„Mūsų bičiuliai kartvelai jau dabar džiūgauja, kad pavežės tokiais ožkų takais, prieš kuriuos Bolivijos Mirties kelias atrodo kaip šaligatvis prie Seimo. Žodžiu, bus reikalų!“, – prieš kelionę yra sakęs atokius pasaulio kampelius kartu išmaišęs duetas.
Į naują kelionę antrąją didžiųjų metų švenčių dieną išsiruošę M. Starkus ir V. Radzevičius neabejoja, kad vėl kažkas TOKIO įvyks: „Juk visada įvyksta“.
Pirmasis Martyno ir Vytaro kelionių projektas „Afrika.Lt“, sulaukęs didžiulio visuomenės susidomėjimo, startavo dar 2006- ųjų pabaigoje. Nuo Meksikos iki Japonijos, nuo Afrikos iki Kinijos driekėsi šių dviejų kelionių romantikų maršrutai. Dešimtys tūkstančių nuvažiuotų kilometrų „atgulė“ į televizijos laidas, knygas, interneto puslapius. Tačiau toli gražu ne viskas buvo aprašyta, ne viskas buvo parodyta, ne viskas iškalbėta.
„Iš anksto apie keliones nemėgstame daug kalbėti. Juk to, kas iš tiesų nutinka, nuspėti net neįmanoma“, – patikino M. Starkus.
Bene populiariausi XXI amžiaus Lietuvos keliautojai sako dažnai sulaukiantys besidominčiųjų įvairiais žygiais klausimų socialiniuose tinkluose. Atsakymams, kurių neįmanoma rasti internete, tiek Martynas, tiek Vytaras skiria daug laiko: „Mielai papasakojame apie kraštų, kuriuose esame buvę, subtilybes. Tikrai ne visa informaciją galima rasti viešojoje erdvėje. Net ir šiais laikais.“
Labiausiai norinčiuosius leistis į nuotykius domina, kas lemia vienos ar kitos išvykos krypties pasirinkimą, maršruto sudarymą, būtiniausi pasiimami daiktai. 32 dienas šįkart kelionėje praleisiantis duetas įsitikinęs, jog svarbu neapsikrauti antraeiliais dalykais ir pasiimti su savimi tik tai, kas iš tiesų aktualu.
„Yra daiktų, kurie su mumis keliauja tol, kol nusidėvi. Tačiau daug ką galima ir nusipirkti, jei netikėtai prisireikia“, – patikino keliautojai.
M. Starkus užsimena – tik ką prasidėjusioje kelionėje jau išgyveno naujų potyrių.
„Šiais laikais sunkiai tiesiogiai suprantame frazę „be ryšio“. Jei taip sako, tai reiškia filmas nepatiko, maistas neskanus, knyga prasta. Bet mes ten buvome iš tiesų. Lygiai dvi paras. Vos tik keltas paliko Černomorsko pakrantę ir nusitaikė į Batumį. Nėra „Wi-Fi“, nėra interneto, vietoje televizijos programų restorane sukasi DVD su įrašyta rusiško komedijų kanalo dienos programa. Tu nežinai, kaip sužaidė „Žalgiris“, kas nutiko feisbuke, neturi kaip apie save pranešti į namus ir patikrinti elektroninio pašto. Tu atskirtas. Man visiška informacinė abstinencija, totaliai izoliuotas nuo viso pasaulio. Tik didelis, tykias Juodosios jūros bangas skrodžiantis laivas, kelios dešimtys vangių tolimųjų reisų vairuotojų, per daug į akis nekrintanti įgula ir tavo kelionės draugai. Net valgyti tvarkingai pakviečia tris kartus per dieną, tuo pačiu laiku. Viskas būna jau padėta ant tavo stalo, tad net rinktis netenka. Ką veikti? Baras su gausia pasiūla yra. Jei ir uždarytas, tai žinai, kad jo šeimininkas gyvena 432 numeryje, pabeldus tuoj pat ateis. Gali miegoti. Tai taip pat populiaru. Būna žmonės čia ir savo baltus kūnus ant denio pašildo, anekdotą kokį išgirsti. Dar slampinėja be tikslo ir daug rūko. Aš štai guliu ant viršutinės lovos ankštoje, bet tvarkingoje kajutėje, ką tiktai prabudau, nes po pusryčių nusprendėme permiegoti iš naujo nakties miegą, šis pasirodė nekokybiškas. Man sekasi nekaip, o štai apačioje pasiekimai geresni – girdžiu tolygų Radzevičiaus kvėpavimą. Jis ramina. Kažkur jau pamečiau akinius, tad knygos ilgai neskaitau, ji šiaip, guli šalia. Užtat daug spoksau į ant sienos kabantį paveikslą. Keistas toks. Jei būtų audra ir laivą pradėtų stipriai supti, užplūdus jūros ligai tas žmogų pritrėškęs milžiniškas kiaušinis ramybės nesuteiktų. Bet dabar neslegia. Antrą dieną bandau spėlioti jo prasmę, bet dar labai toli nepažengiau, reikia pagalvoti“, – įspūdžiais, kai teko likti be ryšio, savo socialiniuose tinkluose dalinosi M. Starkus.
