Vis tik kai kurios transporto priemonės, kurioms buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme, laikinai prikeliamos iš numirėlių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per šių metų aštuonis mėnesius 1 454 transporto priemonėms po eismo įvykio buvo uždrausta dalyvauti eisme, o dėl grėsmės eismo saugumui 478 transporto priemonėms buvo anuliuotas techninės apžiūros galiojimas. Net 2 773 transporto priemonėms buvo panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentas, nes jas remontuoti ekonomiškai netikslinga.

Vien nuo šių metų pradžios iki rugsėjo vidurio į viešąjį eismą buvo grąžinta 141 Lietuvoje registruoto transporto priemonė, kuriai po sugadinimo eismo ar kitokio įvykio metu buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme.

„Po techninės apžiūros dokumento panaikinimo transporto priemonių savininkas ar valdytojas, siekdamas sugrąžinti transporto priemonę į eismą, turi atlikti automobilio atkuriamąjį remontą ir techninę ekspertizę. Neatlikus šių procedūrų tokios transporto priemonės turi būti perduotos atliekų tvarkytojams ir utilizuojamos“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.

Privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas panaikinamas, kai transporto priemonės po eismo ar kitokio įvykio neatitinka techninių reikalavimų ir negali saugiai dalyvauti viešajame eisme. Po autoavarijos gali būti stipriai deformuotos pagrindinės automobilio dalys (vairo ar stabdžių sistemos, statramstis, lonžeronas, pakaba ar rėmas). Tačiau būna atvejų, kai ypač nelegaliai veikiančiuose garažuose toks automobilis numirėlis iš gabalų suvirinimas ir prikeliamas naujam, kad ir laikinam gyvenimui.

Atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę privaloma po automobilio atkuriamojo remonto. Ekspertizė turi patvirtinti, kad automobilis yra tinkamai suremontuotas ir nepavojingas žmonių sveikatai bei saugumui.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“ priklausančios įmonės nuo 2017 metų pradžios iki rugsėjo vidurio atliko 8 472 lengvųjų automobilių techninę ekspertizę – beveik 30 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. N1 kategorijos transportų priemonių (iki 3,5 tonos ir iki 9 sėdimųjų vietų), kurioms buvo atlikta techninė ekspertizė, skaičius lyginamuoju laikotarpiu išaugo beveik 14 proc., iki 337.

„Transekstos“ duomenimis, vien nuo šių metų pradžios iki rugsėjo vidurio į viešąjį eismą buvo grąžinta 141 Lietuvoje registruoto transporto priemonė, kuriai po sugadinimo eismo ar kitokio įvykio metu buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme. Tarp tokių sugrįžusių transporto priemonių yra ir tokių, kurios teisės dalyvauti eisme neteko dar 2016 metais.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės numato, kad automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga, kai būtinos išlaidos transporto priemonės remontui sudaro 75 proc. automobilio rinkos vertės iki eismo įvykio ar kitos žmogaus arba gamtos sukeltos nelaimės, išskyrus istorines motorines transporto priemones.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA), Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis primena, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti saugiai ir tinkamai išardytos, nes nemažai automobilių dalių, pavyzdžiui, hidrauliniai ar tepaliniai amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, panaudota alyva, yra priskiriamos pavojingoms atliekoms.

„GIA su partneriais yra sukūrusi įvairių atliekų, įskaitant automobilių, surinkimo ir tvarkymo sistemą. Kasmet vykdome aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“, kurių metu šviečiame visuomenę ir skatiname autoservisus tinkamai rūpintis automobilių atliekomis. Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad netinkamos eksploatuoti transporto priemonės būtų apdorojamos taip, jog susidarytų kuo mažiau atliekų, o tinkamos naudoti dalys būtų panaudojamos pakartotinai“, – sako A. Skinulis.

Socialiniuose tinkluose juokaujama, kad netinkamo naudoti automobilio savininkas mašiną stato ne dienai ar mėnesiui, o keliems metams ir nemokamai. Tokių automobilių turėtojams siūloma neturėti vilčių, kad viešąją tvarką prižiūrinčios institucijos, pavyzdžiui, policija važinėja su metalo laužo surinkimo mašina.

„Bendro naudojimosi vietose paliktų senų automobilių apstu kiekviename didesniame ar mažesniame Lietuvos mieste. Vis tik pastebimą gerą praktiką – daugėja gyventojų, kurie neabejingi dėl ne vietoje paliktų neprižiūrimų transporto priemonių“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.

Asociacija vien šiemet iš gyventojų gavo beveik 1 tūkst. pranešimų apie eksploatuoti netinkamus automobilius bendro naudojimo vietose, o nuo veiklos pradžios (2012-ųjų lapkričio) – beveik 2,6 tūkst. pranešimų. Daugiausia pranešimų buvo iš didžiųjų miestų: šiais metais iš Vilniaus gauta daugiau kaip 500 pranešimų, iš Kauno – apie 200, Klaipėdos – apie 70, Šiaulių – virš 40, Panevėžio – 25.

Pareigos nesilaikančio asmens „medžioklė“ trunka ganėtinai ilgai ir gali nuvesti net iki paieškų skelbimo.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis sako, kad bendro naudojimo vietose palikto nenaudojamo seno automobilio savininko paieška neretai sukelia daug problemų dėl teisės aktuose numatytų privalomų procedūrų.

„Pirmiausia savininką būtina raštu perspėti pasirūpinti bendrojo naudojimo vietoje palikta nenaudojama mašina. Dažnai būna atvejų, kai asmuo vengia perspėjimų, neįsileidžia į namus pareigūnų. Teko su lipnia juosti ant būsto durų klijuoti ir fotografuoti pranešimą apie pareigą pasirūpinti apleistu automobiliu. Pareigos nesilaikančio asmens „medžioklė“ trunka ganėtinai ilgai ir gali nuvesti net iki paieškų skelbimo“, – teigia A. Dinikis.

Pasak jo, pirmiausia pareigūnai gyventojui įteikia pranešimą per nurodytą terminą pasirūpinti nenaudojamu automobiliu, vėliau tikrina, ar asmuo įvykdė įpareigojimą ir surašo protokolą, jei vengiama tą daryti. Po pakartotinio įspėjimo pareigos vengiantis asmuo kviečiamas į teismą, kuris sprendžia, ar konfiskuoti bendro naudojimo vietoje paliktą nenaudojamą automobilį.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovo teigimu, šiuo metu procedūros ne tik kad yra sudėtingos, bet ir užtrunka itin ilgai. Didesnių sunkumų kyla, kai ant palikto automobilio nėra valstybinio numerio ar mašinos savininkas yra miręs.

Dažniausiai gyventojai teisinasi nepasirūpinantys netinkamu naudojimui automobiliu, nes jį pardavus neišregistravo iš „Registros“, arba juo naudojasi tik kelis kartus per metus. Neretai seną automobilį bendro naudojimo vietoje be priežiūros palieka studentai, supratę, kad Vilniuje studentams paprasčiau naudotis viešuoju transportu. Sostinės Žirmūnų rajone buvo atvejis, kai žmogus naudojo savo automobilį kaip sandėliuką.

„Administracinių nusižengimų kodeksas turėtų numatyti, kad pakaktų vieno įspėjimo gyventojui dėl bendro naudojimo vietoje palikto nenaudojamo automobilio, o to nepadarius, asmuo būtų baudžiamas ne tik pinigine bauda, bet ir automobilis būtų konfiskuojamas. Kita vertus, mokestis už automobilį skatintų utilizuoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę (ENTP)“, – mano A. Dinikis.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius 2017-ųjų pirmąjį pusmetį gavo beveik 1,3 tūkst. pranešimų iš gyventojų apie bendrojo naudojimo vietoje paliktus senus automobilius. Pasitvirtino 1,1 tūkst. pranešimų, buvo pašalinta 650 transporto priemonių, o 6 automobilių savininkai nubausti. Dėl kitų automobilių dar vyksta procedūros, nei viena byla dėl automobilio konfiskavimo (griežčiausia bauda) teismo nepasiekė.

Už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas. Už pirmą kartą padarytą pažeidimą numatyta bauda siekia nuo 70 iki 140 eurų, o už antrąkart – iki 300 eurų su (arba be) automobilio konfiskavimu.

„ENTP yra pavojingų medžiagų (alyvos, filtrų), kurios kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl tokie automobiliai negali būti ardomi asmenų, neturinčių tam leidimų ir licencijų bei paliekami be priežiūros kiemuose ir gatvėse“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Pagal Lietuvos teisės aktus ENTP ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Automobilių atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas ENTP priėmimo vietas.