Renginyje sveikinimo kalbas sakys Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, pranešė Seimas.

„1996 metais Ukrainos Aukščiausioji Rada, išreikšdama suverenią tautos valią ir remdamasi iš praamžių kylančiu Ukrainos valstybingumo siekiu, priėmė pagrindinį įstatymą – Ukrainos Konstituciją, kuri tapo pagrindu kurti nepriklausomą demokratinę teisinę Ukrainos valstybę, visateisę pasaulio bendruomenės dalyvę“, – sako Ukrainos ambasadorius Lietuvoje P. Bešta.

Tačiau dabar, anot jo, Ukraina išgyvena sudėtingiausią savo moderniosios istorijos laikotarpį.

Ambasadoriaus teigimu, Rusijos ginkluota agresija prieš Ukrainą – tai ne šiaip sau iššūkis tarptautinei saugumo sistemai.

„Tai visų pirma itin pavojingas iššūkis pasauliui ir jo demokratinėms vertybėms. Šiuo mūsų šaliai dramatišku laikotarpiu Lietuvos Respublika – šalis, su kuria mus sieja ne tik bendros istorinės šaknys ir šlovingi istorijos puslapiai, bet ir strateginės partnerystės saitai, – išlieka ištikima Ukrainos draugė ir patikima jos sąjungininkė“, − tvirtino jis.

Rusija vasario 24 dieną pasiuntė savo karines pajėgas į Ukrainą, jos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad šios kampanijos tikslas yra šalies „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pasiūlė konstitucijos pataisas, kurios suteiktų dideles naujas galias regionų valdžiai, bet nepatenkintų daugelio šalies rytuose veikiančių prorusiškų separatistų reikalavimų.

Pagal P.Porošenkos naująją viziją Ukrainos pagrindinis įstatymas apribotų prezidento galias kontroliuoti regionus ir išplėstų savivaldybių teises spręsti, kaip bus leidžiami jų teritorijose surinkti mokesčiai.

Tačiau konstitucijoje nesiūloma numatyti pusiau autonominio statuso, kurio reikalauja separatistų lyderiai, kontroliuojantys pramoninį Rytų Ukrainos regioną, kuriame iki konflikto pradžios gyveno 3,5 mln. žmonių ir kuris atneša dešimtadalį šalies bendrojo vidaus produkto.

Provakarietiškų pažiūrų lyderis, išrinktas po Maidano revoliucijos, 2014 metų vasarį nuvertusios Rusijos palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių, sakė, kad planuojamos pataisos decentralizuotų valdžią Ukrainoje, bet nepaverstų šalies federacine valstybe, kaip tai siūlė padaryti Maskva.

„Decentralizacija priartintų mūsų politinę sistemą prie europinės“, – P.Porošenka sakė per nacionalinę televiziją.

Jis argumentavo, kad pataisos, kurioms dar turėtų pritarti parlamentas, suteiktų renkamiems vietos administracijų vadovams ir taryboms „daugelį teisių ir finansinių išteklių, kuriuos šiuo metu kontroliuoja prezidentas ir vyriausybė“.

„Decentralizacija apsaugo mus nuo autoritarizmo ir diktatūros“, – sakė 49 metų buvęs verslo magnatas.

„Decentralizacija bus mūsų civilizuotas išskirtinumas lyginant su mūsų kaimynais sovietinėje stovykloje“, – pridūrė P.Porošenka, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusiją ir Baltarusiją.

Separatistų lyderiai, kontroliuojantys dalį Luhansko ir Donecko sričių teritorijų, kuriose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nori, kad jų regiono pusiau autonominis statusas būtų aiškiai išreikštas konstitucijos pataisose, kurias atšaukti būtų itin sunku.

Tačiau P.Porošenkos pateiktame projekte minimi tik šiuo metu veikiantys įstatymai, suteikiantys separatistų lyderiams laikiną autonomiją trejų metų laikotarpiui.

Separatistai baiminasi, kad tie įstatymai gali būti atšaukti arba įšaldyti tvirtai proeuropietiško Ukrainos parlamento.

„Ši deklaracija buvo paskelbta vartojimui užsienyje“, – separatistų lyderis Andrejus Purginas sakė sukilėlių oficialiai naujienų svetainei.

Kijevo sąjungininkai Vakaruose seniai ragino P.Porošenką sumažinti centrinės valdžios dominuojantį vaidmenį ukrainiečių gyvenime.

Vašingtonas įsitikinęs, kad padidintos regionų teisės padarytų politiką skaidresnę ir padėtų sugriauti korupcinius ryšius, sukurtus per pastaruosius du dešimtmečius tarp sprendimus priimančių pareigūnų ir oligarchų.

Tačiau Maskva argumentuoja, kad tik „federalizuota“ Ukraina, kurios regionai turėtų teisę patys spręsti dėl savo diplomatinių ir prekybos ryšių su kitomis šalimis, galėtų pagaliau užbaigti jau beveik 15 mėnesių besitęsiantį kruviną konfliktą, nusinešusį per 6,5 tūkst. žmonių gyvybių.

Ukrainos opozicija antradienį įregistravo parlamente įstatymo projektą dėl 2004 metų konstitucijos, numatančios mažesnes valstybės vadovo galias, sugrąžinimo. 

Tai pranešė partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) įstatymų leidėjas Oleksandras Turčynovas.

„Mes pateikėme šį dokumentą. Šiuo metu jis registruojamas“, – nurodė jis.

Pasak O.Turčynovo, dokumentas anksčiau buvo suderintas su partijos lyderiais ir Aukščiausiosios Rados pirmininku.

Parlamento pirmininkas Volodymyras Rybakas kiek anksčiau sukritikavo opoziciją, kad ji „kelia (konstitucijos pakeitimo) klausimą, nors toks įstatymo projektas neįregistruotas Aukščiausioje Radoje“.