„Pastangų, taip pat ir Ukrainos, dėka [„12 žingsnių“ planas] buvo pašalintas, paskui jis sugrįžo į vokiškąją versiją ir panašiai, būtent tam, kad kuo daugiau žmonių būtų supažindinta su šiuo „intelektualiniu produktu“. Mes tikrai galvojame, kad šiuo „produktu“ neatsižvelgiama į daug ką, kas yra tikrovėje. Juo neatsižvelgiama į tą plėtotę, kuri įmanoma, kaip save mato Ukraina. Tikrai neatsižvelgiama į tarptautinę teisę, kuri reikalauja Rusijos paprasčiausiai palikti Ukrainos teritoriją“, – per Ukrainos televizijos ICTV laidą „Svoboda slova“ sakė V. Prystaika.

Be to, ministras pakomentavo paskutinį dokumento punktą, kuriame sakoma, kad Ukraina turi pradėti savo tapatybės paieškas.

„Labai ačiū. Mes, esu tikras, išsiaiškinsime, reikia mums tai daryti, ar ne“, – pažymėjo jis.

Kaip pranešta, Europos, Rusijos ir Ukrainos ekspertų grupė parengė pasiūlymus dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto išsprendimo – „12 žingsnių dėl saugumo Ukrainoje ir euroatlantiniame regione stiprinimo“.

Miuncheno saugumo konferencijos interneto svetainėje paskelbtas dokumentas buvo parengtas dalyvaujant konferencijos organizatoriui Wolfgangui Ischingeriui (Volfgangui Išingeriui), strateginių studijų centro „European Leadership Network“ (ELN) ekspertams, strateginių studijų centrui „Rusijos tarptautinių reikalų taryba“ (RSMD)  ir ne pelno organizacijai „Nuclear Threat Initiative“.

JAV diplomatų ir ekspertų grupė kritikavo šiuos pasiūlymus ir pažymėjo, kad kai kurie jų primena Rusijos keliamas idėjas. Ukrainos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad dokumento tezės neatitinka Kijevo oficialios pozicijos.

Vėliau ataskaitos tekstas buvo pašalintas iš Miuncheno saugumo konferencijos interneto svetainės, bet po kurio laiko vėl ten pasirodė.

„Kas dėl oficialaus [kaltės] pripažinimo, šiuo metu yra gautas oficialus pripažinimas Irano prezidento lygiu; jis tai pareiškė mūsų prezidentui per pokalbį telefonu. Šiandien rengiame dar vieną pokalbį su Irano prezidentu“, – iš Aukščiausiosios Rados tribūnos kalbėjo ministras.

Jo teigimu, „nekart buvo atvejų, kai viešai paskelbto pareiškimo vėliau nebuvo laikomasi“.

„Norime viešai užfiksuoti Irano pusės kaltės pripažinimą – pripažinimą tarptautiniu lygiu dokumente; būtent dėl to įvyko prezidentų pokalbis telefonu“, – sakė V. Prystaika.

Jo tvirtinimu, šiuo metu sąveika su iraniečiais paremta, „faktiškai, žodžiais“, politiniu Irano lyderio pareiškimu.

Ukrainos URM vadovas pabrėžė, kad su Irano ekspertais bendradarbiaujama tiriant katastrofos priežastis, ištisą parą dirba žuvusiųjų tapatybes nustatantys gydytojai. Ministras sakė, kad Ukrainai suteikta prieiga prie visų lėktuvo nuolaužų, ir ukrainiečių komanda dirba angare, rekonstruodama orlaivio korpusą ir aiškindamasi nelaimės aplinkybes.

„Nekalbame apie tai, kas konkrečiai, kieno karys paspaudė mygtuką. Ne, mums to nepakanka, ir tai buvo pasakyta pačioje pradžioje“, – kalbėjo V. Prystaika. Jis pridūrė, kad bus kalbama apie tai, „kieno konkrečiai tai buvo klaida pačiame aukščiausiame lygyje“.

MAU laineris „Boeing 737-800“, turėjęs skristi į Kijevą, sausio 8-ąją anksti ryte buvo numuštas vos pakilęs iš Teherano tarptautinio oro uosto. Žuvo visi 176 juo skridę žmonės, įskaitant devynis įgulos narius.

Trečiadienį netoli Teherano sudužus Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) laineriui „Boeing 737“ ir žuvus visiems 176 juo skridusiems žmonėms, Kijevas nusiuntė maždaug 50 ekspertų į Iraną dalyvauti katastrofos tyrime.

„Mūsų komanda dabar turi prieigą prie juodųjų dėžių“, – per spaudos konferenciją sakė V. Prystaika.

Pasak jo, Teheranas „visokeriopai bendradarbiauja“ su Kijevu. Ukrainiečių ekspertams taip pat buvo leista apžiūrėti lėktuvo fragmentus katastrofos vietoje.

Lėktuvas sudužo tuojau po to, kai Iranas apšaudė raketomis JAV pajėgų pozicijas Irake, reaguodamas į įtakingiausio Irano generolo nužudymą per amerikiečių bepiločio orlaivio smūgį Bagdade.

V. Prystaika bendravo su žurnalistais Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui telefonu pasikalbėjus su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo (Maiku Pompėjumi) ir amerikiečių pareigūnams pasidalijus su Kijevu „svarbia“ informacija apie katastrofą.

Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Kanados pareigūnų teigimu, šaltiniai žvalgybos tarnybose mano, kad Iranas, galimai netyčia, numušė lėktuvą, tačiau Teheranas tokius pareiškimus neigia.

V. Zelenskis parašė socialiniame tinkle „Facebook“, kad neatmetama galimybė, jog lėktuvas buvo numuštas raketa, „tačiau tai dar nepatvirtinta“.

„Taip, tai įmanoma – jei pamatysime, kad šis procesas neturi pabaigos. Tai labai nepopuliarus pareiškimas ir tikriausiai vėl nepatiks mūsų Vakarų partneriams. Bet mums Minsko [susitarimai] nėra savaiminė vertybė. Savaiminė vertybė – mūsų, kaip tautos, išlikimas“, – sakė ministras ketvirtadienį paskelbtame interviu BBC Ukrainos naujienų tarnybai.

„Jeigu pamatysime, kad jie neveikia ir kad tai veda mus į nuolatinį begalinio proceso tęsimą, anksčiau ar vėliau bus priimtas sprendimas trauktis iš Minsko proceso“, – kalbėjo šalies diplomatijos vadovas.

„Tam ir yra Minskas arba Normandijos formatas – kad lyderiai susėstų ir pasakytų: mūsų tai netenkina, turime kitą idėją, organizuokime taikdarišką operaciją ar taikos palaikymo operaciją“, – pridūrė jis. 

Anot V. Prystaikos, nebuvo planuota, kad Minsko procesas bus be galo ilgas.

„Jis buvo suplanuotas metams. Kodėl tuometiniai mūsų valstybės vadovai nusprendė bandyti jį pratęsti, užuot sąžiningai pasakius, kad jis neveiksmingas ir reikia ieškoti kito?“ – klausė jis.

Paklaustas, ar yra nustatytas kažkoks galutinis terminas, arba kas turėtų įvykti, kad Ukraina pasitrauktų iš Minsko proceso, ministras atsakė: „Manau, galutinis terminas egzistuoja. Jis aiškiai neapibrėžtas, bet jeigu šis susitikimas [laukiamas vadinamojo Normandijos ketverto – Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos – viršūnių susitikimas] parodys, kad pažangos nėra, žinoma, kils abejonių dėl galimybių Minsko procesu pasiekti taiką. Kai grįšime tuščiomis rankomis, bus logiška kelti klausimą, ar mums to Minsko vis dar reikia.“  

Pasak V. Prystaikos, sankcijos Rusijai gali būti atšauktos ir neapsitraukus iš Minsko proceso. „Mes su jumis galime iki savo ir mūsų anūkų gyvenimo galo vykdyti Minsko susitarimus, o sankcijos gali būti atšauktos kas pusmetį“, – sakė jis.    

„Tai sudėtinga ekvilibristika – kaip suprasti ir pajausti nuotaikas, ar sankcijos vis dar gali atlikti atgrasomąjį vaidmenį, ar visgi turėtume trauktis iš Minsko proceso ir ieškoti taikos kažkokiu kitu keliu. Būtent tai ir yra valstybės vadovo, mūsų dabartinės vyriausybės ir visos visuomenės atsakomybė“, – kalbėjo ministras. 

Anot V. Prystaikos, jei būtų nuspręsta pasitraukti iš Minsko proceso, Kijevas matytų kelis galimus tolesnius scenarijus.

„Jei ne Minskas, tuomet turėtume kreiptis dėl taikdariškos misijos, tiksliau – taikos palaikymo misijos“, – sakė jis.  

„Šio elemento Minsko susitarimuose nėra, ir tai galėtų būti patobulintas Minsko variantas nauju formatu. T. y., jeigu matome, kad procesas neduoda rezultatų, tikriausiai reikėtų kreiptis pagalbos į trečiąją šalį. Nors tokie pokalbiai vyksta nuo 2015 metų, Rusija, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, neduodavo leidimo tokiai misijai“, – kalbėjo V. Prystaika.    

„Jie [Rusija] buvo pateikę savo variantą – dislokuoti taikdarius palei sąlyčio liniją. Mūsų tai netenkina. O štai kompromisinis variantas – pavyzdžiui, taikdarių dislokavimas Ukrainos ir Rusijos pasienyje, mus tenkintų“, – pridūrė jis.

„Artimiausiu metu, tikiuosi, jau kitą savaitę, planuojame dar didesnio masto apsikeitimą (sulaikytaisiais)", – per vieną ukrainiečių televizijos „1+1“ pokalbių laidą sakė ministras.

Vis dėlto daugiau detalių apie planuojamą apsikeitimą V. Prystaika nepateikė.