-
Ūkininkai negali išvežti srutų į užtvindytus laukus 1
Tą buvo galima padaryti tik iki lapkričio 10 d. Tačiau atsižvelgusi į situaciją, valdžia terminą pratęsė iki gruodžio.
Panevėžio rajono ūkininkas Saulius Brazdžiūnas laiko per 100 galvijų. Kasdien iš fermų ūkyje įrengtą rezervuarą pasipildo 10 kub. m srutų. Šiuo metu talpykla jau beveik pilna ir ūkininkas neįsivaizduoja, ką toliau reikės daryti. Į laukus įvažiuoti beveik neįmanoma, nes didžioji dalis dirbamos žemės skendi vandenyje.
„Ta problema, kad dabar, jeigu važiuosim, sugadinsim, išklamposim, ko gero kitais metais reikės jas atsėti. Ta problema su tais terminais, kad būtų kažkaip, šiuo metu tai tikrai negalim įvažiuoti. Bandom važiuoti, kur sausesni laukai, kukurūzai nuimti, bandom kažkiek vežti, bet atstumai, kuro sąnaudos“, – skundėsi Panevėžio rajono ūkininkas Saulius Brazdžiūnas.
Su šia problema susiduria beveik visi šalies gyvulininkystės ūkiai. Dėl liūčių padarytų nuostolių žemdirbiams vyriausybė yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją. Organinėmis trąšomis trešti pasėlius buvo galima iki lapkričio 10 d., tačiau daugelis ūkių dėl kritulių gausos to nesuspėjo padaryti. Šiuo metu svarstoma pratęsti terminą iki gruodžio 1 d. Tam pritaria ir žemės ūkio, ir aplinkos ministrai. Pastarojo teigimu, situacija itin sudėtinga, baiminamasi ir vandens telkinių taršos.
„Dirvožemis yra prisigėręs vandens, pilnas vandens. Populiariai paaiškinant reikėtų įsivaizduoti kempinę ir, jeigu ant kempinės dar pili skystas srutas ar skystą mėšlą, tai natūralu, kad jis nesigeria, natūralu – jisai nueis paviršiumi ir į šulinius, ir į atvirus vandens telkinius“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Tačiau ar ūkininkai spės išlaistyti sukauptas srutas ir mėšlą – neaišku. Nes net ir pradžiūvus laukams, trešti nebus galima, jei pradės šalti ar snigti. Žemės ūkio ministras sako, kad ieškoma kitų būdų kaip padėti ūkininkams.
„Kas turi, pavyzdžiui, biodujų jėgaines ir naudoja mėšlą ar srutas biodujų gamybai. Aišku, galbūt, būtų galima tartis su valymo įrenginiais, kad jie priimtų, bet žinoma, tai atsirems į labai didelius kaštus, tai ir finansiškai gali būti nepakeliama problema“, – svarstė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Šiuo metu iš ūkininkų reikalaujama sumontuoti srutų ir skysto mėšlo rezervuarus, kuriuose juos kaupti būtų galima pusę metų. Pasak žemės ūkio ministro, akivaizdu, kad reikalavimus būtina keisti, nes, keičiantis klimatui, tokių situacijų gali tik daugėti, tad ūkininkams reikia galvoti apie didesnes talpyklas, rezervuarus, mėšlides.
Už laukų trešimo organinėmis trąšomis pažeidimus gali būti skirtos baudos nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.
-
Dėl užtvindytų laukų kai kurios savivaldybės skelbia ekstremalią situaciją
„Vien per praėjusią parą daugiau kaip 50 milimetrų iškrito, kada mėnesio vidutinė norma yra 53 milimetrai. Vien per parą iškrito mėnesio norma. Siaubinga“, – BNS antradienį sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
„Matyti man teko įvairių metų, bet šis atvejis, šis ruduo, šie trys mėnesiai tikrai yra krituliais išskirtinai gausūs“, – pridūrė jis.
Šiuo metu rajono savivaldybė renka duomenis apie ūkininkų patiriamą žalą, tačiau, mero teigimu, ji gali siekti dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.
„Vien tik kad derliaus negali ūkininkai nuimti, negali įvažiuoti, negali ruošti žemės kitiems metams. Čia jau nuostoliai kitiems metams prognozuojami“, – sakė Panevėžio rajono meras.
Kaip BNS sakė Hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyriaus atstovė Audronė Pupelienė, mėnesio norma Panevėžyje buvo viršyta 2,3 karto: rugsėjį jau prilijo 124 milimetrus, tuo tarpu mėnesio vidurkis rugsėjį būdavo 55 milimetrai.
Pirmadienio lietus stichinio masto nepasiekė, tačiau regione lijo visą dieną. Kitomis dienomis lietus nebuvo toks gausus, tačiau taip pat lijo nuolat.
Gausus lietus buvo užtvindęs ir Panevėžio miesto gatves, tačiau savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Vilma Kučytė BNS sakė, kad mieste ekstremali situacija nebus skelbiama.
„Vandens lygis Nevėžyje ir Žagienio upelyje pakilęs, apsemti keli sklypai žemiau šalia Žagienio upelio, bet vanduo slūgsta“, - teigė V.Kučytė.
Ekstremalią situaciją paskelbusio Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis taip pat pasakojo, kad situacija rajone yra itin sunki.
„Kai ūkininkai į tarybos posėdį atėjo apsiašaroję ir sakė, pas mus visiškai sunaikinti pasėliai, nusiunčiau savo patarėjus, kad pervažiuotų ir pafotografuotų vaizdus. Man atvežė penktadienį tokią medžiagą, kad aš išsigandau, kas dedasi rajone“, – kalbėjo A.Vagonis.
Jo teigimu, ypač nukentėjo mažesnieji ūkininkai, neturintys savo žemės ūkio technikos ir dėl to laukiantys, kol derlių nuims didieji bei iš jų besinuomojantys kombainus. Kai kurie jų šiemet, greičiausiai, derliaus nebenuims visai.
„Derlius yra apsemtas. Ten dar yra grūdai, bet ten joks kombainas nebeįvažiuos ir jo nenuims“, – pasakojo meras.
Jis sakė, kad dėl panašių problemų bendrauja su Zarasų, Ignalinos ir Kupiškio savivaldybėmis, kurių teritorijoje taip pat užlieti laukai.
Zarasų savivaldybė penktadienį paskelbė užfiksavusi ekstremalų įvykį savo teritorijoje. Savivaldybės duomenimis, dėl drėgmės rajone nenuimta daugiau kaip pusė šių metų javų derliaus.