Grupė piliečių ketina Seimui siūlyti įstatymų pataisas, pagal kurias pavardės nelietuviškais rašmenimis būtų leidžiamos tik papildomame paso puslapyje.
Trečiadienį iniciatyvinė grupė, pasivadinusi „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, savo iniciatyvą pristatė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kuri turi išduoti parašų rinkimo lapus. VRK dėl to spręs rugsėjo 2 dieną.
Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkst. Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti siūlymą svarstyti Seimui.
Seimui norima pasiūlyti papildyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą, kad pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.
„Manome, kad būtų nušauti du zuikiai - ir valstybinė kalba išsaugota, ir piliečiams, kurie nori užsirašyti asmens tapatybės dokumentuose kita kalba, būtų suteikta tokia galimybė“, - trečiadienį žurnalistams sakė vienas iš iniciatyvinės grupės narių Gintaras Songaila.
Anot jo, surinkus 50 tūkst. piliečių parašų ir Seimui priėmus jų siūlomą projektą, būtų baigtas visuomenės „kiršinimas“ dėl asmenvardžių rašymo.
Kitas grupės narys Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pabrėžė, kad labai svarbu išsaugoti valstybinę kalbą su 32 raidžių abėcėle. Projekte siūloma į įstatymą įrašyti šį abėcėlės raidžių skaičių.
„Jaunimas kartais labai lengvai pasako: kas čia tos trys raidelės (w, x, y). Bet niekas nepasako, kad tų trijų raidelių neužteks. Niekada neužrašysite jokios pavardės, jeigu reikės parašyti lenkišką ž. Vadinasi, į lietuvių kalbą bus įsileisti netipiški jai simboliai, netipiškos raidės“, - sakė profesorius.
„Mūsų kalba susiformavusi praėjusio šimtmečio trečiame-ketvirtame dešimtmetyje, mūsų didieji kalbininkai ją padarė tokią literatūrinę, kokią mes ją dabar turime. Ir jeigu mums į valstybinę kalbą reikia įtraukti naujadarus, atsiduriame XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje, kada literatūrinės kalbos formavimosi procese jau visa tai buvo. Buvo ta w, buvo ir x, buvo ir cz, buvo visokie dalykai, bet mes atėjome dabar tokia gražia seniausia kalba šnekėdami, kad nėra jokio reikalo valstybinę kalbą paversti naujų išbandymų lauku“, - tvirtino E.Jovaiša.
Panašų projektą dėl asmenvardžių rašymo antrame paso puslapyje anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių. Tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.
G.Songaila vylėsi, kad surinkti piliečių parašai paveiks parlamentarų apsisprendimą.
„Manau, kad piliečių nuomonė tikrai svarbi politikams, tas palaikymas turėtų padėti išspręsti tą konfliktinę situaciją“, - teigė jis.
Iniciatyvinei grupei taip pat priklauso rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, aktorius Gediminas Storpirštis, politologas Vytautas Sinica ir kiti.
Pagal Konstituciją, 50 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
Iniciatyvinė grupė ne mažiau kaip 50 tūkst. parašų privalo surinkti per dus mėnesius.
„Jei per nustatytą terminą parašų skaičius nebus surinktas, tokiu atveju Seime nebus sprendžiamas šitas klausimas“, - žurnalistams sakė VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
