Gruodžio viduryje Suomija uždarė savo rytinę sieną, nuo rugpjūčio per sienos su Rusija perėjas atvykus kone tūkstančiui vizos neturinčių migrantų.

Suomija ir Rusija turi bendrą 1 340 km ilgio sieną. Helsinkis yra sakęs, kad didesnį prieglobsčio prašytojų srautą surežisavo Rusija, bet ši tai neigia.

„Nuo to laiko, kai 2021-ųjų lapkritį Baltarusija pradėjo hibridinę ataką prieš Latviją, Lenkiją ir Lietuvą, mes visi žinome, kaip Putinas ir jo sąjungininkai pasitelkia migrantus, kad išbandytų mūsų gynybą ir pamėgintų mus destabilizuoti“, – penktadienį žurnalistams sakė U. von der Leyen.

„Dabar Putinas nukreipė dėmesį Suomiją“, – pridūrė ji.

Baltarusija 2021 metais surežisavo migrantų srautą į kaimynines Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Dėl to labai pablogėjo Europos Sąjungos santykiai su Minsku.

U. von der Leyen kalbėjo po susitikimo su suomių ministru pirmininku Petteri Orpo (Peteriu Orpu) Suomijos mieste Lapenrantoje, esančiame už maždaug 30 km nuo Rusijos sienos. Jiedu aptarė, „ką Suomija ir ES gali padaryti, kad užkirstų kelią įrankiu paverstai migracijai prie Suomijos rytinės sienos“, sakoma išplatintame pareiškime.

Aštuonių Suomijos pasienio punktų uždarymas kelis kartus buvo pratęstas, o šį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad punktai liks uždaryti iki atskiro pranešimo, nes padėtis nepasikeitė.

EK vadovė sakė, kad Rusijos hibridinė ataka, „be abejo, yra atsakas į jūsų (Suomijos) tvirtą paramą Ukrainai ir įstojimą į NATO“.

Suomijos santykiai su Rusija pablogėjo Maskvai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.

Maskva įspėjo dėl „atsakomųjų priemonių“, Suomijai atsisakius dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir 2023-iųjų balandį įstojus į NATO.

Be visiško sienos uždarymo Suomija taip pat rengia įstatymą dėl migracijos apribojimo.

„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad visos šalys susilaikytų nuo eskalacijos regione“, – per vizitą Suomijoje žurnalistams sakė U. von der Leyen ir pridūrė: „Visiškai būtina, kad regionas išliktų stabilus ir kad visos šalys susilaikytų nuo tolesnių veiksmų“.

„Pasaulis yra toks pavojingas, koks nebuvo per kelių kartų gyvenimo laikotarpį, o Europa yra jo viduryje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė vienoje Briuselio konferencijoje.

U. von der Leyen atkreipė dėmesį į „naują autoritarų lygą“, į kurią įeina Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja, siekiančią „ištempti mūsų demokratijas iki lūžio taško“.

„Štai kodėl atėjo laikas Europai pabusti gynybos ir saugumo srityje“, – sakė ji.

2022 metais Rusijos surengta invazija į Ukrainą tuo metu buvo vadinama žadintuvo skambučiu Europai, po Šaltojo karo dešimtmečius nepakankamai investavusiai į savo gynybą.

Nuo to laiko ES ėmėsi iniciatyvų didinti karinę gamybą.

Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, Rusija savo ekonomiką perkėlė ant karo bėgių, bet ES šalims vis dar sunkiai sekasi patenkinti Ukrainos poreikius ir tuo pat metu stiprinti savo pajėgas.

Ukrainos pajėgoms susiduriant su vis didesniais sunkumais fronto linijoje, daugėja būgštavimų, kad Maskvos pergalės atveju Europą gali apimti platesnis konfliktas.

„Karo grėsmė gal ir nėra neišvengiama, bet ji nėra neįmanoma. Turėtume būti pasiruošę“, – sakė U. von der Leyen.

„Tai prasideda nuo neatidėliotino poreikio atkurti, papildyti ir pertvarkyti valstybių narių ginkluotąsias pajėgas“, – teigė ji.

Skubos jausmą Europoje sustiprino tai, kad po lapkričio mėnesį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus gali sugrįžti izoliacionistas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Europos suverenitetas niekada nebus užtikrinamas mūsų partnerių ir draugų sąskaita. Ir tai tikrai niekada neturės įtakos mūsų NATO aljanso svarbai ir poreikiui“, – sakė U. von der Leyen.

Praėjusį mėnesį Briuselis parengė 1,5 mlrd. eurų vertės strategiją, skirtą gynybos produktų gamybai plėsti, tačiau pareigūnai teigia, kad to nepakanka.

„Ar to pakanka – ne. Ar mums reikia daugiau – taip“, – pabrėžė vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), kuris vadovavo šiai gynybos iniciatyvai.

Prancūzija, Estija ir kitos šalys atkreipia dėmesį, kad reikia kurti didesnę programą, kuri būtų finansuojama bendrai skolinantis. Jos apimtis galėtų siekti 100 mlrd. eurų.

Tačiau vadinamosios taupiosios šalys su Vokietija priešaky šaltai sutiko tokį siekį.

Iki birželį vyksiančio bloko viršūnių susitikimo Briuselis turi pateikti naujų pasiūlymų dėl gynybos.

Simbolinis ir neįpareigojamas balsavimas buvo nukreiptas prieš vokiečių europarlamentaro Markuso Pieperio (Markuso Pyperio) paskyrimą EK pasiuntiniu smulkiajam ir vidutiniam verslui.

U. von der Leyen konservatyvi Europos liaudies partija (ELP) nepritarė siūlymui, bet pritariančiųjų buvo daugiau.

U. von der Leyen konservatyvi Europos liaudies partija (ELP) nepritarė siūlymui, tačiau už jį balsavo 382, o prieš – 144 parlamentarai.

Tekste prašoma, kad EK „ištaisytų padėtį ir atšauktų paskyrimą“ bei tikrai skaidriai organizuotų konkursą šioms pareigoms užimti.

Vadinamoji Pypergeito („Piepergate“) byla susijusi su tuo, kad į šį postą buvo pasirinktas M. Pieperis, kuris taip pat priklauso ELP, nors teigiama, kad dvi kandidatavusios moterys buvo daug tinkamesnės.

Viena iš atmestų kandidačių, Čekijos europarlamentarė Martina Dlabajova, nusišalino nuo balsavimo dėl interesų konflikto.

„Skaidrumas ir viešasis interesas visada turi būti pirmoje vietoje, o tai, atrodo, ne visiems komisijos nariams priimtina“, – pareiškė M. Dlabajova.

Keturi aukšto rango ES pareigūnai – užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) ir už darbo vietas ir socialines teises atsakingas eurokomisaras Nicolas Schmitas (Nikolas Šmitas) – išsakė priekaištų M. Pieperio paskyrimui.

Abejonių dėl U. von der Leyen nešališkumo kilo ne pačiu tinkamiausiu metu, jai intensyvinant savo kampaniją dėl antrosios kadencijos EK vadovo kėdėje po birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Skaidrumas ir viešasis interesas visada turi būti pirmoje vietoje, o tai, atrodo, ne visiems komisijos nariams priimtina.

Laikas, regis, pasirinktas neatsitiktinai, o paskyrimo tikrintojų priešakyje – U. von der Leyen politiniai varžovai.

„Tai buvo būdas sutramdyti Europos įstatymų leidėją, kuris buvo vienas didžiausių Ursulos von der Leyen kritikų“ Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU), priklausančioje ELP, sakė Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas).

D. Freundas pateikė siūlymą, dėl kurio balsavo Europos Parlamentas.

Nors tikimasi, kad ELP išliks didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente, vien jos parama negarantuoja U. von der Leyen dar vienos penkerių metų kadencijos.

EK vadovas ir jo ar jos kolegos, užimsiantys kitas aukščiausias ES pareigybes, paaiškės po rinkimų vyksiančiose derybose ir turės būti patvirtinti įstatymų leidėjų.

EK susiskaldžiusi

Kovo 31 dieną M. Pieperis pasirašė sutartį dėl tapimo už mažas ir vidutines įmones (MVĮ) atsakingu ES pasiuntiniu. Šias pareigas jis turėtų pradėti eiti nuo balandžio 16 dienos. Kadencija trunka ketverius metus.

Paklaustas, ar M. Pieperis vis dar laikomas geriausiu kandidatu į šias pareigas ir ar jis pradės dirbti nurodytą dieną, EK atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris) atsakė: „Taip ir taip“.

EK tvirtino, kad buvo laikomasi visų taisyklių.

Už MVĮ atsakingo pasiuntinio pareigybė yra 15 kategorijos – vienos aukščiausių ES hierarchijoje, – o jo mėnesinis bruto darbo užmokestis siekia apie 18 400 eurų.

Praėjusią savaitę keturi eurokomisarai raštu kreipėsi į U. von der Leyen ir iškėlė „klausimų dėl paskyrimo proceso skaidrumo ir nešališkumo“.

Praėjusį mėnesį Th. Bretonas, priklausantis Europos liberalų ir demokratų frakcijai „Atnaujinkime Europą“, sukėlė sąmyšį savo įrašu socialiniuose tinkluose, kuriame suabejojo, ar labai remiama U. von der Leyen kandidatūra.

Tuo metu J. Borrellis, P. Gentiloni ir N. Schmitas priklauso Socialistų ir demokratų frakcijai, kuri remia N. Schmitą ir norėtų, kad būtent jis, o ne U. von der Leyen, taptų kitu EK pirmininku.

Jų raginimu trečiadienį eurokomisarų kolegija maždaug valandą aptarinėjo šiuos klausimus.

Pasak šaltinio, susipažinusio su derybomis, su ELP susiję eurokomisarai vieningai palaikė U. von der Leyen ir gynė M. Pieperį.

„Be abejo, norint prisijungti prie mūsų Sąjungos, reikia didesnės pažangos, – Europos Parlamentui sakė U. von der Leyen. – Tačiau šalis rodo, kad ji gali atitikti narystės kriterijus ir savo piliečių siekį būti mūsų šeimos dalimi.“

„Dėl šios priežasties nuspręsime rekomenduoti [Europos Vadovų] Tarybai pradėti derybas su Bosnija ir Hercegovina dėl prisijungimo“, – pridūrė U. von der Leyen.

„Iš Bosnijos ir Hercegovinos sklinda aiški žinia. Taigi ir mūsų žinia turi būti aiški. Bosnijos ir Hercegovinos ateitis yra mūsų Sąjungoje“, – pridūrė EK vadovė.

Ši Vakarų Balkanų šalis yra viena iš šešių valstybių – kartu su Albanija, Serbija, Kosovu, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija, – kurios po XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vykusių karų ir krizių yra įvairiuose stojimo į ES etapuose.

Šių valstybių stojimas į ES stringa jau daugelį metų. Tačiau nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasario mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą, ES pareigūnai stengiasi padėti atriboti jas nuo Rusijos įtakos.

Iš Bosnijos ir Hercegovinos sklinda aiški žinia. Taigi ir mūsų žinia turi būti aiški. Bosnijos ir Hercegovinos ateitis yra mūsų Sąjungoje.

Bosnija yra viena iš labiausiai pažeidžiamų Balkanų šalių. Įtampa šalyje liko net ir praėjus keliems dešimtmečiams po 1992–1995 metų karo, per kurį žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Toks EK vadovės pareiškimas paskelbtas prieš kovo 21–22 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris laikomas paskutine galimybe Bosnijai pradėti derybas dėl narystės prieš birželį suplanuotus EP rinkimus.

Prieš pradedant derybas, tam turės pritarti visos 27 ES valstybės narės.

Derybų pradžia yra tik ilgo reformų proceso, paprastai trunkančio ne vienerius metus, kol šalis galiausiai tampa ES nare, pradžia.

Šalys, siekiančios narystės ES, turi pereiti ilgą procesą, kad suderintų savo teisės aktus su bloko įstatymais ir standartais bei įrodytų, kad jų institucijos ir ekonomika atitinka būtinas demokratines normas.

Pastaruoju metu vis labiau baiminamasi, kad karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje gali kilti badas.

„Esame labai arti šio koridoriaus atidarymo, tikėkimės, kad jau šį sekmadienį“, – sakė U. von der Leyen po vizito Kipro Larnakos uoste kartu su šalies prezidentu Niku Christodulidžiu (Nicos Christodoulides).

65 metų politikė nominuota ketvirtadienį Rumunijos sostinėje Bukarešte vykstančiame suvažiavime. Už U. von der Leyen kandidatūrą balsavo 400 EVP delegatų. 89 buvo prieš. Daugiau kandidatų nebuvo.

Birželį vyks naujo Europos Parlamento rinkimai. Paprastai į Europos Komisijos pirmininko postą skiriamas kandidatas iš tos Europos partijų šeimos, kuri rinkimuose pasirodo geriausiai. Apklausose EVP šiuo metu aiškiai pirmauja. Dėl to šansai, kad U. von der Leyen liks poste, yra dideli.

Tapusi pirmąja moterimi, užėmusia aukščiausią Europos Sąjungos postą, U. von der Leyen įkūnijo instituciją, kuri ilgą laiką buvo laikoma beveide, ir išreiškė naują Europos ryžtą pasaulio arenoje.

Tačiau dėl jos dinamizmo kartais kyla nesutarimų tarp jos ir ES sostinių.

65-erių vokiečių konservatorė žengia sudėtingu keliu, nes jos pirmosios kadencijos pagrindinis pasiekimas – Europos žaliasis kursas – tampa politiškai pavojingas ir yra puolamas protestus rengiančių ūkininkų bei dalies jos pačios šalininkų.

Praėjusį mėnesį U. von der Leyen paskelbė, kas sieks antros EK pirmininkės kadencijos.

Atsižvelgdama į besikeičiančias visuomenės nuotaikas, ji dabar daugiausia dėmesio skiria ne klimato kaitai, o naujai Europos saugumo perspektyvai.

„Karo grėsmė gal ir nėra neišvengiama, bet ji nėra neįmanoma“, – teigė U. von der Leyen savo kalboje ES teisės aktų leidėjams.

Per pirmąją kadenciją ji stengėsi išplėsti ES tarptautinį vaidmenį ir, pasak kritikų, peržengė savo pareigų ribas.

Ji ne kartą yra papiktinusi ES vadovus, pavyzdžiui, praėjusį spalį, kai apsilankiusi Tel Avive parėmė Izraelio teisę gintis nuo islamistų judėjimo „Hamas“, tačiau nepabrėžė, kad bet koks karinis atsakas turi būti grindžiamas tarptautine teise.

Buvo keli svarbūs lūžio taškai, kai jai pavyko padaryti tai, ko reikėjo, ir ji tapo matoma.

Pasižymėjo Briuselyje

U. von der Leyen buvo palyginti mažai žinoma politikė už Vokietijos ribų, kai 2019 metais netikėtai susitarus Paryžiui ir Berlynui buvo paskirta EK pirmininke.

Briuselyje, mieste kuriame ji gimė ir gyveno iki paauglystės, U. von der Leyen kandidatūra buvo priimta be entuziazmo. Europos Parlamento pritarimą ji užsitikrino tik devynių balsų persvara.

Dirbdama EK, ji remiasi glaudžiu patarėjų būriu, o tai daugeliui kelia nepasitenkinimą.

Tačiau U. von der Leyen per savo kadenciją paliko pėdsaką Briuselyje.

„Buvo keli svarbūs lūžio taškai, kai jai pavyko padaryti tai, ko reikėjo, ir ji tapo matoma“, – apibendrindamas sakė vienas ES diplomatas.

Europą ištikus COVID-19 pandemijai, ji vadovavo novatoriškam 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo planui.

Po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, U. von der Leyen tvirtai palaiko Kyjivą ir ieško būdų, kaip sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo Maskvos.

Pagerinti santykiai su JAV

Rizikos konsultacijų grupės „Eurasia Group“ įkūrėjo Iano Bremmerio (Ijano Bremerio) nuomone, EK pirmininkė yra užmezgusi gerus santykius su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

„Bidenas ja pasitiki, ji jam patinka, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Jie gerai dera.“

Būdama septynių vaikų motina, ji pasisako už moterų teises, tačiau retai kada susidurdavo su problemomis dėl savo lyties, išskyrus liūdnai pagarsėjusį incidentą, vadinamą „Sofageitu“.

2021-ųjų balandį lankydamasi Stambule Komisijos vadovė per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) liko sėdėti ant sofos, kai abu vyrai įsitaisė ant poros krėslų.

Šios scenos vaizdai plačiai paplito, o U. von der Leyen vėliau įstatymų leidėjams tiesiai pasakė, jog tai įvyko dėl to, kad ji yra moteris.

Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje U. von der Leyen savo karjerą pradėjo nuo vietinės Vokietijos politikos ir sparčiai kilo karjeros laiptais. Kažkada ji netgi buvo laikoma tikėtina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdine, tačiau po nesėkmių gynybos ministrės pareigose jos žvaigždė priblėso.

Likus trims mėnesiams iki EP rinkimų, kurie, kaip manoma, perskirstys politines galias Briuselyje, U. von der Leyen turi nemažai galimybių užsitikrinti antrąją kadenciją.

Nors Europos liaudies partija (ELP), kuri ketvirtadienį Bukarešte oficialiai paskelbs ją savo kandidate, tebėra didžiausia jėga EP, EK vadovo pasirinkimą gali nulemti ES sostinių derybos.

Tai gali būti nenuspėjamas procesas, kaip ir sprendimas skirti U. von der Leyen EK pirmininke 2019-aisiais. 

Pasak ministerijos pranešimo, G. Landsbergis akcentavo Vakarų ryžtą siekiant Ukrainos pergalės prieš Rusiją.

„Neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina. Nesustabdytas, Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų. Šis karas turi būti laimėtas ir laimėtas ryžtingai. Tai ne tik Europos karas, tai iššūkis tarptautinei tvarkai, kuri, nors ir netobula, siekia, kad mūsų sienas ir suverenitetą apibrėžtų teisė, o ne karinė galia”, – teigė G. Landsbergis.

Nesustabdytas, Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų.

Jis pabrėžė, kad būtina užtikrinti ilgalaikę gynybinę paramą Ukrainai.

Dvejus metus Rusijos invaziją bandanti atremti Ukraina itin stokoja trūksta šaudmenų ir personalo, todėl kariuomenė patiria vis daugiau sunkumų visoje fronto linijoje, o dalis Kyjivo rėmėjų Vakaruose pastaruoju metu atidėlioja sprendimus dėl tolesnės paramos ginkluote.

„Vašingtono NATO viršūnių susitikime būtini sprendimai, stiprinantys Rytų flango valstybių saugumą. Lietuvos ir Rumunijos pozicijos šiais klausimais ypač artimos, todėl kartu turime burti bendraminčius ir siekti ambicingų sprendimų“, – teigė G. Landsbergis.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministrai taip pat sutarė siekti užtikrinti tvarų, nuspėjamą ir ilgalaikį įsipareigojimą teikti karinę paramą Ukrainai

„Nedelsiant turime rasti būdus, kaip užtikrinti  ginkluotės ir amunicijos gamybą ir tiekimą Ukrainai – tai mūsų bendras (ES) įsipareigojimas, kuris turi būti vykdomas itin skubiai ir pasitelkiant ES instrumentus ”, – pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Lietuvos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai taip pat išsakė paramą Ukrainos ir Moldovos siekiui tapti Europos Sąjungos narėmis.

G. Landsbergis Bukarešte dalyvauja didžiausios Europos Parlamento politinės grupės, Europos liaudies partijos kongrese.

G. Landsbergis Bukarešte trečiadienį kongreso paraštėse taip pat susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).