Pasak Kauno marių regioninio parko direktorės Nijolės Eidukaitienės, Leonavo kaime esančios Duobakalnio stovyklavietės teritorijoje atsirasiančioje lauko ekspozicijoje lankytojai bus supažindinti su Kauno marių ir jų užlieto Nemuno slėnio istorija.

„Kadangi pas mus parko lankytojų centro vidaus ekspozicijos tema yra Nemuno virsmas mariomis, akcentuojamas sukultūrintas Kauno marių kraštovaizdis, kuris atsirado po Nemuno užtvenkimo, (...) norime tą pačią užlieto Nemuno slėnio idėją pateikti kažkur pačioje parko teritorijoje“, – BNS sakė N. Eidukaitienė.

„Tai temai bus ir stendai, ir apipavidalinimas – tiesiog, kad lankytojas susipažintų su tuo, kas čia įvyko, kaip atsirado Kauno marios ir kas čia užlieta“, – pridūrė Kauno marių regioninio parko direktorė. 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba planuoja pirkti Kauno marių pakrantės kraštovaizdžio komplekso sutvarkymo ir pritaikymo lankymui rangos darbus, nurodoma Centriniame viešųjų pirkimų portale.

Skelbiama, kad teritoriją ketinama sutvarkyti per šešis mėnesius, joje būtų įrengta Kauno marių formos užlietų kaimų atminimo aikštelė su takais, suoleliais, stendais bei akmenų kompozicijomis, 132 metrų ilgio dolomito skaldos takas bei lauko statiniai – užtvenkto Nemuno užlietus kaimus simbolizuojantys nameliai.

Pasiūlymų konkursui laukiama iki spalio 17 dienos. Preliminari pirkimo kaina nenurodoma.

Kauno marios suformuotos 1959 metais, kuomet statant Kauno hidroelektrinę per devynis mėnesius beveik 20 metrų pakilo Nemuno vandens lygis. Dėl to iš marių užlietos teritorijos iškelta daugiau 700 sodybų, išnyko 19 Nemuno slėnyje buvusių kaimų. 

Trečiadienio duomenimis, rajone tebėra užlieta 16 kaimų, juose – apie šimtą sodybų, sako vietos savivaldybės Civilinės saugos specialistas Rimantas Zimantas.

„Vanduo trečią dieną slūgsta, per parą turime Atmatoje minus 7 cm”, – BNS sakė R. Zimantas.

Pagalba gyventojams

Specialisto duomenimis, trečiadienio rytą šešiolikoje kaimų buvo užlietos 98 sodybos, jose gyvena 188 žmonės.

Sudėtingiausia situacija užlietame Žalgirių kaime, kur vanduo telkšo ir gyventojų namuose. Čia trijose sodybose atjungta elektra, ji tiekiama atvežtais kilnojamais generatoriais. Sukausčius šaltukui, gyventojai iš namų trečiadienį jau galėjo išeiti ledu.

„Žmonės lipa per langą, kad galėtų išvaduoti nuo sušalusio potvynio ledo prišalusias duris“, – pasakojo R. Zimantas.

Žmonės lipa per langą, kad galėtų išvaduoti nuo sušalusio potvynio ledo prišalusias duris.

Tokio potvynio, pasak specialisto, būta jau seniai. Dėl susidariusios situacijos kai kuriems gyventojams buvo gabenamas vanduo. Savivaldybė sulaukė prašymų parūpinti vadinamąsias bridkelnes – pailgintus batus. 16 žmonių jau aprūpinti, sulaukta dar dešimties prašymų.

Potvynį sukėlė upėse susidariusios ledų sangrūdos, tad vanduo ėmė plūsti į pievas ir žmonių kiemus.

„Pilna Atmata nuo Uostadvario iki pat Skirvytės, Rusnės. Užsikišę ledai neleidžia pratekėti vandeniui į marias, šis teka į pievas. Pašąla, nespėja ištirpti, vėl ledas susidaro. Toks sluoksniuotas sumuštinis neleidžia laisvai pratekėti vandeniui, nutekėti į marias, upelius“, – paaiškino R. Zimantas.

Per tris paras vanduo nuslūgo nuo Rusnės kelio, kur jo būta apie 20 cm. Vis dėl to Šilutės rajone išlieka užlieta apie 50 km kelių.

Prognozuojama, jog dėl atšilimo vanduo gali vėl imti kilti, tačiau dar keletą dienų situacija turėtų būti stabili arba slūgstanti.

Ekstremalios situacijos skelbti negali

Dėl susidariusios situacijos Šilutės rajono savivaldybė Ekstremalios situacijos nepaskelbė. Tai daryti riboja teisės aktai.

Anot R. Zimanto, norint paskelbti ekstremalią situaciją, iš potvynio zonos, kaip numato Vyriausybės nutarimai, turi būti iškelta apie 300 žmonių arba 500 žmonių turi būti apribotos judėjimo galimybės.

„Kai turėdavome apsemtą kelią į Rusnę, būdavo izoliuota daugiau kaip 500 žmonių, skelbdavome ekstremalią situaciją. Dabar kriterijų neliko. Visoje užliejamoje teritorijoje gyvena 350 gyventojų“, – komentavo R. Zimantas.

Ekstremalios situacijos paskelbimas leidžia savivaldybei vėliau prašyti Vyriausybės pagalbos tvarkant užlietus kelius, kompensuojant gyventojams patirtus nuostolius.

Potvyniai, ypač per pavasario atlydį, Šilutės rajone, Nemuno deltos teritorijoje yra įprasti, vis dažniau vanduo čia pakyla ir žiemos metu.

Dešimtmečius trukusios Rusnės gyventojų susisiekimo problemos per potvynius išspręstos prieš kelis metus čia pastačius estakadą.

Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė ir šios šventės idėjos autorė Eglė Targanskienė atskleidžia, kad pagrindinėje šiųmečio renginio meninės programos dalyje susipins etnografiniai pasakojimai ir karinių oro pajėgų orkestro melodijos.

"Pėdos marių dugne" renginys skirtas užlietų kaimų istorijoms prisiminti, kurias jau 60 metų akylai saugo Kauno marių vandenys.

Jos teigimu, šių metų renginio tematika atskleidžia tarpukario kareivėlių gyvenimo kelią, todėl neatsitiktinai pavadinime atsiranda sąvoka "gyvenimo sūpuoklės", kur žmogaus-vyro likimas tai kyla, tai leidžiasi nuo pat gimimo iki mirties. Šešios didžiulės sūpynės, pastatytos renginio vietoje, atspindės atskirus kareivėlių gyvenimo periodus.

"Supsimės gyvenimo sūpuoklėse kartu su Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestru, gyvo garso grupe "Kūjeliai", "Po aštuntos", "Samylų Senolėmis". Ansamblis "Lyra" pakvies klausytis tarpukario dainų popuri", – pasakoja E.Targanskienė.

Atvykusieji į renginį gali tikėtis įspūdingo reginio – degančių skulptūrų. Jas Samylų įlankoje kurs ekstremalaus sporto ir meno meistras medžio skulptūrų ir mažosios landšafto architektūros idėjų generatorius, pasaulinių medžio drožybos grandininiais pjūklais turnyrų nugalėtojas ir prizininkas. tarptautinio klubo "Steel Beavers", vienijančio šios meno srities menininkus, įkūrėjas Raimondas Uždvaris.

"Mažoji Nida, Lietuviškoji Atlantida rugpjūčio 31 d. nuo 17 val. vėl atgis!" – skelbia organizatoriai.