Parlamentas 88-iems jo nariams balsavus už ir dviem susilaikius, galutinai pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, kurios sumažins išskaitas iš skolininkų atlyginimo, leis jas diferencijuoti pagal pajamas. Taip pat įteisinamos skolų mokėjimo atostogos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė prieš balsavimą sakė, kad siekiama, jog kuo daugiau žmonių  dirbtų teisėtai.

„Šiuo metu vienas iš dešimties suaugusių asmenų Lietuvoje turi skolų, beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai. Ir daugelis atsako, kad demotyvuoja antstolių išskaitos iš minimalios algos už įsiskolinimus. Situacija blogėjanti, nes esama išskaitų sistema nebuvo efektyvi“, – posėdžių salėje sakė M. Navickienė.

Uždirbantiems iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) išskaita, skirta skolai padengti, bus sumažinta iki 10 proc. atlyginimo (vietoj dabar galiojančios 20 arba 30 proc.). Uždirbantiems tarp vienos ir dviejų MMA išskaita siektų 30 proc., o virš dviejų MMA – 50 proc.

Iki MMA siekiančio dydžio darbo užmokestį gaunantiems skolininkams 30 proc. atlyginimo išskaitymai siektų, jeigu būtų išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimo atveju, o 50 proc. – uždirbantiems vieną arba dvi MMA.

Šie dydžiai galiotų, jeigu kitaip nebus nustatyta pačiame skolų išieškojimo vykdomajame rašte arba kitaip nenustatytų įstatymai ar teismas.  

Tuo metu antstoliai būtų įpareigoti pradėjusiems dirbti skolininkams suteikti skolų mokėjimo atostogas. Iš Užimtumo tarnybos gavę duomenis apie įsidarbinusį skolininką, kuris paskutinius šešis mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį, ir esant rašytiniam skolininko prašymui, jie turės sustabdyti skolos išieškojimą iš darbo užmokesčio.

Skolos grąžinimo atostogos truks šešis mėnesius. Šis terminas bus pradedamas skaičiuoti nuo skolininko darbo pradžios ir bus nepertraukiamas, nenutrūks ir nebus pratęsiamas, įskaitant ir atvejus, kai keistųsi skolininko darbdavys. Jeigu skolininkas į antstolį kreipsis išdirbęs tris mėnesius, jo skolų atostogos truks ne šešis, o tik tris mėnesius.

Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio galės būti stabdomas ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus. 

Šiomis pataisomis Seimas siekia aiškiau reglamentuoti nelegalų darbą statybose ir už jį tenkančią atsakomybę.   

Socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad pataisos dėl nelegalaus darbo leistų veiksmingiau kovoti su nelegaliai dirbančiais trečių šalių piliečiais: „Jų atsiskaitymai, jų darbo reglamentavimas yra labai svarbus“.

„Jeigu blogai kontroliuojame darbo rinką, tai nukenčia ir tie žmonės, kuriuos privilioja čia dirbti, ir valstybė, nes negauna dalies mokesčių“, – pridūrė jis. 

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis įsitikinęs, kad išsprendus įdarbinimo ir nelegalaus darbo problemas, baudų nemokėjimo problema taip pat būtų išsprendžiama, kadangi atsiranda lėšų, iš kurių galima sumokėti baudas geranoriškai arba išieškoti jas priverstinai.

Nelegaliai žmogų įdarbinusius darbdavius, jei būtų nustatyti tokie atvejai, ketinama įpareigoti sumokėti tokiems darbuotojams ne mažesnį kaip trijų minimalių mėnesių algos (MMA) dydžių atlygį.

Baudas už nelegalų darbą darbdaviams siūloma skirti ne nuo įmonių apyvartos, bet skaičiuoti nuo MMA. 

Darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbusį žmogų siūloma skirti 3–12 minimaliosios mėnesinės algos dydžių baudą, o už pakartotinį pažeidimą – 6–24 MMA dydžio.      

Be kita ko, norima įpareigoti darbdavį, jeigu jis būtų subrangovas, ir įmones, atsiuntusias trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki žmogaus darbo Lietuvoje pradžios raštu informuoti rangovą arba įmonę, į kurią atsiųstas toks darbuotojas, apie jo darbo pradžią.

Nuo metų pradžios minimali mėnesio alga neatskaičius mokesčių („ant popieriaus“) siekia 924 eurus, „į rankas“ – 709 eurus. 

„Toks bandymas yra, ar bus sėkmingas ar ne, ateitis parodys. Reikia sutikti, kad visos Vyriausybės darė žingsnius, ieškojo būdų, kaip paskatinti žmones nevegetuoti turint tam tikrą ilgalaikio bedarbio statusą, bet kažkaip pabandyti tuos žmones integruoti atgal į darbo rinką, tai yra svarbiausias dalykas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.

„Dalis žmonių tiesiog niekaip nebeplanuoja ir nenorėtų grįžti į darbo rinką, o norėtų tiesiog būti tokiame patogiame statuse, kaip jie galvoja“, – pridūrė jis.

Seimo narys tikina, kad politiškai tokie sprendimai, kurie yra priimti Užimtumo įstatymo pataisų dėka yra pavojingi, kadangi žmonės, kurie nenori grįžti į darbo rinką, nebus labai laimingi. Jis pakartojo, kad tai, ar valdančiųjų priimtas sprendimas pasiteisino, parodys rezultatai ateityje.

„Jeigu šalyje būtų darbo vietų trūkumas ir žmonės neturėtų kur įsidarbinti, neturėtų galimybių, nebūtų jiems suteikiamos galimybės persikvalifikuoti, įgyti tam tikras kompetencijas ir tada, atiminėjamos socialinės pašalpos, būtų visai kitokia situacija. Bet dabar situacija yra kitokia, turime paradoksą, darbo rinkoje žmonių didžiulį trūkumą, turime įvairių programų, kalbant apie persikvalifikavimą, kompetencijų įgijimą bei grąžinimą į darbo rinką ir laukiame priimtų sprendimų rezultatų“, – sakė ekspremjeras.

ELTA primena, kad Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbo ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus. Tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje.

Taip pat bus didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Darbo pasiūlymai bus teikiami atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį, dabar į tai nėra atsižvelgiama. Pirmus 3 mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc.

Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Įstatymo projekte taip pat numatoma padidinti įdarbinimo su pagalba paslaugos prieinamumą, nustatant naujus įdarbinimo su pagalba paslaugų įkainius.

Už pakeitimus balsavo 84, susilaikė dešimt, prieš nebalsavo nei vienas Seimo narys. Įstatymo projektas į Seimą svarstymo stadijoje grįš birželio mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškino, kad įstatymo pakeitimai bei teisės aktai yra ilgai derinti bei išdiskutuoti, o tam tikri pokyčiai prasidėjo jau praeitoje kadencijoje.

Palaipsniui darbdaviai negalią turinčius žmones samdytų ne dėl subsidijų, bet dėl kuriamos pridėtinės vertės.

„Dabar norime pasiekti tikslą, kad neįgalieji, žmonės turintys negalią, galėtų laisvai dirbti ten, kurie jie pasirenka, ne tik segreguotose socialinėse įmonėse, bet atviroje darbo rinkoje ir kad gautų daugiau tinkamų individualių paslaugų, jog palaipsniui darbdaviai negalią turinčius žmones samdytų ne dėl subsidijų, bet dėl kuriamos pridėtinės vertės“, – antradienį pristatydama įstatymo projektą Seime teigė M. Navickienė.

Užimtumo įstatymo pakeitimais, siekiant išvengti darbuotojų atleidimo, siūloma nustatyti, kad darbingo amžiaus neįgalieji, 2022 m. gruodžio 31 d. buvę socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, yra laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais. Darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims gali būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidijos darbo užmokesčiui mokamos neterminuotai, siūloma nustatyti, kad į kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumą neįskaičiuojama neterminuotai taikomų priemonių finansavimo suma.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo ir nutraukimo atvejus, jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu asmeniui po pakartotinio darbingumo arba neįgalumo lygio vertinimo pakeičiamas jo darbingumo arba neįgalumo lygis.

Galiausiai, atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos patirtį teikiant subsidijas neįgaliųjų darbo vietų steigimui, siūloma atsisakyti darbo vietų steigimo subsidijavimo, kuris neužtikrina, kad teikiama parama yra būtina dėl asmens įdarbinimo ir siūlyti mokėti subsidijas tik darbo vietų pritaikymui pagal negalią turinčio asmens poreikius.

Jo teigimu, tam tikrą skaičių struktūrinių bedarbių fiksuoja visos Europos valstybės, tačiau Lietuvoje šis skaičius didesnis, kadangi čia jie draudžiami sveikatos draudimu. Pasak Seimo nario, to atsisakyti ir „sudrausminti“ tokius asmenis yra tikslinga, todėl pataisas vadina „rimtu žingsniu į priekį“.

„Lietuva nesiskiria nuo kitų Europos šalių. Visose šalyse maždaug 3 procentams piliečių, patenkančių į bedarbių ratą, gerai taip, kaip jie gyvena. Kiekviename Europos mieste galite pamatyti tokių vietų, kur tokie žmonės gyvena, kuriems nereikia draudimo, jie nemoka mokesčių“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Sysas.

„Lietuva išsiskyrė iš kitų šalių, kad mūsų nedarbo lygis visą laiką buvo 3–4 proc. didesnis, nes per Užimtumo tarnybą draudėme sveikatos draudimu“, – tęsė jis.

Turime ypač sudrausminti tuos žmonės, kurie tikrai turi pajamas, dirba, atsisako jiems siūlomo darbo, nes nenori mokėti.

Politiko teigimu, Lietuvoje ilgalaikiai bedarbiai nesirenka dirbti dėl turimų skolų, mobilumo kliūčių vykstant į darbo vietą,  priklausomybių, pavyzdžiui, nuo alkoholio. A. Sysas sako, kad dalis tokių asmenų dirba neteisėtai, tačiau turi galimybę prašyti sveikatos draudimo išmokų, o mokesčių valstybei nesumoka.

„Šiuo atveju kitų mokesčių mokėtojų pinigais nebus draudžiama sveikatos draudimu. Paprasčiausiai turime ypač sudrausminti tuos žmonės, kurie tikrai turi pajamas, dirba, atsisako jiems siūlomo darbo, nes nenori mokėti. Turbūt kiekvienas galime pamatyti tokių žmonių, kurie nelegaliai dirba“, – kalbėjo parlamentaras.

Tad priimama pertvarka, anot politiko, yra reikalinga, kadangi ją priėmus ilgalaikiai ir galimai valstybės teikiamomis naudomis manipuliuojantys bedarbiai būtų skatinami įsilieti į darbo rinką, sulauktų pagalbos siekiant joje įsitvirtinti.

„Tai yra žingsnis į priekį, aiškiai parodant – arba legalizuojatės, pradedat mokėti mokesčius patys ir jokių problemų iš to nekyla (netgi jums padedam išsiaiškinti, kaip padengti nedideles skolas, kovoti su nepriklausomybėms, galbūt ir mobilumo klausimus spręsti)“, – teigė A. Sysas.

„Manau, kad tai rimtas žingsnis į priekį, siunčiant signalą ir tiems, kurie naudojasi kitų žmonių geru darbu ir gerais norais. Iš kitos pusės – signalas, kad jei taip elgsitės toliau, paprasčiausiai prarasite vieną iš garantijų, t. y. sveikatos draudimą“, – apibendrino parlamentaras.

Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbo ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus. Tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje.

Taip pat bus didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Darbo pasiūlymai bus teikiami atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį. Pirmus tris mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc.

Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Už Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 51.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė paprašė Vyriausybės išvados. Toliau pataisos bus svarstomos gegužės 11 dieną. 

„Valstiečiai“ siūlo nukentėjusioms įmonėms dar keturis mėnesius mokėti subsidijas darbo užmokesčiui, atšaukus darbuotojus iš prastovų: pirmus du mėnesius siūloma dengti 70 proc., o kitus du – 30 proc. darbuotojo algos. Subsidija negalėtų viršyti minimalios mėnesio algos (MMA) – 642 eurų. Subsidijavimas būtų siejamas su įmonių įsipareigojimu išlaikyti darbo vietas.

Intensyvesnis subsidijavimas būtų smulkioms įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų, bei „žaliojo kurso“ filosofiją atitinkančioms įmonėms.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad toks siūlymas biudžetui kainuotų daugiau kaip 200 mln. eurų. Jam taip pat kilo klausimas, kodėl analogiškos priemonės „valstiečiai“ nenumatė 2021 metų biudžete, kurį jie parengė, o valdžią perėmę dešinieji tik nedaug pakoregavę tvirtino.  

M. Lingė sako, kad priemonė per dosni, nes leistų subsidijas gauti daugiau įmonių. Pernai paramos po prastovų prašė apie 27 tūkst. įmonių.

Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokėjo 820 mln. eurų subsidijų. Šiemet biudžete numatyta 180 mln. eurų tik į prastovas išleistiems darbuotojams, o grįžusiems iš jų parama neskiriama.   

„Prezidentas tikisi, kad šios priemonės bus pradėtos taikyti nedelsiant ir jau artimiausiu metu sudarys galimybes verslo, nevyriausybinio sektoriaus ir kitoms organizacijoms išlaikyti darbuotojus ekstremalios situacijos ir karantino metu“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Anot jo, prezidentas ragina Vyriausybę bei Seimą vertinti priemonių poveikį, taip pat būti pasiruošus svarstyti naujas priemones, užtikrinant valstybės, žmonių, darbuotojų ir verslo bei organizacijų gerovę.

Įstatymas taip pat nustato sąlygas ir reikalavimus savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems karantino metu bus skiriama 257 eurų išmoka per mėnesį.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį sakė, kad gauti subsidijas jau registravosi 12 tūkst. darbdavių.

Darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė mokės 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).

Tokia išmoka bus skiriama, jeigu darbdavys sutiks ir pats mokėti 30 proc. algos, ir išlaikys ne mažiau kaip pusę darbo vietų bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Nenorintieji mokėti 30 proc. dalies gaus 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turės skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), pusę darbo vietų darbdaviai turės išlaikyti irgi bent tris mėnesius. 

Subsidijų negaus darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.