Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, naktį į penktadienį rusai Ukrainą atakavo keturiomis dešimtimis „Shahed“ bei viena raketa Ch-59.

24 dronus ir raketą pavyko numušti.

Pasak oro pajėgų, dronai buvo leidžiami bangomis įvairiomis kryptimis. Daugumoje regionų buvo paskelbtas oro pavojus, veikė oro gynyba.

Nuo plataus masto karo pradžios Rusija, atakuodama taikinius visoje Ukrainoje, panaudojo šimtus Irano gamybos atakos dronų „Shahed“.

Vakarinės Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis pranešė, kad virš regiono numušta 11 dronų.

Jo teigimu, iš viso į vakarinę Ukrainos dalį rusai paleido 16 dronų.

M. Kozyckis nurodė, kad Lvivo srityje pataikyta į itin svarbios infrastruktūros objektą, vis dėlto aukų pavyko išvengti.

Kituose regionuose apie žuvusius žmones taip pat nepranešta, tačiau vietos pareigūnai sakė, kad buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų, be kita ko, dėl krintančių nuolaužų.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka naktinį išpuolį pavadino masiniu, o prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas perspėjo, kad Rusija „palaipsniui plečia oro atakas prieš Ukrainą“.

Didėja susirūpinimas, kad Rusija intensyvins raketų ir dronų smūgius, siekdama žiemą paralyžiuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu padėkojo savo pajėgoms.

Deja, buvo ir pataikymų. Preliminariai aukų nėra. Pasekmės šalinamos.

 

„Dangaus gynėjai veiksmingai dirbo dešimtyje regionų: Charkivo, Zaporižios, Chersono, Mykolajivo, Odesos, Kyjivo, Kirovohrado, Vinycios, Chmelnyckio, Lvivo“, – parašė jis „Telegram“.

„Deja, buvo ir pataikymų. Preliminariai aukų nėra. Pasekmės šalinamos, – rašė jis. – Stipriname oro gynybą. Stipriname mobiliąsias ugnies grupes. Žinome, kad artėjant žiemai Rusijos teroristai bandys padaryti daugiau žalos. Atsakysime priešui. Galingai!“

Vietos pareigūnai taip pat pranešė, kad apšaudomos kelios teritorijos netoli fronto linijos Ukrainos pietuose ir rytuose.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį numušė du ukrainiečių dronus virš savo Belgorodo srities, kuri ribojasi su Ukraina.

Atskirai Ukraina pranešė, kad mirė 29 metų vyras, sužeistas per spalio 21 dieną rusų suduotą raketų smūgį pašto sandėliui Charkivo srityje, taigi žuvusiųjų per šią ataką skaičius išaugo iki aštuonių.

Pasak jo, žmonės, negavę Ukrainos valdžios institucijų leidimo, gali būti sulaikyti pačioje Ukrainoje dėl įtarimų dirbant Rusijos pusei.

„Lietuva, kaip ir kitos valstybės, neteikia nei saugumo garantijų, nei kokių nors leidimų suteikinėja, tik ukrainiečiai suteikinėja tokius leidimus. Tie žmonės, tik sutarę su Ukraina, jos pareigūnais, turėdami jų reikalingus leidimus, kvietimus, gali atvykti į jų šalį. Padarę tai kitais būdais, rizikuoja savo saugumu“, – šeštadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė A. Anušauskas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pridūrė, kad dėl leidimo tarnauti kitos šalies kariuomenėje yra teisinė procedūra, pagal kurią tokius klausimus ir reikia spręsti.

Tokie iniciatoriai ir pačioje Ukrainoje gali būti nebūtinai teisingai suprasti.

„Kontaktinis asmuo šiems klausimams būtų Ukrainos ambasados ir karinis atašė, o ne nuosava romantika ir įsivaizdavimas apie tai, kad, vykstant karui Ukrainoje, galima imtis kažkokių iniciatyvų. Tokie iniciatoriai ir pačioje Ukrainoje gali būti nebūtinai teisingai suprasti“, – tikino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.

Šis ilgai lauktas žingsnis yra išankstinė sąlyga Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio pirmosioms tiesioginėms deryboms.

Aukščiausio lygio susitikimas, kurio data dar nėra paskelbta, vyks tarpininkaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

Anksčiau Kijevas sakė esąs pasiruošęs penktadienį pradėti pajėgų atitraukimą nuo Petrivskės gyvenvietės Donecko srityje, tačiau separatistai pareikalavo jį atidėti iki šeštadienio.

„Pajėgų ir ginkluotės atitraukimas prasidės šeštadienį, lapkričio 9 dieną, 12 val.“ Kijevo (ir Lietuvos) laiku, sakoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinio Martino Sajdiko (Martino Zaidiko) pareiškime.

Vis dėlto įtampa tarp konflikto šalių išlieka: ketvirtadienį Donecko srityje, bet ne pajėgų atitraukimo zonoje, žuvo vienas Kijevo vyriausybės pajėgų karys, o dar penki buvo sužeisti, nurodė kariuomenė.

Kijevas ir separatistai birželį ir spalį surengė du panašius pajėgų atitraukimus.

Pajėgų atitraukimas būtų „galutinė išankstinė sąlyga“ surengti keturšalį viršūnių susitikimą, anksčiau šią savaitę sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika.

Jis vylėsi, kad šis aukščiausio lygio susitikimas, pirmas toks nuo 2016 metų, galėtų įvykti vėliau šį mėnesį Paryžiuje.

„Daug neišspręstų klausimų“

Norime surengti tą viršūnių susitikimą kuo greičiau, bet tuo pačiu metu manome, kad šis viršūnių susitikimas turi būti gerai organizuotas.

Gegužę į valdžią atėjęs 41 metų V. Zelenskis, buvęs komikas, siekia atgaivinti taikos procesą ir užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, nuo 2014 metų nusinešusį apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Tačiau šios pastangos įstrigo, nes V. Zelenskio planas, taip pat ir dėl karių atitraukimo, sulaukė griežtos kritikos Kijeve – ypač iš karo veteranų ir nacionalistų.

„Normandijos formatu siekiama atnaujinti dialogą, galintį mus priartinti prie visiško karo užbaigimo“, – ketvirtadienį paskelbtuose komentaruose sakė Ukrainos lyderis, turėdamas galvoje keturšales derybas.

Tas viršūnių susitikimas buvo nekart atidėtas dėl žlugusių bandymų atitraukti karius.

Rusija sako palaikanti naujų derybų idėją, bet atsisako įsipareigoti laikytis kokio nors grafiko.

„Norime surengti tą viršūnių susitikimą kuo greičiau, bet tuo pačiu metu manome, kad šis viršūnių susitikimas turi būti gerai organizuotas, kad būtų užtikrinta, jog bus pasiekti reikalingi rezultatai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad dar „pernelyg anksti pasakyti“, ar minimos derybos gali įvykti šiemet, nes tebėra „daug neišspręstų klausimų“.

Šeštadienį kariai turėtų iššauti signalinę raketą, pranešdami apie savo pradedamą atsitraukimą kilometro atstumu nuo sąlyčio linijos, nurodė Kijevas.

ESBO stebėtojai prižiūrės šį atitraukimą, galintį trukti kelias dienas.

Jeigu procesas sėkmingai įvyks, tikėtina, kad atsivers sąlygos tolesniems pajėgų atitraukimams nuo ilgesnės kaip 400 km fronto linijos.

Ruošiantis viršūnių susitikimui Ukrainos, Rusijos ir separatistų derybininkai taip pat susitarė dėl taikos proceso gairių, vadinamosios Steinmeierio (Šteinmejerio) formulės, numatančios, kad separatistų teritorijoms būtų suteiktas ypatingas statusas, jeigu jie surengtų laisvus ir sąžiningus rinkimus, atitinkančius Ukrainos konstitucijos normas.

Karas Rytų Ukrainoje įsiplieskė praėjus apie mėnesiui po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

Ukraina ir ją remiančios Vakarų šalys kaltina Maskvą teikiant separatistams finansinę ir karinę pagalbą, nors Rusija šiuos kaltinimus atmeta.