Lapių kaimo bendruomenės centro vadovė Laima Karbauskienė patikino, kad sniego gaminimo įranga Utriuose dūzgia jau nuo pirmadienio.

„Kai tik rimčiau pašalo, ir pradėjome. Sekmadienį susirinkome į talką, viską susitvarkėme, pasiruošėme. Pirmadienį pradėjome pūsti sniegą“, – pasakojo L. Karbauskienė.

Sniego gaminimo įranga, technika ir kita įranga nebuvo judinta visus metus, tad bendruomenės nariams teko ir paremontuoti tai, kas buvo sugedę.

„Viską pataisėme. Kol kas planuojame savaitgalį pakviesti visus į svečius. Kelias dienas pasnigs, naktį pašals, dieną bus apie nulį laipsnių. Mums – pats tas. Turėsime tiek dirbtinio, tiek natūralaus sniego“, – tikino moteris.

Turėsime tiek dirbtinio, tiek natūralaus sniego.

Iš pradžių ketinama paruošti vieną pagrindinę ir vieną pradedančiųjų trasą. Iš viso ant Utrių kalno yra trys pagrindinės trasos ir viena, skirta pradedantiesiems slidininkams.

Sniego gaminimo įranga ima vandenį iš Minijos upės. Sniego gamybai reikia bent kelių laipsnių šaltuko.

„Neturime didelių pajėgų, yra tik trys sniego patrankos. Iš pradžių pripučiami kalnai sniego, vienas traktorius juos išstumdo, kitas lygina. Reikia, kad trasoje sniego sluoksnis būtų suspaustas, suvažinėtas. Tik galų gale jau padaromas viršutinis sluoksnis, kurį kiti velvetu vadina. Vienais metais labiau pavyksta, kitais metais ne taip gražiai išeina“, – pasakojo L. Karbauskienė.

Utrių kalno slidinėjimo trasa buvo išsaugota bendruomenės jėgomis, kuri parengė projektą tokiam turizmo objektui.

Utrių slidinėjimo trasoje veikia trys keltuvai. Moderniuoju keltuvu per valandą bus galima pakelti 700 žmonių.

Ilgosios slidinėjimo trasos ilgis sieks 250 metrų, antroji trasa driekiasi 170 metrų, trasos skirtos pradedantiesiems ir vaikams ilgis – apie 85 metrus.

Plungės rajone veikianti slidinėjimo trasa "Mortos kalns" šeštadienio rytą paskelbė pradėjusi slidinėjimo sezoną ir sulaukė pirmųjų savo lankytojų.

Tuo metu dar vienas žiemos pramogas siūlantis punktas – Utrių slidinėjimo trasa netoli Vėžaičių – šiemet buvo atidaryta diena vėliau – sekmadienį.

Mat oro sąlygos neleido pagaminti užtektinai dirbtinio sniego. Pastarojo esą turėtų būti bent iki pusės metro.

"Tiek lijo, galėtų ir pasnigti. Pernai trasą atidarėme sausio 8-ąją, nes šalčio buvo daugiau. Oras visas kortas sumaišė – būtume pripūtę  sniego, jei temperatūra būtų buvusi šiek tiek žemesnė. Dar ir šeštadienį darbavomės. Kol kas atviros bus pradedančiųjų, raudonoji trasos ir vaikų kalnelis", – sakė Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė.

Pašnekovės teigimu, slidinėjimas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, žmonės išbando tiek Klaipėdos rajono, tiek ir Vilniaus trasas, dažnai vyksta į Latviją. Svarbiausia – kad oras būtų tam palankus.

"Šią savaitę praneša šaltus orus, tai bandysime atgaivinti ir mėlynąją trasą", – pridūrė L.Karbauskienė.

Slidinėjimo trasos Plungėje vadovas Saulius Gramauskas apmaudavo, kad orai ne patys palankiausi, tepavyko pripūsti 30 cm sniego.

"Mažoka šaltuko, atidarome tik pirmąją pradedančiųjų trasą, patogią mokytis slidinėti, paskui kitas. Pernai žiema pas mus pasirodė gal keturiomis dienomis anksčiau, bet netrukus ir vėl atšilo. Taip ir baigėsi sezonas, kiek pamenu, po dešimties dienų. Pernykštė žiema mano karjeroje buvo pati prasčiausia per šešerius metus. Sakoma, jei nėra vasaros, nebus ir geros žiemos", – ne itin optimistiškai nusiteikęs S.Gramauskas.

Sinoptikai prognozavo, kad visą šią savaitę šaltis nesitrauks, pūs stiprus vėjas.

Tiesa, sniego veikiausiai tikėtis neverta, esą gali iškristi kelios snaigės, ne daugiau.

Plungės rajone veikianti slidinėjimo trasa "Mortos kalns" jau atvira lankytojams. Pradėta sniego gamyba, ruošiamasi priimti visus atvykstančiuosius. Esą dažniausiai tai – pajūrio gyventojai.

Slidinėjimo trasos vadovas Saulius Gramauskas tikino, jog dabar jam – pats darbymetis. Entuziastai skuba pasimėgauti žiema, kol sniego nepakeitė lietus ir atodrėkis.

Lankytojams pramogos čia prieinamos iki vėlyvo vakaro.

"Esame priklausomi nuo orų. Gaminame sniegą, o šiandien ims veikti dvi slidinėjimo trasos. Jei žiema staiga nesibaigs, paruošime ir daugiau" – sakė pašnekovas.

"Mortos kalns" turi apie 230 ir 280 metrų ilgio slidinėjimo trasas, skirtas pažengusiems slidininkams. "Jos yra didesnės bažnyčios aukščio", – palygino S.Gramauskas.

Klientais jam tenka dalytis su netoli Vėžaičių esančia Utrių kalno slidinėjimo trasa, šiemet pasitinkančia trečiąjį savo sezoną.

Žiemos pramogų kurortas drąsuoliams siūlo keletą trasų: pačią didžiausią – raudonąją, pradedantiesiems skirtą mėlynąją, kuri šiemet – nuožulnesnė, bei vaikų kalnelį.

"Savaitgalį sulaukėme šimtų lankytojų. Kadangi pasistatėme antrą keltuvą, tie srautai šiek tiek pasiskirstė. Pradedančiųjų, vadinamojoje varlinukų trasoje mažiausieji gali pramogauti nemokamai. Dabar yra apie 80 centimetrų sniego, kaip tik ruošiame mėlynąją trasą", – pasakojo Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė.

Pašnekovės žodžiais, šalčio mėgėjų Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje netrūksta.

"Mūsų šalyje tai populiarus sportas, žmonės išbando tiek Plungėje, tiek ir Vilniuje esančias trasas, dažnai vyksta į Latviją", – aiškino L.Karbauskienė.

Klaipėdos krašte esantys slidinėjimo taškai sezono metu darbo dienomis veikia pusę, o savaitgaliais – ir visą dieną.

Žiemos pramogų entuziastai džiaugiasi paspaudusiu šaltuku. Klaipėdos rajone esančios slidinėjimo trasos pradėjo dar vieną sezoną, o Trinyčių tvenkinyje, daugiau pašalus, bus siūloma nauja pramoga su snieglentėmis.

Laukia geras sezonas?

Plungės rajone apie penkmetį veikianti slidinėjimo trasa "Mortos kalns" jau atvira lankytojams. Likus kelioms dienoms iki Naujųjų metų pradžios čia buvo pradėta sniego gamyba, ruošiamasi priimti atvykstančiuosius.

Slidinėjimo trasos vadovas Saulius Gramauskas yra įsitikinęs, kad šiemet žiemos sporto mėgėjų laukia puikus sezonas. Jį sugadinti galėtų tik pliusinė lauko temperatūra ir atodrėkis. Tuomet slidinėti niekas nevažiuoja.

"Esame priklausomi nuo orų. Žmonės galvoja, jei jau iškrito truputis sniego, tai iškart atsidarysime. Juk reikia bent jau pusės metro sniego sluoksnio, todėl tenka jį gaminti patiems. Bet, pagal visas prognozes, manau, bus gera žiema", – įsitikinęs pašnekovas.

Čia veikia kelios – apie 230 ir 280 metrų ilgio slidinėjimo trasos, skirtos pažengusiems slidininkams. "Jos yra didesnės bažnyčios aukščio", – palygino S.Gramauskas.

Dažniausiai slidinėti į Plungę vyksta pajūrio gyventojai, o klientais jiems tenka dalytis su netoli Vėžaičių esančia Utrių kalno slidinėjimo trasa.

Nurungia kaimynai

Vis dėlto tokių pramogų organizatoriai tikina, kad tik trečdalis klaipėdiečių renkasi Lietuvos kurortus, esą šalyje nepakankamai išvystyta šios sporto šakos infrastruktūra.

"Sveika konkurencija dar niekam nepakenkė. Manau, kad didžiausi mūsų konkurentai – latviai. Tiksliai žinau, kad sausį kartu su Utrių kalnu aptarnaujame tik 30 proc. klaipėdiečių. Kita dalis slidinėtojų pramogauja Latvijoje, ten įrengtos modernesnės trasos, gerai išvystyta infrastruktūra. Mes tiesiog nesame pajėgūs su jais lygintis", – svarstė S.Gramauskas.

Dar vienas žiemos pramogas drąsuoliams siūlantis punktas – Utrių slidinėjimo trasa šiemet pasitiko savo antrąjį sezoną.

Iš viso kurorte yra trys trasos, dvi iš jų – mėlynos. Atšalus orams, čia iškart suskubta gaminti sniegą.

"Oro temperatūra tai kyla, tai krenta. Išsiilgę sniego žmonės nekantravo, kada gi pagaliau atsidarysime. Turime pradedančiųjų, vadinamąją "varlinukų" trasą ir mažiesiems leidžiame pramogauti nemokamai", – pasakojo Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė.

Esą šiemet Utrių kalno trasos buvo sutvarkytos, jose išlygintos duobės, paruoštas pagrindas slidinėjimui.

"Lietuvoje tai populiarus sportas, žmonės išbando tiek Plungėje, tiek ir Vilniuje esančias trasas, dažnai vyksta į Latviją. Kartu su Mortos kalnu nesame pajėgūs priimti daug žmonių, kai geras sezonas ir nusidriekia ilgos eilės, žmonės nenori laukti. Dabar paruošėme vieną trasą, jei gerai seksis, galėsime atidaryti tris", – aiškino L.Karbauskienė.

Snieglenčių trasa Trinyčiuose

Gerai įšalus, žiemos pramogos bus organizuojamos ir Klaipėdoje esančiame Trinyčių tvenkinyje. Pirmą kartą čia turėtų veikti tam pritaikyta infrastruktūra

Įmonės "Keberiokšt", kuri laimėjo konkursą teikti pramogas Trinyčių tvenkinyje ir jo pakrantėje, direktorė Lina Budreckaitė neabejojo, kad tokios pramogos sudomins daugelį klaipėdiečių. Svarbiausia, kad "kojos nepakištų" permainingas pajūrio oras.

"Minusas laikosi dar gana neilgai, viskas priklausys tik nuo orų. Esant palankioms sąlygoms, būtų galima įrengti snieglenčių trasą. Tam reikalingas labai tvirtas ledo sluoksnis", – aiškino L.Budreckaitė.

Čiuožimas snieglenčių trasa su lynu – dar nepopuliarus, tačiau itin smagus sportas. Esą Lietuvoje ir visame Pabaltyje tėra kelios tokias paslaugas teikiančios vietos.

"Esame pilni entuziazmo ir neabejojame, kad tai išbandyti norės ne vienas klaipėdietis", – šypsojosi pašnekovė.

Klaipėdos rajonas yra viena didžiausių Klaipėdos apskrities savivaldybių. Jos plotas – 133,6 ha. Todėl Klaipėdos rajone neabejotinai yra gausybė vietų, kurias verta pamatyti, kurių grožis gali atimti amą. Klaipėdos rajonas vadinamas keturių vandenų kraštu. Jis vakariniu kraštu atsirėmęs į Kuršių marias. Vaizdingą kraštovaizdį kuria ir jūros pakrantė su Pajūrio regioninio parko teritorija, kurioje – keli draustiniai, daug gamtos paminklų.

Klaipėdos rajoną taip pat skalauja nemažai upių, iš kurių didžiausios – Minija, Veiviržas, bei ežerai – Kalotės, Kapstato ir Placio. Klaipėdos rajonas – ir istoriniu požiūriu turtinga teritorija. Jis – prie Didžiosios Lietuvos teritorijos prigludęs etnokultūriškai savitas Klaipėdos kraštas. Klaipėdos rajono (Gargždų) turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti daugybę šios krašto išskirtinių vietų.

Gargždai

Klaipėdos rajono administracinis centras, miestas prie Minijos upės, šalia istorinės ribos su Mažąja Lietuva. Žmonių šioje teritorijoje gyventa nuo žalvario amžiaus, o istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą paminėti 1253-aisiais.

Ilgus amžius Gargždai buvo pasienio gyvenvietė, o carizmo laikais per miestą į Didžiąją Lietuvą gabenta draudžiama spauda. XV-XVI a. Gargžduose buvo žemaičių seniūnų Kęsgailių dvaras. Per II Pasaulinį karą miestelis sudegė.

Gargždams atgimimo simboliu tapo 1989-1990 metais pastatyta postmodernistinio stiliaus mūrinė šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Mieste gausu istorinio palikimo fragmentų: senųjų gatvių linijų, atnaujinta centrine aikšte, prieš dešimtmetį įsteigtu Gargždų krašto muziejumi, restauruotais senųjų kapinių vartais, šventoriaus koplyčia, varpine ir paminklu, kuris primena apie 1941 metais sušaudytus žydus, dvaro parku.

Angliško landšaftinio stiliaus Gargždų parkas įkurtas vakarinėje miesto dalyje. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vyksta nemažai renginių.

Dreverna

Ji – senas žvejų kaimas, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje, prie buvusios Minijos deltos atšakos, Drevernos upės, todėl nuo seno čia buvo patogus žvejų uostas.

Vandenvardis „Drivene pratum“ paminėtas dar 1253 m. Tai buvęs žuvų prekybos centras, žinomas nuo XIII a. 1923 m. Dreverna, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, prijungtas prie Lietuvos. 1925 m. Drevernoje gyveno 334 žmonės. Drevernos upės žiotyse buvo žvejų uostas, o gyvenvietėje veikė mokykla, įkurta 1898 m. ir valdiškos įstaigos. Nuo 1870 m. veikė Drevernos vandens matavimo stotis, buvo lentpjūvė, vėjo malūnas, navigacijos bokštas. Dreveną puošė vaizdingi, mediniais drožiniais padailinti mediniai bei mūriniai trobesiai. Drevernoje su savo šeima gyveno ir dirbo garsus Kuršių marių burinių laivų – kurėnų – statytojas Jonas Gižas (1867-1940 m.).

Šiandien Dreverna išlieka patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams kaip unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje klestėjo žvejyba ir laivadirbystės tradicijos. Drevernoje puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas. 2008 m. atidaryta modernus Drevernos mažųjų laivų uostas, teikiamos vandens, kaimo turizmo paslaugos ir pramogos.

Drevernos apylinkės pasižymi unikaliu pamario kraštovaizdžiu, sukurtu dviejų gamtos stichijų – vandens ir vėjo. Tik čia atsiveria įstabūs vaizdai: neaprėpiama pamario lyguma, reta augalija, būdinga pamario kraštui, migruojančių ar perinčių vandens paukščių būriai, šalia vingiuojanti vandeninga Drevernos upė, istorinis Karaliaus Vilhelmo kanalas, o tolumoje boluoja nerijos kopos.

Gamtininkų centras „Mini Zoo“

Zoologijos sodu tapęs gamtininkų centras „Mini zoo“ pasižymi egzotinių gyvūnų įvairove – rūšių skaičius viršija 300.

Zoologijos sode gyvena poniai, asilai, guanakos, lamos, dėmėtieji elniai, danieliai, jakai, kupranugariai, meška, vilkai, lapės, hienos, usūriniai šunys, dygliatriušiai, beždžionės, meškėnai, šarvuočiai, plėšrieji katinai, lūšys, daug įvairių rūšių fazanų ir plėšriųjų paukščių, yra kelios rūšys papūgų, gervė, strutis, vietnamietiškos kiaulės, šernai, mažosios kengūros.

„Mini zoo“ didžiuojasi bei lankytojus kviečia pasigrožėti ir tigrais, liūtais.

Pagrindinis gamtininkų centro tikslas – pritraukti kuo daugiau gamtą ir gyvūnus mylinčių žmonių bei leisti jiems geriau susipažinti su esama fauna. Centro veikla yra orientuota į gamtinį – pažintinį turizmą.

Dinozaurų parkas

Tai didžiausias Baltijos šalyse Dinozaurų parkas, įsikūręs šalia „Radailių dvaro“ ant didelio tvenkinio kranto tik 7 km nuo Klaipėdos. Parko lankytojai gali išvysti beveik 40 natūralaus dydžio judančių, šnypščiančių bei riaumojančių dinozaurų muliažų.

Klaipėdos rajono piliakalniai

Klaipėdos rajone yra net dvylika piliakalnių, turinčių savo istoriją. Antkalnio piliakalnis yra šiaurinėje rajono dalyje. Nors į rašytinius šaltinius pilies vardas nepateko, čia stovėjusi pilis minima kaip tvirčiausia visame Paminyje. Minijos dešiniajame krante esančiame Dovilų piliakalnyje galima išvysti praėjusio tūkstantmečio gynybinius įtvirtinimus.

Eketė – didžiausias ir plačiausiai tyrinėtas Klaipėdos rajono piliakalnis, esantis aukštame Eketės upelio krante. Į šiaurę nuo Gargždų nutolęs stačių šlaitų Gerduvėnų piliakalnis yra paslaptingiausias ir mažiausiai žinomas rajone.

Priešais Gargždų miestą, kitoje Minijos slėnio pusėjė esanti Pilalė – Kalniškės piliakalnis – žymi miesto istorijos pradžią.

Ties Klaipėdos miesto pietine riba yra Laistų piliakalnis, kurio įtvirtinimai saugojo senąsias gyvenvietes prie Smeltalės upės, gyvavusias iki Klaipėdos įkūrimo. Mokaičių piliakalnis – tai Veiviržo kairiajame krante, didingo Skomantų piliakalnio pašonėje esanti Pilalė.

Aukštumos kyšulyje ties Šalpalės ir Vytauto santaka esantis Norgėlų piliakalnis yra labiau nutolęs nuo pagrindinių kelių. Nedidelę jo aikštelę saugo aukštas pylimas.

Skomantų piliakalnis – įspūdingiausias Klaipėdos rajone. Jame susipynė kovų su Ordinu didybė bei XX a. Lietuvos istoriją žymintys ženklai.

Veiviržo kairiajame krante esantis Veiviržėnų piliakalnis įprastai laikomas dabartinio miestelio pradžia. Čia stovėjo stipri pilis, turėjusi net įtvirtintą papilį.

Veiviržo dešiniajame krante esantis Vyskupiškės piliakalnis – Lietuvoje unikalus vandens srautų ardomosios jėgos įrodymas.

Žvaginių piliakalnis yra XIII a. kuršių pilies vieta. Jame įrengtas Ablingos memorialas – 30 ąžuolo skulptūrų ansamblis, skirtas 1941 m. birželio 23 d. nacių sušaudytiems Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojams.

Olandų kepurė

Olandų kepurės kalnas – 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 20–22 m aukščio nuožulnuma. Olandų kepurės kalnas nuo seno buvo apaugęs pušų ir ąžuolų sengire, sudarydamas ryškų kontrastą aplink plytinčiai pustomo smėlio lygumai (palvei), todėl kalnas buvo geras orientyras jūreiviams ir žvejams. 1818 m. ant skardžio buvo pastatyti įspėjamieji ženklai laivams, o pats kalnas pažymėtas jūrlapiuose.

Utrių slidinėjimo kurortas

Lapių bendruomenės centras įgyvendino projektą „Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime“. 3,7 ha visuomenės poreikiams skirtame sklype sumontuotas modernus keltuvas, kurį dvi savaites įrenginėjo specialistai iš Slovakijos. Šis keltuvas per valandą gali pakelti 700 žmonių.

Projekto darbai pradėti 2013 metų rugsėjį. Lapių kaimo bendruomenė savanoriškai sutvarkė Utrių kalno viešąją erdvę, iškirto menkaverčius krūmus, pašalino kelmus, suformavo kalną, tramplynus, įrengė lygumų slidinėjimo trasą.

Utrių slidinėjimo kurorte ateityje bus įrengtos keturios slidinėjimo trasos – ir pradedantiesiems, ir pažengusiems, ir vaikams, ir snieglentininkams.

Priekulė

Miestelis yra įsikūręs šalia vaizdingo Minijos upės Vingio. Nuo 1540 m. Priekulė buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Šiandien ji vertinga architektūriniu, urbanistiniu požiūriu. XIX a. susiformavęs miesto centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui, o XVI a. pabaigoje čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. Priekulėje veikė J.F.Šrioderio, J.Triaušio lietuviškų leidinių spaustuvės, koklių fabrikas, 1875 m. atidarytas geležinkelio kompleksas, pastatytas dvarininko L.Gleicho paštas. Čia dirbo žymus vokiečių rašytojas E.Vichertas, kūrė I.Simonaitytė. Jai 1997 m. miesto centre atidengtas paminklas „Šventvakarių Evė“, kuris įprasmina ne tik vieną iškiliausių Klaipėdos krašto asmenybių, bet sykiu ir Mažosios Lietuvos krašto istoriją.

Karklė

Tai etnografinis kaimas Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke. XV a., siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą Rygos link, saugumą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčemos, neretai tapdavusios prekybos centrais. Karklėje yra etnokultūrinis parkas, paplūdimiai, išlikusios senosios sodybos, kuršių kapinės.

Karaliaus Vilhelmo kanalas

Tai 1863-1873 m. tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintas, prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas kanalas. Jo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kasant kanalą daug prancūzų karo belaisvių žuvo, todėl jiems pastatytas paminklas prie kanalo žiočių. Kanalo ilgis – 25-27 km, plotis – 28-30 m, vidutinis gylis – 1,7 m. Šiandien Vilhelmo kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.