Orlaivis „An-12“ vėlai šeštadienį sudužo laukuose tarp dviejų kaimų. Vietos gyventojai pranešė, kad dvi valandas po katastrofos matė ugnies kamuolį ir girdėjo sprogimus. Sekmadienio rytą iš orlaivio priekinės dalies tebesiveržė baltų dūmų stulpas.

Serbijos gynybos ministras Nebojša Stefanovičius (Neboiša Stafanovičius) sekmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad žuvo visi aštuoni įgulos nariai.

Ministro duomenimis, lėktuvas gabeno 11,5 tonos serbų gamybos minosvaidžių šaudmenų juos užsisakiusiam Bangladešui. Lėktuvas pakilo iš Serbijos Nišo miesto ir turėjo nusileisti Jordanijos Amano mieste.

Orlaivį valdė Ukrainos krovinių vežėja „Meridian“, o į sudužimo vietą atvykęs Kyjivo konsulas Salonikuose vietos pareigūnams sakė, kad visi įgulos nariai buvo ukrainiečiai.

„Tai buvo šviečiamosios minosvaidžio minos ir mokomosios [minos]... Šiam skrydžiui buvo išduoti visi reikiami leidimai pagal tarptautines taisykles“, – nurodė N. Stefanovičius.

Lėktuvas sudužo apie 23 val. Graikijos (ir Lietuvos) laiku, maždaug už 40 km į vakarus nuo Kavalos tarptautinio oro uosto. Kelios minutės iki nelaimės lėktuvo pilotas dispečeriams pranešė, kad nesklandžiai veikė vienas iš variklių, todėl reikėjo atlikti avarinį nusileidimą. Įgula buvo nukreipta į Kavalą, tačiau lėktuvas šio miesto taip ir nepasiekė.

„An-12“ yra Sovietų Sąjungoje suprojektuotas keturmotoris turbosraigtinis krovininis lėktuvas.

Remiantis drono nufilmuotos medžiaga, iš sudužusio orlaivio teliko nedidelės nuolaužos. Naktį į įvykio vietą atskubėjusiems ugniagesiams pasiekti katastrofos vietą sutrukdė dūmai ir aštrus kvapas. Buvo nerimauta, kad į aplinką galėjo pasklisti toksiškos medžiagos.

Šaltinis iš Prancūzijos Civilinės aviacijos saugos tyrimų ir analizės biuro (BEA) teigė, kad atgabenti savirašiai bus pristatyti agentūrai pirmadienį.

Jas apžiūrės 20 narių tarptautinė grupė.

„Aviacijos organizacijos pareigūnai ir teisėjas „juodąsias dėžes“ atgabeno į Paryžių vakar. Jų įrašų tyrimas prasidės pirmadienį“, – pranešė laikraštis „Etemad“, pacitavęs Irano užsienio reikalų ministro pavaduotoją tarptautiniams ir teisiniams reikalams Mohseną Baharvandą.

„Prancūzijos vyriausybė sėkmingai bendradarbiavo su Irano delegacija, ir esu už tai dėkingas“, – pridūrė jis.

Sausio 8 dieną 752-uoju reisu skridęs Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvas „Boeing 737-800“ buvo numuštas dviem raketomis ir sudužo vos pakilęs iš Teherano pagrindinio oro uosto.

Šiitiška respublika iš pradžių dėl lėktuvo katastrofos kaltino technines problemas, bet po kelių dienų prisipažino, kad jos pajėgos dėl „žmogiškosios klaidos“ numušė ukrainiečių orlaivį, palaikiusios jį atskriejančia raketa. Per katastrofą žuvo visi laineriu skridę 176 žmonės.

Teherano oro erdvės gynybos sistemos tuo metu veikė aukšto lygio parengties režimu, nes buvo iškilęs pavojus, kad JAV gali sureaguoti į Irano raketų ataką prieš Irake dislokuotas amerikiečių pajėgas.

Tie smūgiai buvo suduoti reaguojant į anksčiau įvykdytą įtakingo iraniečių generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) nužudymą per JAV drono ataką netoli Bagdado oro uosto.

Tikimasi, kad „juodosios dėžės“ padės sužinoti daugiau apie paskutines akimirkas iki raketų smūgio ir lėktuvo sudužimo.

Kanada, kurios piliečiai sudarė didžiąją dalį lėktuvo keleivių, ne vieną mėnesį kartu su Ukraina reikalavo, kad Iranas atsiųstų savirašius į užsienį, kur būtų galima išanalizuoti jų turinį.

Neturėdamas galimybių iššifruoti „juodųjų dėžių“, Iranas aiškino delsimą išsiųsti prietaisus koronaviruso pandemija, dėl kurios dauguma tarptautinių skrydžių buvo atšaukti. 

Sausio 8 dieną 752-uoju reisu skridęs Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvas „Boeing 737-800“ buvo numuštas dviem raketomis ir sudužo vos pakilęs iš Teherano pagrindinio oro uosto. Incidentas įvyko išaugus įtampai tarp JAV ir Irano.

Iranas po kelių dienų prisipažino, kad jo pajėgos netyčia numušė ukrainiečių orlaivį, palaikiusios jį atskriejančia raketa. Per katastrofą žuvo visi laineriu skridę 176 žmonės.

Sekmadienį Irano civilinės aviacijos organizacija (CAO) pranešė, kad nelaimė įvyko „dėl žmogiškosios klaidos“ vykdant radiolokatoriaus derinimo procedūrą.

Ši klaida nesant bendravimo su vadovybe „pradėjo pavojingą grandinę“, apimančią tolesnes klaidas, padarytas kelios minutės prieš lėktuvo numušimą, sakoma CAO dokumente, vadinamame „faktų išdėstymu“, o ne galutine ataskaita dėl šios lėktuvo katastrofos tyrimo.

Noriu aiškiai pabrėžti, kad per anksti teigti, jog lėktuvas buvo numuštas dėl žmogiškosios klaidos.

Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nesutiko su šia išvada.

„Noriu aiškiai pabrėžti, kad per anksti teigti, jog lėktuvas buvo numuštas dėl žmogiškosios klaidos“, – sakė jis.

Pasak ministro, išvadas reikėtų daryti „remiantis tyrimu“ ir „turėtų būti nustatyti visi faktai“.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos aviacijos tyrėjai pranešė, kad jie perims skrydžio savirašius iš Irano ir pradės juos tirti nuo liepos 20 dienos.

Ukraina pažadėjo pasiųsti savo ekspertų į pagalbą ir leido suprasti, kad Paryžiaus tyrimo išvados turėtų būti patikimos.

Tai penktadienį po Miunchene įvykusio Kanados užsienio reikalų ministro François Philippe'o Champagne'o ir Irano URM vadovo Mohammado Javado Zarifo susitikimo pranešė Kanados URM spaudos tarnyba.

„Ministrai aptarė situaciją, susijusią su reiso PS752 juodųjų dėžių iššifravimu. Ministras F. Ph. Champagne`as priminė, jog Tarptautinė koordinacinė grupė tebesilaiko nuomonės, kad Iranas juodųjų dėžių iššifravimui turi pasinaudoti Prancūzijos, turinčios reikiamų techninių priemonių šiam darbui atlikti, galimybėmis“, – sakė spaudos tarnybos atstovai. Dviejų šalių ministrai taip pat kalbėjo apie Irano kompensacijas žuvusiųjų artimiesiems, kurios turėtų atitikti tarptautinius standartus.

Anksčiau Kanada, Afganistanas, Didžioji Britanija, Švedija ir Ukraina sudarė specialią grupę, kuri operatyviai perduos žuvusiųjų artimiesiems visą informaciją apie katastrofos priežasčių tyrimą ir teiks jiems reikiamą pagalbą.

Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737“ sudužo sausio 8 d. vos pakilęs iš Teherano oro uosto. Incidento metu žuvo 176 žmonės: Afganistano, Didžiosios Britanijos, Irano, Kanados, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai.

Sausio 11 d. naujienų agentūra ISNA išplatino Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškimą, kuriame sakoma, kad Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas buvo numuštas prie Teherano „dėl netyčinės žmogiškosios klaidos“. Anot pareiškimo autorių, laineris atsidūrė netoli vieno iš svarbių Irano revoliucinės gvardijos karinių objektų, be to, savo forma ir skrydžio aukščiu orlaivis „buvo panašus į priešo objektą“.

Kanados užsienio reikalų ministras Francois-Philippe'as Champagne teigė šiuo klausimu kalbėjęsis su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu.

„Dar kartą kartoju – Kanados požiūriu, juodosios dėžės turi būti kuo skubiau nusiųstos arba į Ukrainą, arba į Prancūziją, kad (tyrimą) būtų galima atlikti ten, kur tam yra tinkamos sąlygos, ir tai galima padaryti skaidriai“, – vyriausybės susitikimo Vinipege kuluaruose sakė F. P. Champagne.

Iranas sausio 8 d. per klaidą numušė Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą, vos tik jis pakilo iš Teherano oro uosto, žuvo visi 176 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų buvo 57 kanadiečiai.

F. P. Champagne teigė, kad Iraną vertina ne pagal žodžius, bet pagal veiksmus. Pakartotiniu prašymu ministras atsakė į Irano paskelbtą pareiškimą, kad kol kas savirašiai liks Irane. Sekmadienį Irano aviacijos valdžios atstovas Hassanas Rezaeifaras pareiškė, kad juodosios dėžės bus tiriamos Irane, o į Ukrainą ar Prancūziją Teheranas jas išsiųs tik tuo atveju, jei dėl techninių priežasčių savirašių nepavyktų įvertinti savarankiškai.

Kanados premjeras Justinas Trudeau penktadienį paragino Iraną perduoti juodąsias dėžes Prancūzijai, teigdamas, kad ši šalis turi vieną iš nedaugelio laboratorijų, kuriose savirašius galima tinkamai ištirti. Premjeras taip pat minėjo, kad Kanada buvo galutinis kelionės tikslas 138 iš 176 lėktuvo keleivių.

„Tuo metu netoli Irano pasienio ore buvo mažiausiai šeši F-35 naikintuvai. Ši informacija dar turi būti patvirtinta, bet noriu pabrėžti įtampą, kuri visada lydi panašias situacijas“, – sakė S. Lavrovas.

Iranui numušus Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą, kuriuo skrido 176 žmonės, šalyje kilo krizė, o tūkstančiai iraniečių išėjo į gatves protestuoti, kai kariuomenė pripažino netyčia numušusi lėktuvą.

Kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje Maskvoje, S. Lavrovas pavadino šią katastrofą žmogaus klaida ir tikino nebandantis sumažinti Irano atsakomybės už šį įvykį.

Vis dėlto, tvirtino ministras, svarbu suprasti kontekstą ir tai, kad nelaimė įvyko praėjus vos kelioms valandoms po Irano raketų paleidimo į JAV naudojamas Irako bazes, kai Irano kariuomenė laukė kokio nors Jungtinių Valstijų kariuomenės atsako.

„Turime informacijos, kad iraniečiai tikėjosi dar vienos Jungtinių Valstijų atakos po raketų paleidimo, tačiau Teheranas nežinojo, kokia gali būti ta ataka“, – teigė S. Lavrovas.

Šie Naujajame Delyje paskelbti Mohammado Javado Zarifo (Mohamado Džavado Zarifo) komentarai žymi pirmą kartą, kai koks nors iraniečių pareigūnas melu pavadino ankstesnę Teherano versiją, esą Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) keleivinis lėktuvas nukrito dėl techninio gedimo.

Per šią praėjusios savaitės trečiadienio katastrofą žuvo visi 176 į Kijevą skridusiame lėktuve buvę žmonės. Dėl lėktuvo numušimo Irane jau kelios dienos vyksta pikti protestai.

„Pastaruosius kelis vakarus žmonės Teherano gatvėse dalyvavo demonstracijose prieš faktą, kad jiems porą dienų buvo meluojama“, – sakė M. J. Zarifas.

Tada jis pagyrė Irano kariškius, kurie buvo „pakankamai drąsūs ir anksti prisiėmė atsakomybę“.

Tačiau, pasak Irano užsienio reikalų ministro, jis ir prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) apie tai, kad lėktuvą numušė raketa, sužinojo tik penktadienį. Tai kelia naujų klausimų, kiek galios turi Irano civilinė vyriausybė šioje šiitiškoje teokratijoje.

Irano sukarinta Revoliucinė gvardija, kuri numušė lėktuvą, iš karto po tragedijos žinojo, kad į lainerį pataikė jos raketa.

Revoliucinė gvardija yra atsakinga tik Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui), kuris dėl pasipiktinimo lėktuvo katastrofa pirmą kartą per kelerius metus turėtų vadovauti penktadienio maldoms.

Raketos buvo paleistos 30 sekundžių intervalu ir tai paaiškina, kodėl lėktuvo radiolokacinis atsakiklis neveikė laineriui krintant – jį sugadino pirmasis smūgis, pranešė laikraštis „The New York Times“, kuris antradienį paskelbė patikrintą saugumo kamerų įrašą.

Neryškiame įraše, padarytame nuo vieno namo stogo kaime už 6,5 km nuo iraniečių karinio objekto, matyti degantis ir atgal į Teherano oro uostą sukantis lėktuvas. Po kelių minučių orlaivis sprogsta ir nukrenta.

Per šią praėjusios savaitės trečiadienio katastrofą žuvo visi 176 į Kijevą skridusiame lėktuve buvę žmonės.

Iranas kelias dienas neigė Vakarų tvirtinimus, kad „Boeing 737“ numušė jo raketos, bet šeštadienį Irano Revoliucinės gvardijos oro pajėgų vadas brigados generolas Amirali Hajizadeh (Amiralis Hadžizada) pripažino, kad vienas raketų operatorius per klaidą palaikė Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lainerį „sparnuotąja raketa“ ir paleido ugnį.

Incidentas įvyko Irano kariuomenei paskelbus padidintą parengties laipsnį po raketinių smūgių bazėms Irake, kuriose yra dislokuotų JAV karių. Šios Irano atakos buvo kerštas už JAV drono smūgį Bagdade sausio 3 dieną, per kurį žuvo Irano Revoliucinės gvardijos elitinių Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis).

Iranas stengėsi suvaldyti neigiamas savo elgesio po lėktuvo katastrofos pasekmes, dėl šios tragedijos į gatves išėjus šimtams įpykusių protestuotojų, daugiausia studentų.

Socialiniuose tinkluose išplatinti vaizdo įrašai, kaip teigiama, rodo naujus antradienio vakaro protestus Teherano universitetuose ir studentų susirėmimus su isteblišmentui lojaliomis savanoriškomis Revoliucinės gvardijos pajėgomis „Basij“.

Anksčiau naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė, kad maždaug 200 daugiausia kaukėtų studentų susirinko Teherano universitete ir konfliktuoja su jaunuoliais iš „Basij“.

Abi grupes vieną nuo kitos skyrė saugumo pajėgos; galiausiai grupės išsivaikščiojo.

Per protestus dėl lėktuvo katastrofos buvo areštuota maždaug 30 žmonių, nurodė teismų sistemos atstovas Gholamhosseinas Esmaili (Golamhoseinas Esmailis).

Antradienį Teheranas taip pat paskelbė areštavęs pirmuosius žmones dėl ukrainiečių lėktuvo numušimo, bet jokių detalių nepateikė.

Irano žiniasklaida, kurią citavo britų transliuotojas BBC, pranešė, kad tarp areštuotų asmenų yra žmogus, padaręs ankstesnį įrašą, rodantį, kad į lėktuvą pataikė raketa, ir kad šiam žmogui bus pateikti su nacionaliniu saugumu susiję kaltinimai.

Remdamiesi šiuo praeitą savaitę socialiniuose tinkluose paskelbtu įrašu analitikai priėjo prie išvados, kad į lėktuvą pataikė raketa.

Vis dėlto Londone dirbantis iraniečių žurnalistas, kuris paskelbė tą įrašą, tvirtino, kad jo šaltinis saugus ir kad Irano pareigūnai areštavo ne tą žmogų.