Pasipiktinimas dėl užteršto grunto

Aplinkos ministerija rengiasi keisti aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 46A-2002. Jis susijęs su grunto kasimu jūroje bei jūrų uostų teritorijose ir iškasto grunto šalinimu.

Iki šiol daug iečių buvo sulaužyta dėl to, kad aplinkosaugininkai laikėsi itin griežtų nuostatų dėl užteršto grunto šalinimo. Uoste būdavo keliami klausimai dėl to, kad Lietuvos jūrų grunto šalinimo normatyviniai dokumentai yra patys griežčiausi Europoje.

Netgi būdavo pateikiamas pavyzdys, kad Norvegija iš savo uostų lengvai atsikratė užteršto grunto iš po laivų dokų, kur, manoma, esanti visa Mendelejevo cheminių medžiagų lentelė. Norvegija išvežusi tą gruntą į jūrą, supylusi į vieną vietą, o viršui – švaraus grunto ir skaldos.

O Lietuva įrengė brangią užteršto grunto kaupimo aikštelę prie Kuršių marių, šalia Smeltės pusiasalio. Iš uosto iškastas gruntas būdavo pilamas į specialius maišus, iš kur natūraliai nubėgo vanduo.

Dėl tokio grunto tvarkymo buvo kilęs pasipiktinimas, nes manyta, kad teršalai iš maišų su vandeniu pakliūva į Klaipėdos uosto akvatoriją, po to – į jūrą. Teigta, kad teršalai nuodija klaipėdiečius.

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu kokių nors teršalų išsiskyrimo iš užteršto grunto aikštelės į aplinką nebuvo pastebėta. Vis tiek liko spėjimų, kad valdžia kažką slėpė nuo žmonių, nes pasitikėjimas ja Lietuvoje yra itin mažas.

Sprendimas: užterštu gruntu užpildžius aikštelę netoli Kiaulės Nugaros, ieškoma būdų, kaip uoste likusius teršalus panaudoti statyboms. / KVJUD nuotr.

Gruntas – naujoms statyboms

Šiuo metu valdžia rengia naują Klaipėdos uosto užteršto grunto tvarkymo planą. Pagal jį, labiausiai užterštą ketvirtos klasės uosto gruntą, kaip ir iki šiol, bus draudžiama išvežti laidoti į jūrą.

Tuo pat metu numatyta, kad, kaip buvo iki šiol, uosto gruntas galės būti sandėliuojamas specialiai įrengtose aikštelėse. Buvusioje nebaigtoje statyti Klaipėdos miesto valčių prieplaukoje įrengta užteršto grunto saugykla jau beveik užpildyta. Prieš kurį laiką buvo vykdomas tyrimas, kaip praplėsti šios aikštelės teritoriją.

Gali būti, kad aikštelės praplėsti nereikės. Aplinkos ministerija yra parengusi normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 pakeitimo projektą. Užterštą gruntą planuojama leisti naudoti uosto infrastruktūros ir kitų statinių statyboms uosto teritorijoje.

Numatyta viena sąlyga. Prieš naudojant užterštą gruntą statybose, turi būti atlikta objekto poveikio aplinkai vertinimo procedūra.

Gali būti, kad iš uosto iškastą užterštą gruntą ateityje planuojama panaudoti statant pietinį uostą ar pramoginių laivų prieplauką, pietinius uosto vartus ir panašiai. Ateityje planuojama prie Kiaulės Nugaros užpilti nemažą Kuršių marių dalį, įskaitant ir jos protaką prie Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio.

Teršalai tarsi gėris

Numatyta, kad net ir tuo atveju, jei ketvirtosios klasės užterštas gruntas būtų naudojamas uosto statybose, privalės būti atliekamas jo teršalų tyrimas.

Manoma, kad labiausiai užterštas buvęs uosto gruntas iš po dokų jau yra iškastas ir sandėliuojamas užteršto grunto aikštelėje. Daugiausia jo buvo Malkų įlankoje, po Vakarų laivų gamyklos dokais. Dabar jo ten visai neliko, nes dokai perkelti į naują vietą, po jais iškastos ir naujos dokų duobės.

Neįtikėtina, kad užterštu gruntu formuojant naujas teritorijas ir krantines įžvelgiamos vien teigiamos šio veiksmo pusės.

Kai kuriose uosto vietose dar yra likę tributilalavu ir kitais elementais užteršto ketvirtai klasei priskiriamo grunto. Jį ir planuojama panaudoti naujose uosto statybose. Aplinkos ministerija užsiminė, kad naujas užteršto grunto panaudojimo tikslas atsirado Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu.

Galbūt tapusi akcine bendrove ši institucija stengiasi sumažinti uosto objektų statybos išlaidas? Galbūt kažkas iš aukštų valdžios asmenų yra suinteresuotas mažinti šios institucijos išlaidas su slapta viltimi, kad į biržą paklius dalis jos akcijų ir žinantys tai jas supirks? Pagal panašią schemą iš valstybės rankų išslydo dalis Lietuvos energetinių bendrovių turto.

Oficialiai pristatoma, kad aukščiausios klasės užterštą uosto gruntą statyboms panaudoti galima pagal susiklosčiusią Europos patirtį, įskaitant ir Baltijos jūros regioną. Neva panaudoti patį taršiausią gruntą leidžia naujos technologijos, kurios numato, kad jis gali būti „surištas“ stabilizuojančiomis medžiagomis.

Aplinkos ministerijos aiškinimo dokumentuose teigiama, kad naudojant užterštą gruntą galėtų būti formuojamos naujos teritorijos ir krantinės. Užsimenama, kad dėl to pagerėtų Klaipėdos sąsiaurio vandens ir dugno nuosėdų kokybė, būtų sutaupyta kuro ir kitų resursų, nes nereikėtų užteršto grunto transportuoti į kitas vietas, sumažėtų anglies dvideginio emisijos, būtų skatinama žiedinė ekonomika.

Kai norima ką nors atlikti, kas anksčiau buvo laikoma neįmanomu dalyku, viską galima įvilkti į „gražų rūbą“ taip, kad netgi pati tamsiausia naktis, parinkus tinkamą apšvietimą, atrodys tarsi saulėta diena.

Rasta nešvaraus grunto

Kaip tik Malkų įlankoje prieš pradedant statyti pirsą buvo rasta užteršto grunto. Ketvirtos klasės užteršto grunto rasta ties 139 krantine. Šia viena iš toliausiai nuo uosto vartų esančių krantinių  Malkų įlankos kampe naudojasi "Vakarų laivų gamykla". Konkrečiai toje vietoje, kur numatytas valymas, yra dokų duobių grandinių zona.

Anksčiau prie jos būdavo remontuojami laivai, todėl per daugelį metų ir susikaupė užteršto grunto. Iš viso jo yra apie 8 tūkst. kubinių metrų.

Ištirta, kad grunto negalima išgabenti į jūros sąvartyną, todėl jį teks sandėliuoti užteršto grunto aikštelėje Kairių gatvėje.

Užterštą gruntą iškas ir gilinimo nuo 10 iki 14 metrų darbus prie 139 krantinės atliks Klaipėdos bendrovė "Griovimo ekspertai". Ji naudos grunto kasimo laivą "Kisel".

Užteršto grunto kasimas uoste yra ypač atsakingas darbas, jį kontroliuoja Jūros aplinkos apsaugos inspekcija.

Valymo ir gilinimo darbai prie 139 krantinės  kainuos per 748 tūkst. eurų, bent jau tokia yra paskelbta šių darbų konkurso kaina.

Užterštas gruntas, kurio negalima išvežti į jūrą, toliau kaupiamas specialioje aikštelėje.

Išgabeno į kaupimo aikštelę

139 krantinė yra viena iš paskutiniųjų vietų uoste, kur dar buvo likę užteršto grunto. Tačiau tai nereiškia, kad ateityje jo nebus rasta ir kur nors kitur.

Sovietiniais laikais Malkų įlankoje veikusi Vakarų laivų remonto įmonė laivams remontuoti naudojo ne itin kokybiškas ir taršias laivų smėliavimo, gruntavimo, dažymo medžiagas, kurių dalis patekdavo ir į Malkų įlankos dugną. Taip per dešimtmečius ir kaupėsi teršalai.

Laivų remontas vyko ir kitose uosto vietose. Jose taip pat buvo susikaupę nemaži kiekiai teršalų.

Kartais uosto gyvenimas šiek tiek primena žmogaus gyvenimą: kai pradedamas atsinaujinimas, pastebima, kad yra susikaupę daug nereikalingų daiktų.

Uoste buvęs užterštas gruntas keletą metų trukdė tvarkyti krantines visoje Malkų įlankoje. Pajudinus gruntą buvo galima užteršti visą uostą. Dabar didžioji dalis užteršto grunto jau iškasta ir išvežta į kaupimo aikštelę.

Didžioji dalis Malkų įlankos jau pagilinta iki 14,5 metro. Sudarytos sąlygos į ją priimti "Panamax" tipo laivus.

Darbai: užterštas gruntas iš 139 krantinės dalies (schemos apačioje) bus gabenamas į užteršto grunto aikštelę (schemos viršuje).

Nusunkimo technologija

Tvarkant užterštą gruntą Klaipėdos uoste buvo panaudota inovatyvi technologija, kurią pasiūlė Suomijos įmonės. Ji naudojama ir kitose šalyse.

Užterštas gruntas buvo dedamas į specialius geotekstilės maišus. Buvusioje valčių prieplaukos dalyje, specialiai įrengtoje aikštelėje maišai su gruntu buvo sudėti ir iš jų sunkiamas vanduo.

Nusunktas gruntas liko gulėti maišuose. Iš viso aikštelėje sukaupta apie 200 tūkst. kubinių metrų grunto.

Ateityje buvusios užteršto grunto aikštelės vietoje planuojama įrengti naujas uosto krovos aikšteles ir krantines. Užterštas gruntas bus palaidotas po krovinių sandėliavimo aikštelių danga.

Prie 139 krantinės rastas užterštas gruntas  parodė, kad uoste tokio grunto yra ir jo gali būti rasta ateityje. Uostas prieš kurį laiką buvo skelbęs, kad įrengs dar vieną užteršto grunto aikštelę 6,6 hektaro plote prie Kuršių marių.

Nauja aikštelė būtų šalia jau beveik visiškai užpildytos buvusios valčių prieplaukos dalies.

Prieš kurį laiką buvo skundžiamasi, kad užteršto grunto aikštelė Kairių gatvėje galinti teršti aplinką, nes teršalai patenkantys į Kuršių marias. Aplinkosaugininkams atlikus tyrimą jokios taršos nebuvo nustatyta.

Grunte – sunkieji metalai

Vitės kvartalo teritorijoje specialistai rado įvairių sunkiųjų metalų ir kitų junginių. Daugiausia gruntas buvo užterštas chromu.

Pernai atliktų tyrimų metu iš 90 dirvožemio bandinių 28-iuose buvo viršytos ribinės sunkiųjų metalų arba daugiaciklių aromatinių angliavandenilių, kurie dažniausiai parodo taršą degimo produktais (pavyzdžiui, koksu), koncentracijos.

Tarša švinu, gyvsidabriu, cinku, variu, chromu aptikta ir po dirvožemiu esančiame sluoksnyje, tačiau gruntinis vanduo išliko nepaveiktas.

Prašyti galime, bet priversti – ne.

Parengė planus

Aiškinantis taršos mastus Vitės kvartale buvo išskirta dešimt teritorijų.

„Kalbame apie Švyturio, Sportininkų, J.Janonio gatves, lopšelio-darželio „Bitutė“ teritoriją ir kitas vietas, kur tyrimais buvo užfiksuota dirvožemio tarša. Esame parengę šių teritorijų tvarkymo planus, o Geologijos tarnyba jiems yra pritarusi“, – situaciją komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Andrius Dobranskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Savivaldybė ruošiasi kuo greičiau atlikti viešųjų pirkimų procedūras rangovui surasti.

„Norime pradėti įgyvendinti pirmą etapą. Tada bus sutvarkytos ne visos dešimt teritorijų, bet erdvė palei Švyturio gatvę, o ji yra pati didžiausia“, – paaiškino A.Dobranskis.

Nukas 20 cm

Pirmiausia norima sutvarkyti lopšelio-darželio „Bitutė“ teritoriją, Vitės progimnazijos prieigas.

„Pirkimus turime atlikti labai greitai, nes patys darbai taip pat turės startuoti nedelsiant, per mokinių atostogas. Darbai neturėtų trukdyti ugdymo procesui“, – patikino A.Dobranskis.

Pirmuoju etapu bus nukasta iki 20 cm gylio žemės sluoksnis maždaug 25-iuose tūkst. kv. m.

Per šiuos metus planuojama sutvarkyti trijų didelių teritorijų plotą. Dalis darbų, tokių kaip aplinkos sutvarkymas ir žolės pasėjimas, gali būti nukelti ir į kitus metus.

„Tai bus didžiausias iššūkis. Vien Švyturio gatvės teritorija viršija devynių kitų planuotų tvarkyti teritorijų plotą. Apytiksliai tai gali kainuoti ne vieną šimtą tūkstantį eurų. Tiksli suma paaiškės po viešųjų pirkimų procedūrų“, – aiškino A.Dobranskis.

Prašys prisidėti

Tvarkant sunkiaisiais metalais užterštas gyvenamąsias vietoves, Klaipėdos savivaldybė ragins prie darbų prisidėti ir Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją.

„Mums būtų labai svarbus toks įmonės, veikiančios kitapus tvoros Švyturio gatvėje, indėlis. Tikėsimės, kad įmonė yra socialiai atsakinga ir išgirs mūsų prašymą. Prašyti galime, bet priversti – ne“, – akcentavo A.Dobranskis.

Naujas 6,6 ha plotas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Smeltės pusiasalyje, šalia Kuršių marių, įrengs dar vieną užteršto grunto aikštelę. Ji atsiras 6,6 hektaro plote, Kairių g. 19, šalia čia jau esančios ir užpildytos užteršto grunto aikštelės buvusioje pradėtoje statyti valčių prieplaukoje.

Šiuo metu paskelbtas konkursas projektuoti naują užteršto grunto saugojimo aikštelę. Ar ji bus tokia pat kaip senoji, kai „nusunktas“ gruntas saugomas specialiuose geotekstilės maišuose? O gal bus pritaikyta ir kita užteršto grunto saugojimo technologija?

Tiek senoji, tiek naujai statoma aikštelė būtų analogiškos, reikalaujama, kad net jų aukštis būtų vienodas.

Uosto direkcija yra pateikusi sąlygą, kad būtų įvertinti ir alternatyvūs grunto saugojimo variantai, jų techniniai sprendimai ir preliminari aikštelės statybos kaina. Kokį variantą pasirinkti, spręs uosto techninė taryba.

Panaudos senuosius įrenginius

Naują aikštelę šalia jau esančios numatyta statyti, kad būtų galima panaudoti jau esančius senosios aikštelės technologinius įrenginius. Čia yra grunto „nusunkimo“ baseinas, kuriame vanduo filtruojamas ir išleidžiamas į uosto akvatoriją.

Tiek senoji, tiek naujai statoma aikštelė būtų analogiškos, reikalaujama, kad net jų aukštis būtų vienodas.

Užteršto grunto aikšteles ateityje planuojama panaudoti krantinėms prie Smeltės pusiasalio formuoti, kaip numatyta Klaipėdos uosto bendrajame plane. Prašoma, kad jau dabar, projektuojant naują užteršto grunto aikštelę, būtų parengti ir pateikti sprendiniai dėl jos pritaikymo tolesnei uosto veiklai.

Projektą analizuos ekspertai

Dėl senosios aikštelės būta nuogąstavimų, kad įrengta šalia Kuršių marių ji gali jas užteršti nešvariu gruntu. Uosto direkcija tokius teiginius jau anksčiau paneigė, nes aikštelėje geotekstilės maišuose sandėliuojamos „nusunkto“ grunto kietos frakcijos. Iš jų gruntas nepatenka į Kuršių marias. Papildomai nuspręsta atlikti tos aikštelės tyrimą, norint išsklaidyti visas abejones

Projektuojant naują užteršto grunto aikštelę vienas iš reikalavimų taip pat yra susijęs su aplinkosauga. Nurodyta, jog aikštelė turi būti suprojektuota taip, kad taršios ar pavojingos medžiagos nepatektų į aplinką.

Vieta: naują aikštelę numatyta įrengti šalia senosios aikštelės Kairių gatvėje.  / KVJUD nuotr.

Numatyta, kad, derinant užteršto grunto aikštelės projektą, jis papildomai bus pateiktas analizuoti nepriklausomai ekspertų kompanijai.

Tokia procedūra Uosto direkcijoje būtų atliekama pirmą kartą. Taip daroma dėl užteršto grunto sandėliavimo aikštelės projekto svarbos.

Vieni sandėliuoja, kiti – laidoja

Iki šiol į senąją užteršto grunto sandėliavimo aikštelę buvo transportuojamas gruntas iš dokų duobių Malkų įlankoje. Nors jau iškasti keli šimtai tūkstančių kubinių metrų užteršto grunto, tačiau jo uoste dar likę ir po kai kuriais dokais ir įvairiuose užutėkiuose. Tokio grunto gali būti aptikta ir gilinant uostą.

Kuris gruntas iš uosto gali būti gabenamas į jūros sąvartyną, o kuris privalo būti sandėliuojamas aikštelėje, numato Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės (LAND 46A-2002).

Pastaruoju metu jos buvo griežtinamos, tai ir paaiškinama padidėjusiais grunto kiekiais, kurie turi būti laikomi užteršto grunto aikštelėje.

Požiūris į tai uoste buvo diskusinis – kas geriau – laikyti užterštą gruntą uoste ar jį išvežti į atvirą jūrą ir palaidoti?

Kai kurios šalys, kaip Norvegija, išvežė užterštą gruntą ir palaidojo atviruose vandenyse. Ant jo užpilama švaraus grunto taip tarsi suformuojant sarkofagą.

Balose – degalų dėmės

Miesto centre Tilžės gatvėje esantis Šilutės autobusų parkas netrukus bus iškeltas į naują vietą – S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje esantį sklypą.

Šilutės valdžia senokai dairėsi investuotojų, kurie imtųsi patrauklioje teritorijoje pastatyti naują autobusų stotį bei prekybos centrą.

Šiam tikslui savivaldybės įmonė "Šilutės autobusų parkas" iš valstybės už 223 tūkst. eurų įsigijo apie hektaro ploto sklypą. Šio projekto investuotoju tapo vilniečių įmonė "Projesta Group".

Šį rudenį pradėjus ruošti teritoriją statyboms, pirmiausiai rangovams teko imtis sovietmečiu čia stovėjusios degalinės demontavimo ir grunto iškasimo darbų.

Vos tik statybininkų technika pajudino čia esančią žemę, vietinių gyventojų dėmesį patraukė po liūčių vandens paviršiuje pasirodę tepalų ar degalų dėmės.

Tačiau dalį grunto pradėjus gabenti į miesto pakraštyje esančią Pievų gatvę ir pilstyti krūvelėmis, šilutiškiams atvipo žandikauliai. Buvusi metalinių garažų masyvo teritorija ateityje virs komerciniais sklypais.

Kas gali garantuoti, kad visi tie teršalai jau mėnesį nesisunkia į požeminius vandenis?

"Kas gali garantuoti, kad visi tie teršalai jau mėnesį nesisunkia į požeminius vandenis? Neaišku, ar iškastas ir tinkamai utilizuotas po degaline buvęs gruntas? Sovietmečiu autobusų parke buvo visiška netvarka, kas ką norėjo, tą ir pylė po kojomis", – "Klaipėdai" dėstė šilutiškiai.

Benzinas nugaruos

Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis tikino, kad teršalų rasta tik degalinės ir autobusų plovyklos vietoje.

"Ne tik dalis grunto išvežta utilizavimui į Klaipėdą, bet ir skysčio kiekiai. Antradienį geologai pakartotinai ėmė mėginius, bet mes dar nežinome jų atsakymų. Šiuo metu išvežamas tas gruntas, kuris nėra tiek užterštas, kad jį reikėtų utilizuoti. Ten jame kažkada buvo naftos produktų, konkrečiai benzino, kuris išgaruoja, kai sujudini žemę. Bet mes jį turime išvežti, nes reikia "Lidl" tinklui paruošti žalią žemę, ji turi būti švari", – aiškino administracijos direktorius.

S.Šeputis pareiškė, kad benzinu dvokiančią žemę statybininkai ramiausiai veža į vadinamąjį Šanchajų. Taip vadinamas buvęs garažų masyvas.

"Oi, ten daugiau visko po tais garažais yra, nei atvešime. Ten taip užteršta teritorija, kad jos niekas neišgelbės. Po garažais buvo daugybė vadinamųjų duobių, reikėjo grunto išlyginimui. Šią teritoriją vėliau parduosime aukciono būdu. Suformuosime sklypus ir parduosime verslininkams. Nieko baisaus, benzinas išsivadės, ten gyvenamųjų rajonų nebus", – tikino administracijos direktorius.

S.Šeputis įsitikinęs, jog gyventojų nuogąstavimai, kad užterštas vanduo galėjo patekti į bendras lietaus nuotekų sistemas, nėra pagrįsti.

"Dėjome bonų užtvarus, ir teršalai buvo surinkti", – patikino S.Šeputis.

Nešvarūs reikalai?

Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė, patikrinusi dokumentus, konstatavo šokiruojančius faktus.

"Šiuo adresu yra registruoti du potencialios taršos židiniai. Tai autobusų parko technikos kiemas, kuris yra vidutinio pavojingumo aplinkai objektas. Antras židinys – naftos bazė, kitaip degalinė, kuri yra didelio pavojingumo objektas. Bet tai dar ne viskas. Ši teritorija patenka į Šilutės vandenvietės apsaugos zoną ir tai yra jautri taršai teritorija. Taip, tai yra labai rimti dalykai, bet labai nešvarūs", – patikino V.Gregorauskienė.

Paaiškėjo, jog užteršto grunto išvežimo istorijoje yra baltų dėmių.

"Investuotojai, tai yra įmonė "Projesta Group", samdė specialius leidimus, inžinieriams ir ekogeologiniams tyrimams atlikti turinčią įmonę "Geotestus". Įmonė Geologijos tarnyboje registravo darbus tyrimams nuo balandžio 10 iki gegužės 5 dienos. Tačiau užsakovai su tyrimus atlikusia įmone neatsiskaitė, finansavimą nutraukė. Jokia ataskaita apie atliktus tyrimus Geologijos tarnybai nebuvo pateikta", – konstatavo V.Gregorauskienė.

Aptiko didelę taršą

Įmonė "Projesta Group" vėliau ekogeologinius tyrimus atlikti pasamdė įmonę "Ekometrija". Šioji išsiėmė leidimus tyrimams atlikti nuo birželio 1-osios iki liepos 31-osios.

"Informuoju, kad tyrimai nebuvo atlikti, ataskaita Geologijos tarnybai nebuvo pateikta. Gavusi žurnalistų pranešimą, susisiekiau su šia įmone. Tikinama, jog darbuotojai objekte lankėsi antradienį. Remiantis reglamentais, jokie statybos darbai negalėjo būti pradėti neatlikus tyrimų. Neoficialiais šios įmonės duomenimis, jie aptiko didžiulę taršą. Tai rodo ir naftos produktų plėvelė, matoma ant vandens. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas turėtų organizuoti neeilinį patikrinimą ir aiškintis situaciją", – vakar rėžė V.Gregorauskienė.

Gruntą išvežė nelegaliai?

Specialistė aiškino, jog tyrimus atlieka ne pati Geologijos tarnyba, tačiau jei ši sritis ir patikėta privačioms įmonėms, jos privalėjo pradžioje atlikti preliminarius tyrimus, kuriais turėjo būti fiksuota tarša.

"Jei tarša aptinkama, tada atliekami detalūs ekogeologiniai tyrimai, kurių metu patikslinama užterštos teritorijos plotas ir tūris. Jei gruntas ir buvo vežamas, tai buvo padaryta nelegaliai. Nustačius taršą, turėjo būti parengtas užterštos teritorijos sutvarkymo planas. Šį planą, beje, tvirtina regioninis aplinkos apsaugos departamentas. Ar tai buvo padaryta? Tik tuomet gali būti atliekamas teritorijos sutvarkymas, prieš tai pakartojus tyrimus. Visa ataskaita su visa lydinčia dokumentacija, kur ir kiek kokio užteršto buvo išvežta, privalo būti pateikta Geologinei tarnybai ir tik ji vertina, ar aplinka sutvarkyta iki ribinių verčių. Visa tai nebuvo padaryta", – aiškino V.Gregorauskienė.

Maža to, Geologijos tarnyba pasigedo įmonės "Šilutės autobusų parkas" teritorijoje privalomo požeminio vandens užterštumo lygio nustatymo monitoringo.

"Šis monitoringas nebevykdomas nuo 2015 metų. Mes jokių duomenų negauname", – patikino V.Gregorauskienė.

Vaikšto iš paskos

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys aiškino, kad jo ausis buvo pasiekusios žinios apie tai, jog Šilutėje darbai vykdomi gal ne visai tinkamai, tačiau neeilinio patikrinimo imtasi tik vakar.

"Darbus sustabdėme. Nuvyko mūsų žmonės į vietą, šiuo metu imami mėginiai. Mes savo procedūras pravesime, paimsime mėginius. Tačiau taip išeina, kad mes iš paskos einame. Paaiškinimus turės pateikti rangovas, užsakovas ir pati savivaldybė", – aiškino A.Kairys.

Prieš pasirodant aplinkosaugininkams, vietiniai gyventojai tikino matę kažkokius darbininkus, vandens paviršiuje rinkusius degalų likučius.

"Nemanau, kad jie ten viską surinks, jei jau yra teršalų, per naktį jų vėl atsiras. Bus paimti mėginiai ir iš teritorijos, į kurią buvo suvežtas iškastas smėlis. Na, taip, kažkiek grunto galėjo susimaišyti. Bet mes turime laboratoriją, vis tiek išsiaiškins. Geologijos tarnybai jie vis tiek turės pateikti tyrimų mėginius. O teritorijos tvarkymo plano mes nebuvome matę, o ir negalime nuspėti kas kur ką pradės kasti. Šią minutę nėra aišku, kas iš viso buvo kasama. Jei paaiškės, kad rangovai atliko neteisėtus veiksmus, už tai numatyta atsakomybė. Baudos, kiek pamenu, nemenkos", – aiškino A.Kairys.

Situaciją šioje statybvietėje stebėję šilutiškiai tik lingavo galvomis, matydami tokį valstybinių intuicijų operatyvumą.

"Didelis klausimas. ar liūčių metu užteršti gruntiniai vandenys nepateko į lietaus nuotekų sistemą. Visi šio kvartalo lietaus paviršiniai vandenys teka į Šyšos senvagę. Kažin ką aplinkosaugininkai čia ras? Sovietmečiu žmonės pasakojo jautę benzino kvapą šuliniuose. Tai tik leidžia nuspėti, koks čia galėjo būti užterštumas", – abejojo autobusų parko pašonėje įsikūrę žmonės.

Kaltė – rangovui?

Šios teritorijos vystytojos įmonės "Projesta Group" vadovas Darius Baliukevičius tvirtino, jog specialiai niekas įstatymų neketino pažeidinėti.

"Mes esame pasamdę rangovus, įmonę "Betono demontavimo technika". Sutarta, kad bus išvalyta aikštelė, demontuota degalinė. Visi tyrimai dėl užteršto grunto turėjo būti padaryti. Kadangi projektavimo darbai užsitęsė, su pirmąja įmone, kuri turėjo atlikti tyrimus, sutartį nutraukėme. Juk darbai nevyko. Antroji įmonė tyrimus turėjo atlikti, aš ne specialistas, jei yra privalomi dalykai, manau, jie ir bus padaryti", – aiškino D.Baliukevičius.

Aš net nežinojau, kad tokia velniava vyksta Šilutėje.

Įmonės vadovas nustebo išgirdęs, jog vakar darbai buvo sustabdyti, o grunto mėginius pakartotinai paėmė aplinkosaugininkai.

"Aš net nežinojau, kad tokia velniava vyksta Šilutėje. Kadangi ne viskas taip paprastai tokiuose objektuose vyksta, gal kažkur kažkokie darbai užsitęsė. Aš suprantu, kad įmonė turėjo žinoti tvarką. Man teks aiškintis, kokia ten situacija susiklostė. Kadangi degalinė yra potencialus taršos šaltinis, projektas griovimui buvo parengtas. Mums nereikalingi nuotykiai lygioje vietoje, tai tik kelia grėsmę mūsų visam investiciniam projektui. Žinoma, kad mes norime viską tvarkingai ir legaliai daryti. Mus patikino, kad visų tvarkų bus laikomasi", – situaciją komentavo D.Baliukevičius.

Ši įmonė, kaip nustatė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai, tiesiog atsikratė užterštu gruntu, kad išsivalytų savo sandėlius. Jos direktoriui aplinkosaugininkų vizitas nebuvo netikėtas. Jis paaiškino, kad užterštas gruntas į karjerą išvežtas „laikinai saugoti“, nes sandėlio patalpų prireikė naujai įrangai.

Bendrovės vadovams už didelį išpiltų į aplinką atliekų kiekį gresia nuo 4344 iki 8688 eurų baudos. Jas skirs teismas. Be to, gali būti skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Bendrovė „Ekovalis“ suskubo tvarkyti užterštą karjerą. Vakar jau išvežta apie 150 tonų užteršto grunto. Tvarkymo darbai tęsiami ir šiandien, skelbia Aplinkos ministerija.

Uoste iš mirties taško pajudėjo užteršto dumblo tvarkymo darbai – nuo teršalų uostą išvalys latviai.

Dumblo valymo iš dokų duobių istorija turi maždaug dešimtmečio ilgio „barzdą“. Daugiau nei prieš dešimtmetį gautų Pasaulio banko lėšų – apie 10 mln. litų nesugebėta panaudoti. Kurti įvairiausi užteršto grunto tvarkymo planai, o laikas vis bėgo. Kai problema jau tapo „degančia“, ketinta laidoti užterštą gruntą jūros sąvartyne. Pradžioje lyg ir sutikę, vėliau tai daryti

uždraudė aplinkosaugininkai.

Klaipėdos uoste dokų duobėse gruntas yra užterštas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais, kitomis medžiagomis. Juokaujama, kad dokų duobių grunte yra visa Mendelejevo lentelė.
Tinkamai sutvarkyti užterštą gruntą yra brangus malonumas. Latvijos kompanija BGS jį pasisiūlė sutvarkyti už 22 mln. litų. Kitos konkurse dalyvavusios kompanijos siūlė net 32 ir 35 mln. litų kainas.

Užteršto dumblo tvarkymo procesas nėra paprastas. Iš po dokų duobių pradėti siurbti dumblą planuota dar pernai gruodį. Procesas kiek užsitęsė. Dumblo valymo iš po dokų konkursą laimėjusi Latvijos kompanija BGS tokių darbų patirties turėjo nedaug. Latvijoje jos buvo atliktas kažkoks žymiai mažesnės apimties darbelis.
Latvijoje užterštas gruntas tvarkomas paprasčiau – iš uosto visas gruntas plukdomas į jūros sąvartynus. Jelgavos rajono Emburgo mieste yra grunto valymo fabrikas. Per metus jis perdirba 2000–2500 tonų užteršto grunto. Valant Klaipėdos uostą ir gruntą perdirbant tokiame fabrike tam prireiktų dešimtmečių. 

Trukdo uostui vystytis

Per maždaug 50 metų, kai Klaipėdos uoste buvo pastatyti pirmieji dokai, duobėse, kur remontuojami laivai, susikaupė daugiau kaip 200 tūkst. kubinių metrų dumblo. Tai nuo laivų nuvalytų dažų sluoksniai, įvairių metalų, kitų liekanų. Iš jų apie 130 tūkst. kubinių metrų yra po Vakarų laivų gamyklos dokais.

Laivų statybos ir remonto bendrovės jau dešimtmečiais kelia problemą. Dokų negalima giliau nugramzdinti, nes kai kur dumblo susikaupė iki šešių metrų sluoksnis, nebegalima priimti didelių laivų remontui. „Vakarų laivų gamykla“ planavo įsigyti doką didesniems „Panamax“ tipo laivams remontuoti. Tačiau ji to negali daryti, kol neišvalytos duobės.
Neišvalytos dokų duobės Malkų įlankoje trukdo valyti ir gilinti jos akvatoriją. Taip uostas praranda nemažą kiekį krovinių.

Dumblą suriša reagentai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė teigė, kad duobės pirmiausia valomos iš po Vakarų laivų gamyklos dokų.
Vėliau, vamzdynais išsiurbtas gruntas į aikštelę bus pumpuojamas ir iš „Vakarų Baltijos laivų statyklos“, „Klaipėdos laivų remonto“, buvusios „Laivitės“ dokų duobių.

Iš Vakarų laivų gamyklos dumblas siurbiamas per Smeltės pusiasalį ir Malkų įlanką specialiai nutiestu vamzdžiu. Jau išsiurbtos pirmosios tonos dumblo. Jis  pilamas į aikštelę. Naudojant chemines medžiagas surišami jame esantys teršalai. Vienam kubiniam metrui grunto surišti naudojama apie 30 kilogramų – reagentų akrilo polimerų. Reakcijos metu iš grunto atsiskiria vanduo ir lieka sausa medžiaga. 

Likusi masė dedama į specialius maišus, kur gruntas susigulės. Kaip sausas gruntas laikosi, bus aišku po pirmosios žiemos.

Planuojama, kad išvalius visą gruntą iš po doko duobių susikaups apie 100 tūkst. kubinių metrų sausosios medžiagos.

Ant dumblo – naujos krantinės

Vėliau sukietėjusį užterštą gruntą planuojama stabilizuoti, paskleisti ir ant jo pastatyti naujas uosto krantines. Kada tai bus daroma, dar neaišku, naujų krantinių statyba buvusioje valčių prieplaukoje nėra įtraukta į artimiausius Uosto direkcijos infrastruktūros vystymo planus.   

Tvarkant užterštą gruntą pradžioje vykdytas eksperimentas, kokios sudėties chemines medžiagas naudoti, norint padaryti gruntą nekenksmingą aplinkai. V.Paukštė akcentavo tai, kad tiriant gruntą ypač padeda aplinkosaugininkai, kurie reikalui esant net savaitgaliais atvyksta paimti iš grunto atsiskyrusio vandens cheminės sudėties mėginių.