Baiminamasi užkratų

Taip Lietuvoje iš esmės rengiamasi atšaukti dėl pandemijos COVID-19 buvusias griežtesnes su karantinu susijusias priemones. Tuo pat metu daromos išvados ir įvedami pokyčiai, kurie buvo padaryti pandemijos COVID-19 laikotarpiu.

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija derina Riboto karantino režimo skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą.

Jis susijęs su keleivių atvykimu į Lietuvą, krovinių gabenimu laivais sunkvežimiais ir kitomis transporto priemonėmis, taip pat per Lietuvą vykstančiu tranzitu.

Tokios priemonės gali būti aktualios ir dėl Europoje vykstančių neramumų, kuriuos sukėlė Rusija, įsiveržusi į Ukrainą. Kai netoli yra toks neprognozuojamas kaimynas kaip Rusija, o iš dalies ir Baltarusija, įmanomos įvairios provokacijos.

Kai kurios gali būti susijusios ir su sąmoningu manipuliavimu įvairiais užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.

Kai netoli yra toks neprognozuojamas kaimynas kaip Rusija, o iš dalies ir Baltarusija, įmanomos įvairios provokacijos.

Abejonės dėl nukenksminimo

Net ir nesant pandemijos, į lėktuvą ar laivą bet kada gali įsėsti žmogus, kuris serga užkrečiamąja liga.

Klaipėdos regione labiausiai aktuali laivyba, nes per uostą susisiekimas laivais yra ne tik su artimomis Europos šalimis, bet ir tolimesnėmis kituose regionuose.

Detaliai numatoma, ką daryti, jei, tarkim, laive ar kitoje transporto priemonėje aptinkamas ar įtariamas užkrečiamąja liga sergantis asmuo. Toks ligonis nedelsiant turi būti izoliuojamas. Laive tokiam asmeniui turi būti skiriama atskira kajutė be teisės judėti po laivą.

Numatoma, kad po to ir laive kurį laiką turi būti stebima įgula ir keleiviai. Neaišku, kas, pavyzdžiui, laive, plaukiančiame jūroje, tokį stebėjimą atliktų. Situacija šiuo metu yra tokia, kad laivuose, netgi keleiviniuose, gydytojų nebėra. Pagal galiojančią tvarką gydytojų funkcijas laivuose atlieka pats kapitonas ir jo padėjėjai, kurie yra išklausę kursus. Išeitų, kad laivavedžiai laivuose, kur įtartas užkrėstas asmuo, kurį laiką bus ir laivo karantino priemonių vykdytojai.

Taip pat numatoma, kad jei laive ar kitoje transporto priemonėje aptinkamas ar įtariamas užkrečiamąja liga sergantis asmuo, po to transporto priemonėse ir visoje aplinkoje, kur toks asmuo buvo, privalo būti pašalinamas kenksmingumas.

Susisiekimo ministerija iškėlė abejonių dėl laivų keleivių terminalų, oro uostų ar geležinkelių stočių nukenksminimo efektyvumo, nes užtruktų ilgai, trikdytų krovinių ir keleivių vežimo veiklą. Panašiai ir laivuose, jie yra dideli, todėl laivo nukenksminimas gali užtrukti ne vieną dieną.

Papildomas dėmesys tyrimams

Su laivais susietos ir krovinių riboto režimo karantino priemonės. Numatoma, kad pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų gali būti tiek ant krovinio paketo ar paletės išorės, tiek krovinio viduje.

Numatoma, kad įtarus, jog ant krovinio ar bagažo yra pavojingų ligų sukėlėjų, o jais gali būti ir įvairūs smulkūs gyviai ligų pernešėjai, krovinys taip pat turi būti izoliuojamas. Numatoma, kad visais atvejais turi būti atliekamas krovinio bakteriologinis tyrimas.

Toks tyrimas turi būti atliekamas ir vežamuose maisto produktuose, jei buvo įtarimų, kad prie jų galėjo prisiliesti cholera ar kita sunkia užkrečiamąja liga sergantis asmuo.

Susisiekimo ministerija iškėlė abejonių, ar būtina tirti maistą užplombuotuose konteineriuose, kelių transporto priemonių priekabose tuo atveju, jei laive ir aplink vaikščiojo sergantis asmuo. Jei plombos nepažeistos, tikimybė, kad užkrečiamąja liga sergantis asmuo galėjo ką nors užkrėsti, mažai tikėtina.

Specialistų nurodymu, apie užkrečiamųjų ligų gydymo būdus informaciją turėtų teikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Evelinos Ringės, viena mirties priežasčių – vis dar COVID-19.

"Šią vasarą Klaipėdoje vyraujančios užkrečiamosios ligos yra COVID-19 (koronaviruso infekcija), vėjaraupiai bei virusinės žarnyno infekcijos, tarp kurių dažniausiai pasitaikantis – rotavirusų sukeltas enteritas. Tiek Klaipėdos mieste, tiek Lietuvoje fiksuojama atvejų, kai pagrindine asmens mirties priežastimi nurodoma COVID-19 liga", – teigė vedėja.

Tendencijos panašios visoje Lietuvoje.

Kai kurias ligas lemia elementarios higienos trūkumas ruošiant maistą ar nesilaikant kitų sveikatos apsaugos reikalavimų, pavyzdžiui, neplaunant rankų, ant kurių kaupiasi įvairios bakterijos.

"Vasaros sezono metu padidėja sergamumas bakterinėmis žarnyno infekcijomis: salmonelioze, kampilobakterioze ir kitomis. Šiltuoju metų laiku itin palanku plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, nes vyraujant aukštai aplinkos temperatūrai bakterijos, esančios maiste, gali sparčiai daugintis. Taip pat vasarą dažniau iškylaujama, poilsiaujama gamtoje, kur sąlygos maisto ruošimui ir rankų higienai ne visada tinkamos. Užkrečiamųjų ligų, kurių plitimas būdingas vien tik Klaipėdos miestui, nėra, tendencijos panašios visoje Lietuvoje", – pabrėžė E.Ringė.

Dar viena nauja liga – neseniai pradėję plisti ir jau Lietuvoje užfiksuoti beždžionių raupai.

Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė apie dar du šios ligos atvejus, tad iš viso Lietuvoje šiuo metu beždžionių raupais užsikrėtę penki asmenys.

Plano, kas Klaipėdoje bus daroma su į uostamiestį atvykusiais užsikrėtusiais asmenimis, jei tokių atsirastų, kol kas nėra.

"Šiuo metu vadovaujamasi bendromis nacionalinėmis rekomendacijomis. Ar yra poreikis turėti atskirą planą Klaipėdoje, o gal jau jis ir rengiamas, – atsakyti negaliu", – anksčiau yra tvirtinusi Klaipėdos sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė.

Biologinio saugumo priemonės – veterinarinės sanitarijos priemonės, kuriomis užkrečiamosios ligos sukėlėjui užkertamas kelias patekti į gyvūnų laikymo vietą. Pavyzdžiui, tvoros, dezinfekciniai barjerai, priemonės nuo kenkėjų, asmens higienos priemonės.

Tinkamos finansuoti yra išlaidos, patirtos nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos. Pagalbai de minimis iš viso skirta 300 tūkst. Eur.

Pagalba teikiama pareiškėjams, kurie sudarė sąlygas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams atlikti ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą, taip pat įsigijo biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių. Pareiškėjai nuo 2021 m. spalio 18 d. iki paraiškos pateikimo 2022 m. dienos laikė nuo 1 iki 100 kiaulių, kurios buvo suženklintos ir registruotos Ūkinių gyvūnų registre.

Norintys gauti paramą kiaulių laikytojai neturi būti gavę pagalbos pagal šią priemonę 2021 m., taip pat neteisėtos ES pagalbos. Jei lėšų poreikis pagal pateiktas paraiškas viršys pagalbai skirtas lėšas, kiekvienam pagalbos gavėjui apskaičiuota pagalbos suma bus mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui, tačiau ne daugiau nei 40 proc.

Paraiškų priėmimo laikotarpiu pareiškėjus prašome kreiptis į savivaldybės administraciją pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą ir kartu su užpildyta paraiška pateikti asmens tapatybės patvirtinimo dokumentą, o juridinių asmenų įgaliotam asmeniui – ir atstovavimo pagrindą pagrindžiantį dokumentą bei biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių įsigijimo įrodymo dokumentų originalus arba patvirtintas jų kopijas.

– Kodėl žmonės nebesiskiepija, ar dėl kalta pandemija?

– Pandemija sujaukė sveikatos apsaugos normalų darbą. Dalis tėvų, bijodami, kad galima užsikrėsti gydymo įstaigose, nevedė vaikų, kai reikėjo skiepyti. Taip pat buvo labai didelė skiepų antipropaganda, daug kas išreiškė abejonių, ar skiepai reikalingi. Skiepų puolimas tikriausiai turėjo įtakos.

– Kas gresia?

– Gali pradėti plisti tam tikros infekcinės ligos. Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) jau skambina pavojaus varpais, kad gali prasidėti tymų, difterijos, poliomielito protrūkis. Tai palies ne tik vargingas, bet ir turtingas šalis. Buvo sutrikdytas skiepų kalendorius, nutraukti skiepijimai. Gali padidėti infekcijų sergamumas, gali pasikeisti mirtingumo rodikliai. Taip pat didžiulė sveikatos sistemos apkrova. COVID-19 pasibaigė, todėl vėl yra galimybė skiepytis.

Buvo labai didelė skiepų antipropaganda, daug kas išreiškė abejonių, ar skiepai reikalingi.

– Ar tokia situacija tik Rytų Europoje? Ar Vakaruose taip nevyksta?

– Vyksta visose šalyse. Apimtis galbūt kitokia – Vakarų Europos šalys daugiau klauso gydytojų. Pas mus buvo labai didelė antipropaganda. Žmonės pradėjo abejoti, ar skiepai tokie veiksmingi. Tačiau daugumoje šalių panašios problemos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Po kiek laiko Lietuvoje gali būti beždžionių raupų atvejų? Ar gyventojai jau klausia apie tai?

– Šeimos gydytojų gyventojai klausia, kaip apsisaugoti nuo beždžionių raupų. Panikos tikrai yra, bet ji nereikalinga. Mokslininkai, PSO teigia, kad beždžionių raupai nelabai pavojingi žmonėms ir plitimas neintensyvus. Užsikrečiama kontaktiniu būdu, liečiantis prie odos, drabužių, patalinės, arba oro lašeliniu būdu. Reikia stengtis nekontaktuoti su užsikrėtusiaisiais. Po kontakto per dvi dienas galima pasiskiepyti nuo raupų. Manoma, kad vakcina nuo raupų yra 85 proc. efektyvi. Visuotinai skiepytis nereikia. Pasiskiepiję nuo raupų imuninė sistema turi atmintį, todėl po kontakto sveikatai pavojaus nebus ir liga turėtų būti lengva.

– Kalbate apie žmonių raupų skiepus?

– Taip. Žinome, kad 1979 m. pasaulyje buvo visiškai likviduoti raupai. Nuo 1980 m. skiepai nuo raupų buvo atšaukti. Pasiskiepiję iki to periodo turi tam tikrą imunitetą. Galvojama, kad jis pakankamas apsisaugoti nuo beždžionių raupų.

– Kokio amžiaus žmonės gali būti ramesni? Iki kada Lietuvoje buvo skiepijama nuo raupų?

– Buvo skiepijama iki 1980 m. Tačiau 1978–1978 m. jau ne visi skiepijosi, nes ekspertai leido to nedaryti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, palyginti 2020 m. ir 2021 m., vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų. Paskiepytų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvimečių sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 proc., o septynmečių – nuo 90,53 iki 88,37 proc. Mažiau paskiepyta naujagimių nuo hepatito B – nuo 95,22 iki 92,52 proc. Pakilimas fiksuotas tik paskiepytų nuo meningokokinės B infekcijos (1 m.) gretose – nuo 74,97 iki 76,09 proc.

„Viena iš šios neigiamos tendencijos priežasčių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais, atitinkamai ir patikimos informacijos stoka. Viešojoje erdvėje yra gausu kontrastingos informacijos apie skiepus bei klaidinančios informacijos kurstomų ginčų apie vakcinų saugumą, kas ypač trikdo visuomenę ir sukelia nepagrįstų abejonių dėl skiepijimosi naudos“, – komentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Anot jos, vakcinacijos apimtys pirmiausiai ėmė mažėti dėl pandemijos – tėvai nebevedė vaikų skiepytis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, mat baiminosi užsikrėsti COVID-19. Taip pat trūko informacijos dėl galimybės tęsti rutininius skiepus karantino metu, o dėl koronavirusu sergančių medikų bei apsunkintos galimybės patekti pas šeimos gydytojus sutriko sveikatos priežiūros paslaugos.

Kyla grėsmė grįžti užkrečiamosioms ligoms

NVSC duomenimis, 2020 metais kokliušu sirgo 67 žmonės, iš kurių 52 vaikai, 2021 m. susirgimų šia infekcija nefiksuota. Užpernai tymais sirgo du gyventojai, pernai užsikrėtusiųjų nebuvo. Epideminiu parotitu 2020 m. sirgo devyni, iš kurių septyni – vaikai, 2021 m. – du suaugusieji ir vienas vaikas. 2020 metais hepatitu B susirgo dešimt gyventojų, iš kurių vienas – vaikas, o 2021 m. – devyni suaugusieji. Užpernai meningokokine infekcija užsikrėtė dvylika žmonių, iš kurių septyni – vaikai, o pernai – vienuolika gyventojų, iš kurių keturi – vaikai. Galiausiai užpernai sirgusiųjų stablige nebuvo, bet pernai fiksuotas vienas ligos atvejis. 

„Kol kas augimo užkrečiamosiomis ligomis nefiksuojame, tačiau tai nereiškia, jog tai negresia artimiausioje ateityje. Kaip žinia, priemonės, naudotos sustabdyti COVID-19 pandemijos plitimą, sustabdė ir kitų infekcijų cirkuliaciją visuomenėje. Tačiau atsisakius šių priemonių ir toliau negrįžtant prie rutininių skiepų, kyla grėsmė išaugti sergamumui užkrečiamomis ligomis, kurios valdomos skiepais. Mažėjant skiepijimo apimtimis, mažėja ir kolektyvinis imunitetas visuomenėje“, – aiškina D. Razmuvienė.

Pasak ekspertės, profilaktinių skiepijimų atidėjimas ir pertrūkiai gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius, sunkius ligų atvejus bei komplikacijas, to rezultatas – padidėjusi našta sveikatos priežiūros sistemai. Negana to, išaugęs antibiotikų poreikis gydant užkrečiamąsias ligas spartina visuomenės atsparumą antibiotikams.

„Užkrečiamųjų ligų kontrolės tikslas – mažinti naštą sveikatos sistemai ir visuomenei. Privalome visomis išgalėmis mažinti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, jų paplitimą, sukeliamą neįgalumą bei mirtingumą“, – pažymi D. Razmuvienė.

Vakcinacijos nuo stabligės apimtys – nepakankamos

Epidemiologė ragina atkreipti dėmesį į 1-erių, 6-7-erių, 15-16-ikos metų nepaskiepytųjų nuo kokliušo, difterijos ir stabligės vaikų grupes, mat skiepijimo apimtys yra nepakankamos.

„Nors valstybė finansuoja vakciną nuo difterijos ir stabligės, vis mažiau žmonių tuo pasinaudoja. Dar mažiau yra žinančių, kad nuo šių infekcijų reikia revakcinuotis kas dešimt metų. Nepaisant to, kad gydymas nuo stabligės yra, efektyviausia priemonė nuo šios infekcijos vienareikšmiškai yra skiepai. Ši vakcina sumažina tikimybę susirgti stablige net iki 95 proc., net jei sukėlėjas ir patenka į audinius“, – pabrėžia ji.

D. Razmuvienė primena, kad stablige galima užsikrėsti per žemėmis užterštas žaizdas, nes šios ligos sukėlėjo sporos gali išbūti dirvoje iki trejų metų, jos yra atsparios temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Stablige susergama sukėlėjui patekus į žaizdą, o šia infekcija gali susirgti visi nepasiskiepijusieji, sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.

„Didžiausia grėsmė užsikrėsti kyla dirbantiems žemės ūkio darbus, soduose prie namų, todėl stabligės atvejai dažniausiai fiksuojami šiltuoju metų laiku. Pagrindinis stabligės simptomas yra raumenų spazmai, o jei tai kvėpavimo raumenys – pacientui gresia mirtis“, – sako ji.

„Migrantai ir užkrečiamos ligos: su kuo jau susidūrėme ir kokie iššūkiai mūsų laukia? Ką akcentavau šiandien vykusiame LRS Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. Man teko dalyvauti eilėje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) organizuojamų mokymų migrantų sveikatos klausimais, kuriuose buvo akcentuojama, kad mūsų įsitikinimus apie užkrečiamąsias migrantų ligas formuoja žiniasklaida, gandai, ksenofobija, baimė. Migrantų ir pabėgėlių sveikatos poreikiai, iššūkiai ir rizika patiems migrantams, sveikatos priežiūros specialistams ir kitiems su jais kontaktuojantiems žmonėms, yra naujas iššūkis Lietuvai“, – teigė profesorius.

Kai kuriuose migrantų pogrupiuose, atsižvelgiant į kilmės šalį, tam tikros užkrečiamosios ligos yra daug dažnesnės, skiepų prieinamumas gali būti mažesnis.

„PSO akcentuoja, kad nors nėra sistemingo ryšio tarp užkrečiamųjų ligų ir migracijos, o migrantai ir pabėgėliai nekelia Europai didelės grėsmės dėl užkrečiamųjų ligų, tam tikri migracijos veiksniai gali padidinti užkrečiamųjų ligų riziką, ypač tebesitęsiant pandemijai. Kai kuriuose migrantų pogrupiuose, atsižvelgiant į kilmės šalį, tam tikros užkrečiamosios ligos yra daug dažnesnės, skiepų prieinamumas gali būti mažesnis.  Kai kurie migracijos keliai didina riziką sveikatos būklei – didesnė rizika sausumos arba jūrų maršrutų atvejais, palyginti su skrydžių maršrutais,  panašu, kad rizika didėja, didėjant sienos kirtimų atvejų skaičiui. Atvykimo šalyje užsikrėtimo užkrečiamąja liga pavojus yra susijęs su perpildytomis priėmimo įstaigomis, kuriose prastos higienos ir sanitarinės sąlygos, maisto trūkumas, seksualinis ar profesinis išnaudojimas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir jų priimtinumu, kuriam didelę įtaką gali daryti socialiniai – kultūriniai skirtumai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir mums tai yra nauja, jau nekalbant apie kalbos barjerą“, –  socialiniame tinkle rašė profesorius.

Scanpix nuotr.

S. Čaplinskas taip pat išvardijo užkrečiamąsias ligas, į kurias reikia atsižvelgti:

– COVID-19 liga (reikia atkreipti dėmesį, kad vienos priemonės padeda užkirsti kelią COVID-19 įvežimui ir kitos pagrindiniam – vietiniam plitimo keliui).

– Tuberkuliozė (PSO akcentuoja, kad vietiniai gyventojai nedažnai užsikrečia tuberkulioze nuo migrantų).

– ŽIV (nepaisant sumažėjimo per pastarąjį dešimtmetį, migrantams vis dar tenka 35 proc. naujų ŽIV atvejų ES ir EEE. PSO akcentuoja, kad būtinas vertėjų ir kultūrinių tarpininkų pasitelkimas užsikrėtimo ŽIV rizikos istorijai registruoti ir konsultavimui dėl ŽIV. Tą patį galima pasakyti ir apie skiepų priimtinumą migrantams).

– Hepatito C virusas.

– Hepatito B virusas (lėtinė hepatito B infekcija yra ES / EEE migrantų problema).

– Lytiškai plintančios infekcijos (PSO akcentuoja, kad migrantų požiūris į lytiškai plintančias infekcijas bei lytinis elgesys gimtoje šalyje ir svetur gali skirtis).

– Virškinamojo trakto infekcijos (pvz., virusinis hepatitas A, vidurių šiltinė) ir parazitai (PSO ragina atsižvelgiant į besimptominį šių ligų pobūdį, turėti aiškius diagnostikos ir gydymo algoritmus).

– Odos infekcijos (niežai).

PSO rekomendacijos dėl skiepų:

– Pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir migrantai turėtų būti skiepijami be nereikalingo delsimo pagal šalies, kurioje jie ketina būti ilgiau nei savaitę, imunizacijos tvarkaraštį.

– Pirmenybė turėtų būti teikiama ligos, nuo kurios vakcina gali apsaugoti, protrūkis.

– Taip pat tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) bei poliomielito, difterijos ir kokliušo vakcinoms.

Pasak profesoriaus, PSO rekomenduoja sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie neturi imuniteto ir vis dar gali užsikrėsti, skiepyti nuo sezoninio gripo, hepatito B, tymų ir raudonukės.

„PSO taip pat primena, kad pagal Tarptautines sveikatos taisykles (2005 m.) visose šalyse turėtų būti įdiegtos veiksmingos ligų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos, ligų protrūkio tyrimų galimybės bei atvejų valdymo ir reagavimo pajėgumai. Šalys taip pat turėtų galėti atlikti greitus ir veiksmingus epidemiologinės rizikos įvertinimus“, – tvirtino S. Čaplinskas.

Primename, kad į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko 4090 migrantų, daugelis jų yra iš Irako. Lietuvos pareigūnai dėl išaugusių migracijos srautų kaltina Baltarusijos režimą ir vadina tai hibridine agresija.

Praėjusią parą Lietuvoje sulaikyti 35 neteisėti migrantai – kur kas mažiau nei pastarosiomis dienomis, rodo trečiadienį paskelbta statistika. Didžioji dalis bandžiusių kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną migrantų buvo apgręžti pasienio pareigūnų.

Pastarąjį kartą dviženklis sulaikytų migrantų skaičius per parą fiksuotas liepos 24 dieną, kai buvo sulaikyta 40 migrantų. Vėliau, migrantų srautams augus, rugpjūčio 2 dieną fiksuotas paros sulaikytųjų rekordas – 287 asmenų.

Tarp asmenų, kuriems skirta antivirusinė terapija (ART), vyrų yra beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1071 ir 358.

Pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausiai – 42,8 proc. – pernai antiretrovirusiniais vaistais gydytų asmenų užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 37,4 proc. – heteroseksualių, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu.

ULAC medikų metinės ataskaitos duomenimis, 12,7 proc. (181) pacientų gydymas praėjusių metų pabaigoje nebuvo tęsiamas dėl įvairių priežasčių, dažniausiai dėl to, kad pacientai nesilankė gydymo įstaigose (94). 30 gydytų asmenų mirė dėl įvairių priežasčių.

Pasak pranešimo, ŽIV ligos gydymas yra nemokamas visiems sergantiesiems ir skiriamas visiems pacientams, kai tik diagnozuojama ŽIV infekcija, t. y. gydymas neatidėliojamas, kaip buvo daroma anksčiau atsižvelgiant į imuniteto kriterijus.

Pažymima, kad toks ŽIV ligos gydymo algoritmas laikomas ŽIV prevencijos dalimi, nes žmonės, kurie taisyklingai vartoja gydytojo paskirtus antivirusinius vaistus, praktiškai neplatina ŽIV infekcijos – vartojant antiretrovirusinius vaistus tikimybė užkrėsti ŽIV savo lytinį partnerį sumažėja iki 96 procentais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai nustatyti 139 nauji ŽIV atvejai. Iš viso Lietuvoje iki šių metų registruoti 3462 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma vyrai, užsikrėtę ŽIV infekcija vartodami švirkščiamuosius narkotikus.

ŽIV ligos gydymas nesunaikina viruso organizme, bet slopina viruso dauginimąsi bei ligos progresavimą į AIDS (paskutinę ŽIV ligos stadiją).

Analizuojant ART stebėsenos duomenis, pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausia (42,8 proc.) asmenų, kurie 2020 metais buvo gydomi antiretrovirusiniais vaistais, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 37,4 proc. – heteroseksualių, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu.

Taip pat ULAC medikų atliktos metinės ataskaitos duomenimis, 12,7 proc. (181) pacientų gydymas 2020 metų pabaigoje nebuvo tęsiamas dėl įvairių priežasčių, iš kurių dažniausiai dėl to, kad pacientai nesilankė gydymo įstaigose (94). 30 ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų, gydomu ART,  pernai mirė dėl įvairių priežasčių.

Pernai į ŽIV ligos gydymą įtraukti 179 užsikrėtusieji ŽIV asmenys.

Vadovaujantis Lietuvoje SAM patvirtinta ŽIV ligos gydymo tvarka, ŽIV ligos gydymas yra nemokamas visiems sergantiems pacientams ir skiriamas visiems pacientams, kai tik diagnozuojama ŽIV infekcija, t. y. gydymas neatidėliojamas (kaip buvo anksčiau atsižvelgiant į imuniteto kriterijus). Toks ŽIV ligos gydymo algoritmas yra laikomas prevencijos dalimi, nes žmonės, kurie taisyklingai vartoja gydytojo paskirtus antivirusinius vaistus, praktiškai neplatina ŽIV infekcijos – vartojant antiretrovirusinius vaistus tikimybė užkrėsti ŽIV savo lytinį partnerį sumažėja iki 96 proc.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai nustatyti 139 nauji ŽIV atvejai. Iš viso Lietuvoje iki 2021 m. registruoti 3462 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma vyrai, užsikrėtę infekcija vartodami švirkščiamuosius narkotikus.

ŽIV ligos gydymas nesunaikina viruso organizme, bet slopina jo dauginimąsi bei ligos progresavimą į AIDS (paskutinę ŽIV ligos stadiją).

ULAC dezinfektologas Jonas Antanavičius atsako, kodėl svarbu ir kaip tinkamai atsikratyti namus užpuolusių kenkėjų.

Kaip atsikratyti pelių ir kitų graužikų?

Graužikams, kad išgyventų, reikia trijų dalykų: maisto, vandens ir priedangos. Todėl maisto šaltinio pašalinimas ir tvarkinga aplinka – pagrindinis žingsnis naikinant šiuos kenkėjus. Nesant maisto, graužikai žūva per 3–5 paras arba iškeliauja į kitas teritorijas ieškoti maisto bei tinkamų gyvenimo sąlygų. Visos šios priemonės padeda sumažinti graužikų buvimą, bet dėl spartaus jų vislumo neužtikrina graužikų populiacijos sumažinimo iki nepavojingo lygio. Todėl graužikų stebėjimas ir naikinimas turi būti sistemingai atliekamas, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir, svarbiausia, užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms plisti.

Graužikų naikinimui patalpų viduje gali būti naudojami įvairūs mechaniniai, automatiniai spąstai bei kitos necheminės priemonės. Veterinarijos vaistinėse gyventojai gali įsigyti ne profesionaliam graužikų naikinimui skirtų biocidinių produktų arba mechaninių priemonių (spąstų, gaudyklių, lipnių juostų suteptų klijais ir kt.).

Siekiant, kad graužikai nesiveistų, reikia imtis ir profilaktinių priemonių: tinkamai sandarinti patalpas, prižiūrėti buitinių atliekų surinkimo vietas, šalinti atliekas, tvarkyti rūsius, t. y. pašalinti nereikalingus daiktus, savalaikiai valyti pagalbines patalpas, pasirūpinti teritorijos prie namų švara.

Jei patys bijote užsiveisusių kenkėjų ar norite būti užtikrinti dėl kokybės, rekomenduojama kreiptis į kenkėjų kontrolės įmonių specialistus, turinčius licencijas šiai veiklai – jie suteikia atliktų darbų garantiją. Šiam darbui jie parenka tinkamas chemines medžiagas, atsižvelgiant į patalpų pobūdį ir graužikų gausumą, jų teikiamos paslaugos yra efektyvios.

Ar galima graužikus atbaidyti ultragarsiniais prietaisais?

Galimybė graužikus atbaidyti ultragarsu egzistuoja tik teoriškai. Daugybė mokslininkų tyrimais įrodyta, jog ultragarsinės atbaidymo sistemos yra trumpalaikės ir neveiksmingos.

Ar tarakonai platina užkrečiamąsias ligas?

Iš šiukšlių ir kitų nešvarių vietų tarakonai gali mechaniškai pernešti tuberkuliozės, salmoneliozės, vidurių šiltinės, dizenterijos ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, užteršti maistą savo išskyromis. Tarakonai gali sukelti alergijas.

Šie kenkėjai gali būti pernešami su drabužiais, dėžėmis, prekių maišais, augalais, maisto ir gėrimų kroviniais. Jie gali lengvai pereiti iš vieno pastato į kitą, kai nesandarios durys, yra plyšių sienose, taip pat per vėdinimo angas.

Kokiomis priemonėmis patys gyventojai gali naikinti užsiveisusius tarakonus bei kitus kenkėjus savo būstuose?

Gyventojai gali naikinti tarakonus ir kitus kenkėjus įsigiję parduotuvėse neprofesionaliam naudojimui skirtų cheminių preparatų ropojantiems vabzdžiams naikinti. Prieš atliekant tarakonų naikinimą, šias vietas reikia gerai išplauti muiluotu vandeniu. Purškiant ant nešvarių paviršių cheminių medžiagų veiksmingumas sumažėja. Jei tarakonų nėra daug, galima naudoti nechemines priemones (specialius klijus, feromonines gaudykles ir kt.).

Kuo pavojingos skruzdėlės? Kaip jas išnaikinti?

Skruzdėlių, ypač faraoninių, naikinimas reikalauja daug kantrybės ir laiko. Faraoninės skruzdėlės būtina naikinti vienu metu visose pastato patalpose. Būstuose faraoninės skruzdėlės gyvena sienose, už grindjuosčių, keramikinių plytelių, produktų ir atliekų taroje, įsikuria virtuvės balduose, tualetuose, produktų laikymo induose ir kitose vietose. Taip migruodamos per gyvenamąsias patalpas jos gali išnešioti helmintų kiaušinius, kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.

Faraoninių skruzdėlių naikinimo būdai labai sudėtingi, nes jų lizdai dažnai būna sunkiai prieinamose vietose. Geriausias naikinimo metodas – sunaikinti lizdus. Apskaičiuojama, kad skruzdėles naikinančios medžiagos būtų tiek, kad ja mintančios skruzdėlės darbininkės žūtų ne iš karto, o tik po to, kai parneštu maistu pamaitins kitus šeimos narius, pirmiausiai pateles, todėl skruzdžių šeima išnyksta laipsniškai. Faraoninių skruzdėlių šeimą gali sudaryti šimtai tūkstančių individų, per metus ją gali papildyti 25–30 tūkst. skruzdėlių. Šeimos atsiskiria naujomis kolonijomis ir greitai užima pastato patalpas, patekusios per mažiausius tarpus, o vasarą – ir per išorines sienas. Pamažu jos gali paplisti ne tik dideliame pastate, bet ir ištisuose namų kvartaluose. Joms ypač patinka drėgnesnės ir šiltesnės vietos.

Faraoninių skruzdėlių naikinimą geriausiai atliks specialistai, jie parinks tinkamiausius pagal veikliąją medžiagą cheminius preparatus (insekticidus). Nepatariama faraoninių skruzdėlių naikinti purškiant insekticidus. Purškiant įprasta chemija tik dalis skruzdėlių sunaikinama, likusios lizde ima plisti po gretimas patalpas ir užkrėstumas po kurio laiko tampa tik dar didesnis.

Skruzdėles baido riešutmedžių, pomidorų, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir lauro lapai, actas, saulėgrąžų aliejus, tačiau šios liaudiškos priemonės nėra efektyvios, sunaikinama tik dalis skruzdėlių ir po kiek laiko jos dar gausiau išplinta.

Pagrindinis Salmonella rūšies bakterijų rezervuaras yra naminiai ir laukiniai gyvūnai (paukščiai, galvijai, kiaulės) bei graužikai, taip pat namų augintiniai, tokie kaip vėžliukai, kačiukai, šuniukai bei reptilijos. Įvairių šaltinių duomenimis, daugiau kaip 90 proc. vėžlių ir varliagyvių žarnyne yra aptinkama Salmonella spp. bakterijų ir apie 6  proc. žmonių salmoneliozės atvejų priežastis yra tiesioginis sąlytis su gyvūnais. Imlumas infekcijai yra visuotinis, labiausiai pažeidžiami kūdikiai ir vaikai 5 iki metų.

Toksoplazmų – žmogaus ir gyvūnų parazitinės ligos sukėlėjų – pagrindinės platintojos yra jaunos katės. Nuo jų išmatomis užteršto dirvožemio, vandens, žolės užsikrečia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai – kiaulės, karvės, ožkos, triušiai. Didžiausia toksoplazmozės rizika yra besilaukiančioms moterims dėl galimo vaisiaus užkrėtimo ir įgimtos toksoplazmozės bei žmonėms, kurių itin silpna imuninė sistema.

Toksokarų – apvaliųjų kirmėlių Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati (apvalioji kačių kirmėlė) lervų – platintojai yra užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką. Dažniausiai šiais parazitais užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat sąlygoja vaikų nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.

Rizika užsikrėsti gyvūnų platinamomis užkrečiamosiomis ligomis yra tiek namuose, tiek zoologijos parkuose, gyvūnų prekybos vietose.

Nepamirškite, kad daugelis žarnyne patogeninius mikroorganizmus nešiojančių gyvūnų atrodo visiškai sveiki. Tačiau su išmatomis ligų sukėlėjai lengvai gali patekti ant kailiuko, plunksnų, aplinkos, kurioje gyvūnai laikomi ir juda, daiktų.

Siekiant išvengti užsikrėtimo ULAC medikai rekomenduoja:

– nebučiuoti augintinio ir neleisti to daryti vaikams, ypač vengti reptilijų;

– kruopščiai nuplauti vaikui rankas po sąlyčio su augintiniu ar aplinkos daiktais;

– neleisti reptilijai laisvai judėti patalpoje, kur ruošiamas maistas ir valgoma;

– nedelsiant nusiplauti rankas po sąlyčio su augintiniu, jo laikymo vietos aplinka, priežiūros reikmenimis;

– nedelsiant plauti rankas po sąlyčio su reptilijoms skirtu maistu (šaldytos pelytės ar jų jaunikliai). Kruopščiai išplauti paviršius, kurie kontaktavo su atšildomu augintinio maistu;

– nevalgyti, negerti, nerūkyti augintinio laikymo vietos tvarkymo metu;

– nenaudoti virtuvės reikmenų augintinio maudynėms ar prausimui. Jei naudojate vonią, ji po procedūrų turi būti  kruopščiai išplauta ir dezinfekuota buityje naudojamomis priemonėmis.

– atliekos po gyvūno priežiūros turi būti saugiai pašalintos, skystos atliekos, taip pat ir akvariumo vanduo, išpilamos į klozetą.