Vienas Ukrainos nacionalinės gvardijos karys žuvo, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti pirmadienį per policijos ir nacionalistų protestuotojų susirėmimus Kijeve, kai įstatymų leidėjai preliminariai pritarė ginčijamoms konstitucijos pataisoms, turinčioms padidinti separatistinių regionų autonomiją.

Galingosios šalys išreiškė gilų susirūpinimą dėl to kraujo liejimo, o Ukrainos vyriausybė dėl jo kaltino ultranacionalistus.

Šie neramumai buvo didžiausi sostinėje praeitų metų pradžioje įvykusios Euromaidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o vėliau prasidėjo separatistų sukilimas Ukrainos rytiniame pramonės regione.

Premjeras Arsenijus Jaceniukas kaltino ultranacionalistus dėl smurto per kurį, kaip nurodė Vidaus reikalų ministerija, buvo sužeisti 125 žmonės, iš jų šeši – sunkiai.

„Tuo metu, kai Rusija ir jos banditai stengiasi sunaikinti mūsų šalį, bet nepajėgia to padaryti fronte, vadinamosios proukrainietiškos politinės jėgos stengiasi atidaryti antrąjį frontą šalies viduje“, – sakoma A.Jaceniuko kreipimesi į tautą.

Prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šis smurtas yra „dūris į nugarą“ ir kad kaltininkai nusipelnė „rūsčios“ bausmės.

Savo ruožtu Kijevo meras Vitalijus Klyčko pavadino piktadarius „atmatomis“.

Europos Sąjunga, Rusija, JAV, Prancūzija ir Vokietija taip pat išsakė susirūpinimą.

„Šiandienos įvykiai labai neraminantys“, – sakė ES išorės reikalų vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini), o Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pasmerkė „smurto prasiveržimą“ Kijeve.

JAV valstybės departamento atstovas Markas Toneris sakė, kad „demokratinėje visuomenėje nusiskundimai turi būti sprendžiami taikiai ir teisėtai“.

„Taip pat raginame išsamiai ištirti šiandienos smurto priežastis. Atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn“, – pažymėjo M.Toneris.

Smurtas įsiplieskė po to, kai įstatymų leidėjai pirmuoju skaitymu pritarė konstitucijos reformoms, kurias kritikai vadina „nukreiptomis prieš Ukrainą“, nes jos suteikia didesnes galias Maskvos palaikomiems separatistams šalies rytuose.

Už tą teisės aktų paketą balsavo iš viso 265 Aukščiausiosios Rados nariai.

Per audringą posėdį kai kurie įstatymų leidėjai piktai mėgino sutrukdyti balsavimą, kurį jie smerkė kaip „parankų Vladimirui Putinui“. Kai kurie skandavo „Gėda!“

Dėl tų reformų buvo susitarta vasarį Minske pasirašius taikos sutartį, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai. Tas susitarimas ragina Kijevą įgyvendinti valdžios decentralizaciją iki šių metų pabaigos.

Pareigūnai nurodė, kad vienas Nacionalinės gvardijos karys, 24 metų šauktinis Ihoris Derbinas iš Chersono srities, mirė nuo sužalojimų.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas iš pradžių sakė, kad tas karys mirė pašautas į širdį, bet vėliau patikslino, kad gvardietį sužalojo granatos skeveldros.

A.Avakovas nurodė, kad taip pat buvo sužeistas vienas jo pavaduotojas – Vosylis Paskalis – ir keli žurnalistai.

Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad abi pusės naudojo ašarines dujas.

Dešimt Kremliaus politiką palaikančių Rusijos baikerių, priklausančių didesnei grupei, surengusiai prieštaringai vertinamą žygį motociklais per Europą pergalės Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių proga, sekmadienio vakarą pasiekę Vokietijos sieną, pranešė Bavarijos pareigūnai.

Ultranacionalistinio baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ (Nočnye volki), palaikomo Rusijos prezidento Vladimiro Putino, nariai buvo nepraleisti per Lenkijos ir Lietuvos sienas, bet vis tiek tikisi pasiekti Vokietijos sostinę Berlyną šeštadienį, pagerbdami Sovietų Sąjungos indėlį pergalėje prieš nacistinę Vokietiją.

Dešimt „Naktinių vilkų“ baikerių, kurie pirmieji pasiekė Vokietiją, išvažiavo iš Maskvos balandžio 25 dieną ir pasiekė Bavarijos pietinį Bad Reichenhalio miestelį, atvykę iš Austrijos, vienas vietos policijos atstovas sakė naujienų agentūrai DPA.

Prieš pasiekdami Berlyną jie planuoja pirmadienį aplankyti netoli Miuncheno esančią buvusią Dachau nacių koncentracijos stovyklą, kur Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį dalyvavo to komplekso išvadavimo metinių minėjimo ceremonijoje, sakė „Naktinių vilkų“ atstovas Aleksandras Šapovalovas.

Baikeriai planavo nuvažiuoti 6 tūkst. kilometrų per Baltarusiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją ir Vokietiją, o savo žygį baigti Berlyne. Tačiau jiems teko ieškoti naujų maršrutų, kai motociklininkų nepraleido Lenkijos ir Lietuvos pasieniečiai.

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) pareiškė, kad šis žygis yra „provokacija“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pranešime nurodė esanti „pasipiktinusi“ Lenkijos sprendimu ir kaltino Varšuvą meluojant dėl tikrųjų priežasčių, kodėl baikeriams nebuvo leista kirsti šalies teritorijos.

Rusijos baikeriai tvirtina, kad jų žygis nėra politiškai motyvuotas ir kad jie tesiekia pagerbti žuvusius per mūšius Antrajame pasauliniame kare.

Klubo „Naktiniai vilkai“ nariai surengė masinį žygį motociklais į Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, kai Rusija jį aneksavo 2014 metų kovą. Kai kurie iš tų baikerių taip pat prisidėjo prie prorusiškų separatistų, kurie kaunasi su Kijevo vyriausybės pajėgomis Rytų Ukrainoje.

Šis baikerių klubas buvo įkurtas 1989 metais prieš pat subyrant Sovietų Sąjungai. Dabar jis turi apie 5 000 narių buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose.

Maskva kaltina Ukrainą dėl rusų žurnalisto žūties ir reikalauja išsamaus tyrimo

Maskva antradienį pasmerkė Rusijos televizijos žurnalisto Igorio Korneliuko nužudymą Ukrainos rytuose, apkaltino dėl to Kijevą ir pareikalavo nuodugnaus tyrimo.

„Reikalaujame, kad Ukrainos valdžia atliktų objektyvų šios tragedijos tyrimą ir griežtai nubaustų kaltuosius“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime.

Jame taip pat pažymima, kad Maskva tikisi, jog pasaulinės žiniasklaidos priemonės ryžtingai ir tiesiai pasmerks „dar vieną Ukrainos jėgos struktūrų nusikaltimą“.

„Mes didžiuojamės visais žurnalistais, kurie apšaudomi iš kulkosvaidžių, minosvaidžių, artilerijos, (bombarduojami) aviacijos, vyriškai neša tiesą apie tikrus įvykius Ukrainoje. Kaip tik šios tiesos bijo valdžia Kijeve ir visokiausios sukarintos grupuotės, kurios surengė tikrą terorą žurnalistų iš Rusijos atžvilgiu“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.

Jame pažymima, kad birželio 17 dieną prie Luhansko „Ukrainos jėgos struktūroms iš minosvaidžių apšaudžius vietą, kurioje nėra jokių karinių objektų, žuvo Rusijos televizijos korespondentas I.Korneliukas, o jo kolega, garso režisierius Antonas Vološinas, dingo be žinios“.

Mirė sužeistas rusų žurnalistas

Į Ukrainos rytinio Luhansko regiono ligoninę atvežtas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistas Igoris Korneliukas mirė nuo patirtų sužeidimų, pranešė ligoninės vyriausiasis gydytojas.

„Jis buvo atvežtas be sąmonės ir mirė vežamas į operacinę“, – pareiškė Luhansko rajono klinikinės ligoninės gydytojas Fediras Solianykas naujienų agentūrai AFP telefonu.

„Vyriškis, mums atvežtas su Igorio Korneliuko vardu išduotais dokumentais, mirė praėjus 35 minutėms nuo jo atvežimo į stacionarą“, – informavo Luhansko rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Serhijus Babenka.

Pasak jo, medikai darė viską, kad išgelbėtų vyro gyvybę, tačiau jis „reanimuojamas mirė“.

Rusijos valstybinė televizijos ir radijo kompanija (RVTRK) patvirtino, kad prie Luhansko sužeistas televizijos specialusis korespondentas I.Korneliukas mirė nuo patirtų sužeidimų.
„Neseniai mums buvo patvirtinta, kad Igoris mirė Luhansko apskrities ligoninėje“, – sakė televizijos atstovas naujienų agentūrai „Interfax“.

Pasak jo, kol kas nieko nežinoma apie kartu dirbusį garso operatorių Antoną Vološyną, kuris dabar laikomas dingusiu.

Anksčiau antradienį vadinamosios Luhansko liaudies respublikos spaudos tarnybos vadovas Vladimiras Inogorodskis pranešė, jog netoli Luhansko esančioje „Mirnij gyvenvietėje per apšaudymą iš minosvaidžio buvo sužeistas RVTRK korespondentas I.Korneliukas.

Kartu su filmavimo grupe dirbęs televizijos operatorius Viktoras Denisovas nenukentėjo, pranešė RVTRK spaudos tarnyba.

Dar du sulaikyti ir vėliau paleisti du Rusijos žurnalistai tvirtina, kad buvo mušami

Du Rusijos valstybinės televizijos žurnalistai, kurie buvo sulaikyti Ukrainoje ir po trijų dienų paleisti, antradienį sakė, kad ukrainiečių nacionalistai juos mušė ir reikalavo pinigų.

Rusijos gynybos ministerijos televizijos „Zvezda“ žurnalistai Nikita Konašenkovas ir Jevgenijus Davydovas sakė, kad buvo sulaikyti šeštadienį prie patikrinimo posto neramumų krečiamuose Ukrainos rytuose ir nugabenti į vieno pastato pusrūsį, kur juos tardė ultranacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) nariai.

Pasak žurnalistų, ukrainiečių nacionalistai grasino juos nužudyti ir už paleidimą reikalavo 200 tūkst. JAV dolerių.

„Jei jiems nepatiko mano atsakymas, jie man smogdavo“, - sakė J.Davydovas, į spaudos konferenciją atvykęs iš ligoninės, kur buvo gydomas dėl būgnelio perforacijos.

Abu jauni vyrai spaudos konferencijoje pasirodė pamuštomis akimis.

Tuo tarpu „Zvezda“ direktorius Aleksejus Pimanovas pranešė, kad Maskvoje per telefoną buvo klausomasi, kaip tardomi žurnalistai, ir visa jų apklausa buvo įrašyta. Be to, tai padėjo kanalui išsiaiškinti žurnalistų buvimo vietą prieš kreipiantis į Ukrainos pareigūnus.

„Pravyj sektor“ atstovas spaudai patvirtino, kad savaitgalį buvo sulaikyti du rusų žurnalistai, ir sakė, kad jie buvo perduoti Ukrainos saugumo tarnybai (SBU).

Du kitus to paties kanalo žurnalistus ukrainiečiai paleido pirmadienį. Tie žurnalistai kelias dienas buvo laikomi dėl įtarimų, kad rinko žvalgybinę informaciją apie vyriausybinės armijos operacijas.

Ukrainos Aukščiausioji Rada penktadienį nusprendė įkurti laikinąją komisiją, kuri tirs ultranacionalistų judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) regioninio lyderio Oleksandro Muzyčkos žūties per milicijos operaciją aplinkybes.

Už šį sprendimą balsavo 232 deputatai iš 279 užsiregistravusių.

Prieš balsavimą parlamento pirmininkas ir laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė: „Aukščiausioji Rada privalo užtikrinti aiškų ir skaidrų to asmens žūties aplinkybių patikrinimą.“

Tyrimo dėl O.Muzyčkos, dar žinomo kaip Saško Bilyj, žūties reikalavo „Pravyj sektor“ aktyvistai, kurie ketvirtadienio vakarą surengė audringą protesto mitingą prie Aukščiausiosios Rados pastato.

O.Muzyčka žuvo neaiškiomis aplinkybėmis naktį iš pirmadienio į antradienį per milicijos reidą vakarinio Rivnės miesto apylinkėse, kai esą pasipriešino ginklu teisėsaugos pareigūnams, sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Volodymyras Jevdokimovas.

Vėliau V.Jevdokimovas pranešė, kad mirtinas šūvis į širdį buvo paleistas iš paties O.Muzyčkos ginklo.

„Jis iššovė iš savo ginklo, iš kurio šaudė į milicijos pareigūnus. Viena kulka kūną pervėrė kiaurai, o antroji pataikė į širdį“, – teigė viceministras.

„Pravyj sektor“ pareikalavo, kad nedelsiant atsistatydintų vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas ir būtų suimti visi milicijos specialiųjų pajėgų dalinio „Sokol“ pareigūnai, dalyvavę operacijoje, per kurią siekta suimti O.Muzyčką.

Ministras pareiškė, kad ultranacionalistai jam grasina, tačiau pridūrė „priimantis iššūkį“. Jis sakė, kad laikysis griežtos pozicijos viešosios tvarkos pažeidėjų atžvilgiu.

Ketvirtadienio vakarą „Pravyj sektor“ surengė įspėjamąjį piketą prie parlamento, reikalaudami atstatydinti A.Avakovą. Penktadienio rytą apie tūkstantis šio judėjimo narių ir šalininkų vėl susirinko Konstitucijos aikštėje priešais Aukščiausiosios Rados pastatą.

„Pravyj sektor“ Kijevo skyriaus vadovas Ihoris Mazūra sakė, kad penktadienį jo judėjimas nemėgins šturmuoti parlamento.

„Mūsų reikalavimai – atstatydinti Avakovą ir teisingai ištirti Saško Bilyj nužudymą“, – jis sakė žurnalistams.

I.Mazūra pridūrė, jog jeigu vyriausybė nevykdys aktyvistų reikalavimų, tuomet „Pravyj sektor“ atstovai tarsis su vadinamojo Maidano protestų judėjimo, praeitą mėnesį nuvertusio promaskvietišką prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą ir padėjusio ateiti į valdžią dabartiniams lyderiams, liaudies susirinkimu – „veče“.

Tuo tarpu O.Turčynovas pareiškė, kad ultradešiniųjų protestuotojų demonstracija prie parlamento yra mėginimas destabilizuoti padėtį Kijeve, kuris yra parankus Kremliui.

„Vyksta mėginimas destabilizuoti padėtį Ukrainoje, jos širdyje – Kijeve. Būtent tokį uždavinį Rusijos Federacijos politinė vadovybė kelia savo specialiosioms tarnyboms“, – laikinasis prezidentas sakė Aukščiausiosios Rados posėdyje.

Pasak jo, ketvirtadienio vakarą vykusi demonstracija prie parlamento buvo mėginimas surengti provokaciją.

„Noriu pasakyti visiems, kad Ukrainos parlamentas yra teisėtos Ukrainos valdžios pamatas. Be šio pamato valdžia Ukrainoje negali egzistuoti“, – perspėjo O.Turčynovas.