Prancūzijos valdantieji socialistai patyrė skaudų pralaimėjimą sekmadienį vykusiame vietos valdžios rinkimų antrajame rate, per kurį artėjant 2017 metų valstybės vadovo rinkimams savo pozicijas sustiprino buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir ultradešinieji.
Dešiniosios partijos, ypač N.Sarkozy UMP, iškovojo svarią pergalę, užsitikrinusios daugumą 66 savivaldos taryboje iš 101, rodo rezultatai, kuriuos surinko AFP.
Rinkėjai negailestingai nubaudė prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) socialistų vyriausybę dėl nesugebėjimo atgaivinti sulėtėjusios ekonomikos, palikę kairiosioms partijoms galimybę vadovauti tik 34 taryboms. Rezultatai iš dar venos tarybos dar nėra paskelbti.
Tokie rezultatai reiškia, kad 25 tarybų kontrolė perėjo iš kairiųjų dešiniesiems, ir tik vienoje taryboje politinė kontrolė pasikeitė priešinga kryptimi.
„Dar niekada ... mūsų politinė šeima nebuvo laimėjusi tiek daug tarybų“, – N.Sarkozy sakė džiūgaujantiems savo šalininkams ir pridūrė, jog „rinkėjai tvirtai atmetė Francois Hollande'o ir jo vyriausybės politiką“.
Ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN), vadovaujamas Marine Le Pen (Marin Le Pen), surinkęs ketvirtadalį balsų per pirmąjį ratą ankstesnę savaitę, tikriausiai neturės daugumos nei vienoje taryboje. Viena iš priežasčių – kad nuosaikesnių pažiūrų rinkėjai susivienijo prieš ultradešiniuosius per antrąjį balsavimą.
FN lyderės pavaduotojas Florianas Philippot (Florianas Filipo) sekmadienio vakarą sakė naujienų agentūrai AFP esantis „tikras“, kad jo partija neturės daugumos nei vienoje taryboje.
Vis dėlto Nacionalinis frontas laimėjo dešimtis vietų visoje šalyje, todėl M.Le Pen gyrė „nuostabią sėkmę“, kuri rodo, jog ultradešinieji yra „stipri jėga“ daugelyje savivaldų. Partija taip pat itin sėkmingai pasirodė per praeitais metais vykusius Europos Parlamento rinkimus.
„Šie rinkimai yra itin svarbus žingsnis patriotų judėjimui jo kelyje į valdžią“, – sakė M.Le Pen.
Tačiau daugiausiai laimėjo N.Sarkozy, kuriam energinga kampanija padėjo atkurti realaus pretendento į prezidento postą statusą, nes po grįžimo į didžiąją politiką buvęs šalies vadovas buvo kaltinamas, kad atrodo pernelyg atitrūkęs nuo visuomenės, užsiėmęs savais reikalais ir netgi nuobodžiaujantis.
N.Sarkozy sprendimas, kad jo dešinioji UMP veiks išvien su centristais, buvo palankiai įvertintas rinkėjų, nubaudusių jį per 2012 metų prezidento rinkimus, kai šis lyderis demonstravo didesnį palankumą pozicijoms, kurias remia ir Nacionalinis frontas.
Tuo tarpu socialistai baiminasi, kad jų prastas pasirodymas vietos „departamentuose“, kontroliuojančiuose daugelį kasdienio gyvenimo klausimų, tokių kaip švietimo ir socialinių išmokų biudžetai, gali neigiamai paveikti partijos pozicijas per artėjančius regionų valdžios ir prezidento rinkimus.
Premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) pripažino, kad kairieji socialistai patyrė „nesėkmę“ šiuose rinkimuose ir pabrėžė, kad FN rezultatai „pernelyg aukšti“.
„Prancūzai išreiškė ... savo pyktį dėl kasdienio gyvenimo, kuris yra pernelyg sunkus“, – sakė vyriausybės vadovas ir pažadėjo padvigubinti vyriausybės pastangas išjudinti Prancūzijos ekonomiką, kuri yra antroji didžiausia euro zonoje.
F.Hollande'o populiarumas vėl nusmuko į rekordines žemumas po trumpai trukusio visuomenes nuomonės sušvelnėjimo, kurį lėmė kruvinos džihadistų atakos Paryžiuje. Po tų išpuolių prezidentas buvo giriamas už pastangas palaikyti šalies vienybę.
„Visi (Eliziejaus rūmuose) bijo, kad jis bus eliminuotas per pirmąjį (prezidento rinkimų) ratą 2017 metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas prezidento patarėjas, pridūręs, kad F.Hollande'as neturėjo kitos išeities, tik tęsti nepopuliarias reformas ir griežto taupymo politiką, užrūstinusią visuomenę ir daugelį savo partijos narių.
