„Tribunolas reikalauja, kad Rusijos Federacija paleistų tris Ukrainos laivus ir 24 sulaikytus ukrainiečių jūreivius bei leistų jiems grįžti į Ukrainą“, – sakoma Vokietijos šiauriniame Hamburgo uostamiestyje įsikūrusio Tarptautinio Jūrų Teisės Tribunolo pirmininko Paik Jin-hyuno (Pek Činhjuno) paskelbtos nutarties ištraukose.
Teisėjas pabrėžė, kad „Rusijai ir Ukrainai reikia susilaikyti nuo veiksmų, galinčių paaštrinti ginčą dėl incidento Kerčės sąsiauryje“.
Balandžio 16-ąją Ukraina kreipėsi į JT tribunolą, prašydama imtis priemonių prieš Rusiją, atsisakančią paleisti sulaikytus ukrainiečių jūreivius ir laivus.
Rusijos pasieniečiai prie Kerčės sąsiaurio lapkričio 25-ąją apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius.
Rusija incidentą vadina provokacija, kaltina jūreivius neteisėtu sienos kirtimu ir ketina juos teisti.
Pagal Rusijos iškeltus kaltinimus sulaikytiems jūreiviams, lapkričio pabaigoje perkeltiems į kalėjimą Maskvoje, gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo.
Incidentas Kerčės sąsiauryje buvo pirmasis tiesioginis Ukrainos ir Rusijos pajėgų susirėmimas per jau ilgiau kaip penkerius metus besitęsiantį konfliktą.
Rusija 2014 metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o kiek vėliau Rytų Ukrainoje įsiplieskęs ginkluotas konfliktas tarp Maskvos remiamų separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų nusinešė jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių, rodo JT statistika.
Neseniai kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tvirtino, kad pagrobti jūreiviai yra karo belaisviai ir sakė, kad jų areštas yra „akiplėšiškas įrodymas, kad Rusija toliau ciniškai demonstruoja nepagarbą žmogaus teisėms“.
Rusija neigė kaip nors nusižengusi ir sakė nepripažįstanti tarptautinio tribunolo, įkurto pagal 168 valstybių pasirašytą JT Jūrų teisės konvenciją, jurisdikcijos šiai bylai.
Kremliaus tarptautinių santykių komiteto narys Bogdanas Bezpalka neseniai sakė radijui „Sputinik“, kad „Rusija nepažeidė tarptautinės teisės; Rusija reagavo į agresiją prieš ją“.
Tuo tarpu naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad įgyvendinusi JT tribunolo įpareigojimą paleisti jūreivius Maskva pasiųstų signalą, kad yra pasiruošusi užbaigti konfliktą su Ukraina.
„Jeigu Rusija įvykdytų JT tarptautinio tribunolo nurodymą dėl pagrobtų ukrainiečių jūreivių ir laivų paleidimo, tai gali tapti pirmuoju Rusijos vadovybės signalu apie realų pasiruošimą baigti konfliktą su Ukraina“, – per „Facebook“ parašė V. Zelenskis.
Pasak jo, tokiu būdu Rusija atliktų žingsnį link „derybų blokados panaikinimo ir sprendimo spręsti jos sukeltas problemas civilizuotu būdu“.
„Pažiūrėsim, kokį kelią pasirinks Kremlius. Tačiau labai laukiame savo vaikinų sugrįžtant namo!“ – pridūrė V. Zelenskis.
Aklavietė
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Olena Zerkal kreipdamasi į tribunolą sakė, kad jūreivių kalinimas „yra papildomas pavyzdys, kad Rusija toliau nesilaiko tarptautinių įstatymų“.
„Kiekviena kalinimo diena, kiekviena apklausa, kiekviena teismo byla dar labiau aštrina abiejų šalių ginčą“, – pabrėžė ji.
Rusija teigia, kad ukrainiečių jūreivių teisės yra griežtai užtikrinamos, įskaitant teisę į teisinę pagalbą ir medikų priežiūrą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį kartu paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paragino jį atnaujinti dialogą su Ukraina, kai į valdžią atėjo naujasis šios šalies vadovas V. Zelenskis.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) taip pat neseniai telefonu kalbėjosi su Maskva, siekdamas patikinti Rusiją, jog V. Zelenskis yra nusiteikęs žengti į priekį, kad „išeitų iš šios aklavietės“.
M. Pompeo sakė, kad Vašingtonas „ypač sveikintų ukrainiečių jūreivių, sulaikytų praeitais metais netoli Kerčės sąsiaurio, paleidimą“.
Tačiau nuo pirmadienį įvykusios V. Zelenskio inauguracijos įtampa tarp Kijevo ir Maskvos dar labiau padidėjo.
Naujasis lyderis paragino Vašingtoną paskelbti daugiau sankcijų Rusijai, o Kremlius nedelsdamas perspėjo, kad tokie veiksmai nepadėtų užbaigti karo Rytų Ukrainoje.
