– Skamba utopiškai, bet ar toks modelis realus Lietuvoje?

– Atrodo labai patrauklus dalykas, nes galėtume neiti į darbą, turėtume garantuotą maistą, pastogę, drabužių, šilumą. Žinoma, kad žmonėms tai patrauklu. Tačiau pastaruoju metu esame išbandę, kuo baigiasi masinė pinigų emisija. Išmokos galėtų būti ne tik po 500 eurų, galėtų būti ir po 1 ar 2 tūkst. eurų. Tačiau kuo virs tie pinigai? Kainos neišvengiamai pradės augti, santaupos ištirps ir galiausiai už tuos 2 tūkst. eurų nieko negalėsime įsigyti. Dar didesnė problema – žmonės, kurie gaus tas pajamas, norės vartoti. Tačiau kas sukurs tas gerybes, duoną, kurią norės valgyti, namus, kuriuose norės gyventi. Kas tai sukurs? Tai seniai išbandytas dalykas: jeigu pinigai nepadengti jokiomis žmonių pastangomis, darbu, sukurtomis gėrybės, jie ilgainiui bus nieko verti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ir žmonės norės vis daugiau.

– Tai ypač pavojinga, nes tai taps politinės rinkos preke, politikai konkuruos tarpusavyje, kas pažadės daugiau. Žmonės turi nepasotinamumą, taigi, pradėję nuo 500, kitąmet norės 600 eurų ir daugiau. Žmonių tikslai atsigręžia nuo kompetencijų įgijimo, profesinio tobulėjimo, mokymosi, nuolatinių pastangų, nes gyvenimas – tai nuolatinė pastanga. Tuomet žmonės atsiveria į lengvą garantuotą būtį ir gali sumišti gyvenime.

– Ši idėja pagrįsta savotiška nauda. Ji juk turi būti kažkuo naudinga, negali būti visiškai utopija.

– Dažniausiai grindžiama tuo, kad leistų pakeisti daugybę dabar egzistuojančių išmokų – pensijų, vaiko pinigų, nedarbo išmokų. Kad visa tai būtų pakeista viena bendra išmoka, taip sumažintume biurokratiją. Tačiau būdami realistai suprantame, kad galiausiai baigtųsi tuo, jog išmoka atsirastų šalia visų kitų esančių išmokų, nes tikrai politikai nedrįs atsisakyti konkrečių išmokų. Taigi, liks ir biurokratija, ir bendra išmoka, dalijama visiems.

– Universalios bazinės pajamos buvo įvestos kaip eksperimentas keliose šalyse. Pastebėta, kad žmonės tapo laimingesni, tačiau apie jokias kitas naudas nekalbėta. Gal jūs galite plačiau pakomentuoti?

– Bet koks fragmentinis eksperimentas neleidžia daryti išvadų apie tai, kaip veiktų visa ekosistema, pasikeistų žmonių motyvacija, kapitalo pasiskirstymas ir pan. Žmonių laimė – fragmentinis dalykas. Instituto tyrimai leidžia kalbėti apie žmogaus nepasitenkinimą, nevisavertiškumą kaip apie fenomeną, kuris visuomet su mumis. Jei panaikina materialinį nepriteklių, stoką, nepriteklius pasislenka ir žmogų gali ištikti krizė pavojingesnėse srityse – egzistencinė, psichologiniai išbandymai. Reikia ilgesnio eksperimento, kad tokie dalykai būtų regimi. Norėtųsi palinkėti, kad Lietuva savo ateitį ir jaunimą sietų su mokymusi, darbu, tarnavimu vieni kitiems. Tai veda į išsipildymą.

Kalbant apie ES, kai turime bendrą eurą, tai taip pat galėtų būti pavojinga konkurencija. Kai viena šalis įsiveda tas pajamas, tačiau infliaciniai procesai pasiskirstytų visose šalyse, atsirastų konkurencija ne tik tarp vietinių politikų, bet ir tarp ES šalių. Tie, kurie pirmiau išmokėtų, taptų santykiniais laimėtojais, tačiau ekonomine prasme tai būtų labai pavojingos lenktynės.

Nors Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas ir sutinka, kad parlamentarai galėtų padiskutuoti apie šią idėją, tačiau jis pats pabrėžia smarkiai abejojąs, jog siūlymas kiekvienam suaugusiam šalies piliečiui mokėti bazines išmokas, realiai prisidėtų sprendžiant valstybėje susiklosčiusias socialines problemas.

Kaip aiškina rezoliuciją inicijavusi LVŽS frakcijos atstovė, diskusijų apie universalių bazinių pajamų įvedimo poreikį ji įžvelgė tuomet, kai prieš kelias savaites vykusioje konferencijoje susipažino su naujausia Lietuvos situacija skurdo mažinimo srityje.

„Prieš kelias savaites buvo konferencija apie skurdo mažinimą. Ten pateikti skaičiai rodo, kad situacija iš esmės nesikeičia kad ir kiek pastangų dėtume. Iš tikrųjų mes turime daug žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, o ta riba yra 260 eurų“, – Eltai sakė R. Šalaševičiūtė.

Politikė pabrėžia, kad kai kurios šalys jau bandė įgyvendinti universalių bazinių pajamų iniciatyvą. Šveicarija referendumo būdu kartą jau atsisakė šalyje įgyvendinti tokį siūlymą, o Austrija, pasak LVŽS frakcijos narės, šį klausimą referendume svarstys 2022 m. Ji priminė ir apie Suomijoje vykdytą eksperimentą, kai grupei žmonių buvo skirta po 560 eurų kas mėnesį, už tai nekeliant jokių sąlygų.

„Buvo tikimasi, kad tokios pajamos ne tik pagerins emocinę būklę, bet leis žmonėms laisviau priimti sprendimus dėl dalyvavimo darbo rinkoje“, – aiškino ji.

Pasak R. Šalaševičiūtės, tokią diskusiją dėl universalių bazinių pajamų verta pradėti ir Lietuvoje.

„Tai, kad kitos valstybės jau pradeda diskutuoti, tiesiog suponavo parengti rezoliuciją, kad Lietuva nebūtų paskutinė, kuri priima kažkokias iniciatyvas“, – teigė „valstietė“.

Politikė įvardijo ir sumą, kurią ji tokiose diskusijose siūlytų mokėti, kaip universalią bazinę išmoką šalies piliečiams. Nors LVŽS frakcijos narė pabrėžė, kad Lietuva neturi tokių finansinių pajėgumų, kaip kai kurios kitos Europos valstybės, tačiau jau dabar būtų galima pagalvoti apie 200 eurų dydžio sumos mokėjimą.

„Mes ne Austrija ir ne Šveicarija pagal savo finansinius pajėgumus. Jeigu būtų mano asmeninė nuomonė, aš siūlyčiau 200 eurų. Tie žmonės, kurie gauna 260 eurų, jeigu jiems prisidėtų dar 200 eurų, aš manau, jie tikrai pasijaustų labai oriai, lyginant su tuo, kaip jaučiasi dabar“, – tikino R. Šalaševičiūtė.

V. Mitalas: klausimas, kaip žmonių elgesį pakeistų pinigų dalinimas iš „sraigtasparnio“

Tačiau valdančiosios Laisvės frakcijos parlamentaras V. Mitalas pačią universalių bazinių pajamų idėją vertina skeptiškai. Nors Seimo vicepirmininkas sutinka, kad politikai gali apie šią idėją kalbėtis, tačiau tokiai diskusijai šiuo metu, jo nuomone, tai nėra pats palankiausias metas.

„Rezoliucijoje sakoma, kad pagerėja žmonių emocinė būklė, geriau priimami su darbo rinka susiję sprendimai ir panašiai. Man kaip tik atrodo, kad šiuo metu mes Lietuvoje išgyvename labai nepalankų etapą tokioms diskusijoms apie universalias bazines pajamas, kai pakankamai dosnios pokarantininės išmokos, prastovos ir nedarbo draudimo išmokos padarė taip, kad Lietuvoje laisvų darbo vietų skaičius pakilo iki rekordinių aukštumų“, – Eltai teigė V. Mitalas.

„Nelabai tikiu, kad iš diskusijų apie universalias bazines pajamas gali gimti konkretūs dabartinei Lietuvai aktualūs įstatymų projektai, bet koks nors Ateities komitetas tikrai galėtų apie šią idėją pasvarstyti“, – pridūrė jis.

Vietoj išmokų dalinimo visiems suaugusiems šalies piliečiams, „laisviečio“ nuomone, šiuos pinigus būtų galima panaudoti investicijoms į švietimo kokybės gerinimą. Be to, pasak politiko, toks siūlymas tikriausiai neprisidėtų ir prie žmonių skatinimo dalyvauti darbo rinkoje.

„Dalinti pinigus iš sraigtasparnio visą laiką yra greičiausias būdas padidinti žmonių pajamas, bet klausimas, kieno tai pinigai, kurie bus dalinami iš sraigtasparnio ir antras klausimas, ką tai pakeis pačių žmonių elgesyje ilguoju laikotarpiu, kai jie pripras gauti pinigus iš sraigtasparnio“, – mano V. Mitalas.

ELTA primena, kad LVŽS frakcija siekia inicijuoti diskusiją apie universalias bazines pajamas. Tuo tikslu Seime registruota rezoliucija „Dėl diskusijų apie universalias bazines pajamas pradžios“.

Šiuo dokumentu Seimo Valdyba raginama surengti apskritojo stalo diskusijų ciklą su Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkais bei politikais, kuriame būtų įvertintos universalių bazinių pajamų įvedimo galimybės, taip pat kreipiamasi į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, kad ji, bendradarbiaudama su Mokslo taryba bei universitetų bendruomenėmis, atliktų universalių bazinių pajamų poveikio vertinimą. Tuo atveju, jei ekspertai bei institucijos palankiai įvertintų universalių bazinių pajamų įvedimo galimybes, Seimo Valdybai siūloma sukurti darbo grupę, kuri parengtų universalių bazinių pajamų įvedimo koncepciją.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) ir verslo asociacijų surengtoje diskusijoje ji sakė, kad Lietuvoje tai nauja tema, tačiau kitose šalyse – Kanadoje, Irane, Vokietijoje, Mongolijoje, Suomijoje – eksperimentai vykdomi jau ne vienerius metus. Pasak parlamentarės, pastaraisiais metais UBP tema jau atsirado Pasaulio banko, Europos Parlamento ir Europos Komisijos darbotvarkėse.

Politikės nuomone, bazinių pajamų dydis priklausytų nuo pasirinkto įgyvendinimo modelio ir socialinių-ekonominių reformų veiksmingumo, apie tai kalbėti yra per anksti.

KSU rektorius prof. Arūnas Augustinaitis sako, kad Lietuvoje iki šiol atlikti UBP tyrimai yra labai skurdūs ir fragmentiški.

„Kazimiero Simonavičiaus universitetas (prof. Birutė Visokavičienė ir kiti) kartu su kitų Europos šalių mokslininkais tiria ir modeliuoja UBP galimybes Lietuvoje. UBP įvedimas reiškia didžiules reformas ir transformacijas daugelyje sričių, pradedant finansų valdymu ir baigiant viešųjų paslaugų kokybiniu pasikeitimu. Tai reikalauja didelio parengiamojo darbo“, – pažymėjo prof. A. Augustinaitis.

Jo nuomone, šios temos iškėlimas iš mokslo gelmių į viešą verslo ir politikų diskusiją yra labai savalaikis, nes šiuo metu dauguma šalių tiria ir atlieka eksperimentus, kaip visuomenė sutiks įskaitmenintos ateities iššūkius.

Prof. A. Augustinaitis sako, kad „UBP – tai ne utopinės visuotinės lygybės idėjos apie pinigų dalybą įgyvendinimas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o naujo socialinio ekonominio mechanizmo ir inovacijų visuomenės gairių kūrimas, iš esmės reformuojant ir pritaikant daugelį sričių naujai globalizuoto pasaulio perspektyvai“.

„Akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau dauguma šiuo metu lyderiaujančių valstybių suks šia linkme, o UBP klausimai Europos Sąjungos darbotvarkėje taps tokie pat prioritetiniai kaip dabar vykdomo Žaliojo kurso“, – mano mokslininkas.