Tai vyksta trečiąją pratybų aplink šią savivaldžią demokratinę salą dieną.
Kinija pratybas pradėjo reaguodama į praėjusią savaitę įvykusį Taivano prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy (Kevinu Makarčiu). Pekinas jau iš anksto perspėjo, kad šis susitikimas išprovokuos griežtą atsaką.
Po dvi dienas trukusių pratybų, kurių metu buvo repetuojami tiksliniai smūgiai Taivanui ir salos apsupimas, Kinijos kariuomenė pareiškė, kad per karines pratybas taip pat buvo imituojamas salos atskyrimas.
Pirmadienio pratybose taip pat dalyvavo vienas iš dviejų Kinijos lėktuvnešių, „Shandong“, pranešė kariuomenė.
Tuo metu Jungtinės Valstijos, ne kartą raginusios Kiniją elgtis santūriai, pirmadienį per ginčytinas Pietų Kinijos jūros dalis pasiuntė valdomomis raketomis ginkluotą amerikiečių eskadrinį minininką „USS Milius“.
„Ši laivybos laisvės operacija užtikrino teises, laisves ir teisėtą naudojimąsi jūra“, – sakoma JAV karinių jūrų pajėgų pareiškime.
Jame priduriama, kad laivas praplaukė netoli Spratlio salų. Į visas ar dalį salų pretenzijas yra pareiškusios Kinija, Taivanas, Filipinai, Vietnamas, Malaizija ir Brunėjus. Šis salynas yra maždaug už 1 300 km nuo Taivano.
„USS Milius“ dislokavimas iš karto sukėlė dar didesnį Kinijos pyktį. Šalis pareiškė, kad laivas neteisėtai įsibrovė į jos teritorinius vandenis.
Pekinas pirmadienį perspėjo, kad Taivano nepriklausomybė ir taika tarp abiejų sąsiaurio pusių yra vienas kitą paneigiantys dalykai, kaltindamas Taibėjų ir neįvardytas jį remiančias užsienio jėgas dėl įtampos didinimo.
„Jei norime apsaugoti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje, privalome griežtai pasipriešinti bet kokiam Taivano nepriklausomybės separatizmui“, – perspėjo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).
Tuo metu Japonija pirmadienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis, kai Kinijos naikintuvai leisdavosi ir kildavo nuo „Shandong“ lėktuvnešio, ji paleido savo kovinius lėktuvus.
