Rišo įtartini ryšiai
Ši bendrovė Seime buvo minima svarstant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kuriuo buvo siūloma supaprastinti jūrų uostų priežiūros sistemą visas jos funkcijas perduodant Uosto direkcijai. Iki šiol buvo taip, kad Uosto direkcijos specialistai tikrindavo uosto terminalų saugos reikalavimų vykdymą, o sprendimus priimdavo Susisiekimo ministerija.
Prieš uosto terminalų saugos sistemos supaprastinimą pasisakė gerai uostą suprantantis, jo generaliniu direktoriumi 2009-2012 metais dirbęs Eugenijus Gentvilas.
Visi klaipėdiečiai ir netgi žmonės kitose Lietuvos vietose prisimena, kaip E.Gentvilas kovojo su uosto statybos bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“, atleido iš darbo keletą Uosto direkcijos specialistų, kurie buvo surišti įtartinais ryšiais su ta bendrove.
Nuslėpdavo pažeidimus
"Problema dėl saugos standartų laikymosi uoste yra gana didelė. Tarptautinis jūrų ir uostų saugos kodeksas (ISPS) numato tam tikrus standartus bet kuriam uoste įsikūrusiam terminalui. Kiekvienas terminalas privalo atitikti tuos saugos standartus", – aiškino E.Gentvilas.
Uosto direkcija, administruojanti visą teritoriją ir nuomojanti ją terminalams, vykdo kasmetinę terminalų patikrą, ar atitinka tuos ISPS kodekso reikalavimus.
„Mano darbo praktikoje buvo tokia istorija su „Klaipėdos hidrotechnika“. Savininkai kyšininkavo, darė įtaką, ir uosto direkcijos atsakingi pareigūnai nematydavo jokių problemų nusižengiant saugos reikalavimams „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritorijoje. „Klaipėdos hidrotechnikos“ savininkas yra baustas už kyšių siūlymus, kyšių davimą įvairiems pareigūnams. Aš negaliu teigti, kad Uosto direkcijos pareigūnai kaip nors nešvariai nematė, tačiau jie nuslėpdavo tuos egzistuojančius pažeidimus“, – Seime dėstė E.Gentvilas.
Jis prisiminė, kad jam teko išmesti iš darbo Uosto direkcijos saugos vadovą
„Jis, natūralu, kreipėsi į teismą ir pralaimėjo. Buvo nustatyta, kad jis sąmoningai nematė kai kurių problemų, vykstančių viename iš mano minėtų terminalų, sąmoningai slėpė ir maskavo šituos nesklandumus ar pažeidimus ir tokiu būdu leido įmonei veikti pažeidžiant tarptautinio kodekso reikalavimus. Tai gerai, kad mes jį pagavome ir pašalinome iš darbo“, – dėstė E.Gentvilas.
Dabartiniais vadovais pasitiki
E.Gentvilas mano, kad tokia susiklosčiusi situacija teoriškai galėtų egzistuoti ir toliau. Uosto direkcijos kai kurie pareigūnai gali būti susiję su kai kurių terminalų savininkais ir nematyti tų problemų, ir uosto direktoriui nepasakyti jų.
Teigdamas, kad dabartiniais Uosto direkcijos vadovais pasitiki, E.Gentvilas teigė manantis, jog turėtų būti palikti uostų saugos tikrinimo saugikliai vien dėl to, kad nesikartotų praeities istorijos, kokios buvo 2011 ir 2012 metais.
„Susisiekimo ministras gerai supranta tą sistemą, pats buvęs vieno iš terminalų, vienos iš įmonės vadovas. Susisiekimo ministerija yra papildomas saugiklis, leidžiantis užkirsti galimus pažeidimus“, – svarstė E.Gentvilas.
Kai kurių dubliuojančių ministerijų ir ūkinių vienetų funkcijų naikinimas vyksta mažinant Lietuvoje biurokratiją, suteikiant žemesnės grandies subjektams daugiau galių. Bet negraži istorija su „Klaipėdos hidrotechnika“ toliau meta įtarimų šleifą.
„Aš nesu kategoriškas, bet patirtis ir praeitis yra pasvilinusi padus, pasibaigusius teismais. Gerai, kad pasibaigė teisingai, taip, kaip aš įsivaizduoju“, –svarstė E.Gentvilas.
Nepaisant to, buvo priimta nuostata, kad uosto terminalų saugos tikrinimo funkcijų Uosto direkcija ir ministerija neturėtų dubliuoti.
