apie reikalavimus, jis sakė, kad dėl ukrainietiškų prekių antplūdžio smarkiai smuko Lenkijos žemės ūkio ir maisto produktų kainos.

„Mes atidarėme solidarumo koridorių, o visas pardavimo rinkas užėmė Ukraina, – sakė jis. – Šiandien mes neturime kur parduoti savo kviečių, kukurūzų ir kitų produktų“.

Solidarumo koridorius – tai be muitų per ES valstybes nares gabenama Ukrainos produkcija, skirta eksportuoti į trečiąsias šalis, pagal ES planą, parengtą siekiant padėti karo nuniokotai šaliai parduoti savo žemės ūkio produktus po to, kai Rusija užblokavo Juodosios jūros maršrutą.

Jis pridūrė, kad, jo nuomone, ūkininkai neteisingai kaltinami: „Mus užplūdo kviečiai iš Ukrainos. Žmonės sako, kad mes esame prieš Ukrainą, nors būtent mes, ūkininkai iš Pakarpatės ir visos Lenkijos, pirmieji ištiesėme draugišką ranką savo broliams Ukrainoje. O dabar jie mus skriaudžia“.

„Ūkininkas yra užsispyręs žmogus ir nepasiduos“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame sprendime nurodoma, jog šių taisyklių galiojimas šiemet bus iš dalies sustabdytas.

Sprendimas priimtas per Bendriją nuvilnijant ūkininkų protestams.

Vietoj to, kad 4 proc. ariamos žemės liktų nedirbama, ūkininkams bus leista ją naudoti azotą kaupiantiems augalams, tokiems kaip lęšiai ar žirniai, arba „tarpiniams pasėliams“, auginamiems tarp reguliarių derliaus nuėmimų, ir toliau gauti ES subsidijas.

Pakeista taisyklė „mažiau apribotų, kaip jie gali naudoti ariamąją žemę, sumažintų pajamų praradimą ir kartu užtikrintų tam tikrą naudą aplinkai“, nurodoma atnaujintame tekste.

Iš pradžių EK siūlė, kad 7 proc. žemės būtų naudojami azotą kaupiantiems augalams, tačiau vėliau šis dalis buvo sumažinta iki 4 procentų.

„Po derybų su valstybėmis narėmis padaryta keletas pakeitimų“, – sakė EK atstovas Olofas Gillas.

„Logiška buvo suteikti daugiau lankstumo mūsų ūkininkams“, – pridūrė jis.

Nedirbamos žemės taisyklė buvo įvesta įgyvendinant bloko bendrąją žemės ūkio politiką, kuria siekiama skatinti biologinę įvairovę.

Policijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad kelius blokuoja „1 tūkst. traktorių ir žemės ūkio mašinų“, joms neleidžiama priartėti prie 27 Europos Sąjungos lyderių susitikimo vietos. Protestą rengia daugiausia Belgijos ūkininkai, pridūrė jis.