Jomis siekta gabenti daugiau kaip 1,6 tūkst. vagonų.

Ketvirtadalis atmestų paraiškų (55) buvo skirtos eksportui arba importui iš ir į Baltarusiją, pranešė „LTG Cargo“.

824 atmestų paraiškų vagonai buvo su cheminėmis ir mineralinėmis trąšomis, 200 – su automobiliais, 196 – su nafta ir naftos produktais, 170 – su kroviniais konteineriuose,  86 – su metalo gaminiais bei 150 vagonų su kitomis įvairiarūšėmis prekėmis,

„Tai yra krovinys, kurį muitinės kriminalinės tarnybos vadas minėjo, muitinės sankcionuoti veiksmai dėl šio krovinio pradėti vasario 9 dieną. Dabar surašytas prekių sulaikymo protokolas, dėl tolimesnių veiksmų dar sprendžiama“, – BNS šeštadienį sakė Muitinės departamento atstovė žiniasklaidai Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Pasak jos, vagonai su kroviniu sulaikyti dar penktadienį ir saugomi Panerių geležinkelio stotyje Vilniuje, ikiteisminis tyrimas dėl šio atvejo kol kas nėra pradėtas – dėl jo inicijavimo sprendžia prokurorai.

Muitinė neįvardija krovinio siuntėjo ir gavėjo, kaip nurodo, siekiant nepakenkti tyrimui.

Anksčiau šią savaitę muitinė buvo patvirtinusi, kad minėtas krovinys yra tikrinamas Panerių stotyje ir saugomas.

„Lietuvos geležinkeliai“ šeštadienį pranešė, jog muitinė juos informavo apie vagonų sulaikymą įtariant sankcijų apėjimą – bendrovė tvirtina, kad jos perduota informacija teisėsaugai „pasitarnavo užkardant galimą sankcijų apėjimą“.

Šią savaitę Klaipėdos prokuratūra ir muitinė pranešė ir apie kitą, sausio 13 dieną pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos – trijų miestų įmonėse atliktos kratos, sulaikyti du asmenys, taip pat daugiau nei 2 mln. eurų vertės virš 3 tūkst. tonų trąšų krovinys.

Dabar surašytas prekių sulaikymo protokolas, dėl tolimesnių veiksmų dar sprendžiama.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais šią savaitę paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi Europos Sąjungos sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.

Be Igorio Udovickio ir kito Baltarusijos trąšų gamintojo „Belaruskalij“ valdomo Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), krovinio kelionėje dalyvavo dar kelios įmonės Lietuvoje, Baltarusijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp jų yra Kauno bendrovė „Rogera“, Baltarusijos bendrovė „Technospectrading“, Dubajuje veikiančios krovos kompanijos „DP World“ padalinys.

Muitinės kriminalinės tarnybos vadas Mantas Kaušilas patvirtino, kad tarp sulaikytų asmenų yra „Sienos“ tyrime minimos Kaune registruotos įmonės „Rogera“ vadovas. Kratos atliktos ir Birių krovinių terminale, tačiau šios įmonės statuso tyrime muitinės atstovai nekomentavo. 

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra, tiriama apysunkė ir sunki nusikalstamos veikos.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad įtarimą keliančios ir galbūt apeinant ES sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios. 

Kaip penktadienį informavo Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, iš viso pasieniečiai nurodė atkabinti penkis vagonus iš Rusijoje suformuotų sąstatų ir grąžinti juos atgal į Kaliningrado sritį.

Kybartų geležinkelio kontrolės punkte dirbę Kybartų užkardos pasieniečiai fiksavo, kad dviejuose į Lietuvą iš Kaliningrado srities ketvirtadienį ir penktadienį įvažiavusiuose krovininiuose sąstatuose yra Rusijos karine simbolika pažymėtų vagonų.

Viename sąstate jų buvo trys, kitame – du. Vagonai buvo tušti. Jie per Lietuvą turėjo vykti tranzitu į Baltarusiją.

Pasieniečiai to padaryti neleido, taip pat apie vagonus informavo Lietuvos geležinkelininkus.

Nurodyta, kad šie penki vagonai turi būti atkabinti ir grąžinti atgal į Kaliningrado sritį ir tik tuomet sąstatai galės vykti per Lietuvos teritoriją.

Dar kovo pradžioje, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą, "Lietuvos geležinkelių" grupės krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" sustabdė platforminių vagonų nuomą.

Šiuo sprendimu buvo siekiama apriboti galimybes šiuos vagonus Rusijoje ir Baltarusijoje panaudoti kariniais tikslais, tačiau geležinkelių turtas į Lietuvą pirmąsias kelias savaites buvo grąžinamas labai vangiai.

Nuo kovo pradžios bendrovės "LT Cargo" platforminiai vagonai negalėjo būti gabenami tiek tiesiogiai į Rusiją ar Baltarusiją, tiek tranzitu į kitas šalis, išskyrus į Latviją ir Estiją.

Skubiai grąžinti pareikalauta ir vagonus, kurie per šias šalis vyko tranzitu.

Prieš mėnesį Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje buvo per 400 "LTG Cargo" platforminių vagonų iš Lietuvos.

"LTG Cargo" kreipėsi į "Rusijos geležinkelius" ir "Baltarusijos geležinkelius", reikalaudama skubiai sugrąžinti Lietuvos bendrovei priklausančius vagonus.

Buvo baiminamasi, kad į Rusiją ar Baltarusiją patekę platforminiai vagonai galėtų būti nacionalizuojami ir naudojami karinei technikai gabenti.

"Naujausiais duomenimis, kovo pradžioje "LTG Cargo" įvedus reikalavimą skubiai į Lietuvą sugrąžinti bendrovei priklausančius vagonus iš Rusijos ir Baltarusijos, į Lietuvą jau grįžo apie 300 iš šiose šalyse buvusių bendrovei priklausančių ir jos valdomų vagonų. Skaičiuojama, kad Rusijoje ir Baltarusijoje šiuo metu yra likę apie 120 tokių vagonų, o po keletą jų kasdien ir toliau grįžta į Lietuvą", – dienraščiui patvirtino "Lietuvos geležinkelių" atstovė Kotryna Dzikaraitė.

"LTG Cargo" taip pat sustabdė jai priklausančių bei klientams išnuomotų grūdvežių ir mineralvežių vagonų išsiuntimą iš Lietuvos visomis kryptimis, išskyrus į Latviją ir Estiją.

Šiuo metu privačiais vagonais krovinius gabenantiems vežėjams "LTG Cargo" rekomenduoja įvertinti rizikas ir susilaikyti nuo krovinių gabenimo šiomis kryptimis.

Cigaretės aptiktos pirmadienį patikrinus vagonus – dviejuose jų po skalda rastos užkastos cigarečių dėžės, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba.

Traukinys, gabenęs baltarusišką skaldą, į Kenos geležinkelio postą atvažiavo apie 19 val. Muitinės pareigūnams detaliai patikrinus sąstatą, dviejuose vagonuose po skalda rastos užkastos cigarečių „Minsk Capital QS“ ir „Fest“ dėžės.

Iš viso aptikta 70 dėžių (35 tūkst. pakelių) rūkalų, kurių vertė su mokesčiais – 126 tūkst. eurų.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos, tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Prieš keletą dienų – kovo 10-ąją, Kauno teritorinės muitinės pareigūnai krovinių poste „Tiekimas“ irgi aptiko kontrabandą dviejuose iš Baltarusijos geležinkeliu atgabentuose krovininiuose konteineriuose su malkų siunta.

Pernai Lietuvos muitinėje trigubai išaugo cigarečių kontrabandos sulaikymų  geležinkelio transporte.

Iki 2021 metų gruodžio vidurio buvo sulaikytos 24 traukiniais gabentos cigarečių kontrabandos siuntos, sulaikyta 835 tūkst. pakelių nelegalių rūkalų.

Kaip pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba, cigaretės rastos antradienį, patikrinus aštuonis iš Baltarusijos atvykusius krovininius vagonus, kiekviename kurių buvo po 65 tonas skaldos.

Dviejuose iš vagonų pareigūnai aptiko 70 dėžių baltarusiškų cigarečių „Minsk“, „Premier“, „Fest“ ir „NZ“, jų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais viršija 121 tūkst. eurų.

„Cigaretės nebuvo labai užmaskuotos – pakako patikrinti krovinio paviršių ir po skalda rastos į juodą polietileną supakuotos rūkalų dėžės“, – pasakojo muitinės kriminalistai.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Bendrovės antrinė įmonė „LG Cargo“ liepą pervežė 224 tūkst. tonų lietuviškų grūdų – 47 proc. daugiau nei pernai. Pasak „Lietuvos geležinkelių“, tai didžiausias liepą pervežtas grūdų kiekis per pastaruosius septynerius metus.

Anot „Lietuvos geležinkelių“, sklandžiam grūdų pervežimui didelės įtakos turi ir tai, jog grūdininkai iš anksto užsako vagonus.

„Tokiu būdu mūsų specialistai gali detaliai suplanuoti krovinio pristatymą į galutinį tašką. Taip pat siekiame krovinių eismą taip sustyguoti, jog grūdovežiai turėtų prioritetą, neturėtų ilgų prastovų ir būtų maksimaliai užtikrinamas jų panaudojimas“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Martynas Burba.

Anot jo, liepos mėnesį, palyginti su pernai, grūdus gabenančio vagono kelionės trukmė iki uosto ir atgal sutrumpėjo 18 valandų.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sako, kad problemų kol kas nekyla.

„Situacija nebloga, vagonų užtenka, „Lietuvos geležinkeliai“ pasirūpino, kad būtų vagonų iš kitų valstybių parkų – baltarusiškų, moldaviškų, ukrainietiškų, dabar daugiausia baltarusiški. Taip, jie yra brangesni, bet transporto turime, vežti galime“, – BNS sakė ji.

Pasak D. Ruščiauskienės, kol kas neaišku, kiek šiemet bus eksportuota grūdų.

„Dėl kiekių, sunku pasakyti, nes dar pati pradžia, yra padaryta kontraktų, bet išvežimai yra labai skirtingais laikotarpiais, kai kur rugsėjį, spalį, kai kur po Naujų metų. (...) Kol kas vyksta vežimai į uostą, kiek įmanoma, yra suvežta, pagal įmonių talpas, po to jau tie vagonai nebereikalingi“, – teigė ji.

Grūdų prekybos įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas sako, kad šiemet bendrovė vagonų trūkumo nepajuto, tačiau jei derlius būtų didesnis nei vidutinis, tuomet  vagonų trūkumą būtų sudėtingiau kompensuoti automobiliais.

„Paprastai didžiausias vagonų trūkumas būna kūlimo metu, per patį javapjūtės piką. Šiemet derlius nėra pats didžiausias, jis vidutinis arba žemiau vidutinio. Šiuo metu kūlimo sezonas eina į pabaigą – 80-90 proc. grūdų nukulta ir jie yra vienaip ar kitaip susandėliuoti. Šiais metais mūsų bendrovė vagonų trūkumo iš esmės nepajuto“, – BNS teigė K. Šimas.

Pasak jo, „Agrokoncerno grūdai“ daug metų vagonų poreikį planuoja iš anksto ir su „Lietuvos geležinkeliais“ sudaro ilgalaikes sutartis. Jei piko metu vagonų pritrūksta, juos išsinuomoja iš kitų įmonių.

Bendrovė kasmet apie 70 proc. eksportuojamų grūdų veža geležinkelio vagonais, likusius – automobiliais.

„Taip nutinka dėl to, kad piko metu vagonų tiesiog trūksta. Jei būtų nuomojama daugiau vagonų, įmonė geležinkeliu galėtų pervežti didesnį kiekį grūdų. Tikėtina, kad ir šiais metais proporcija išliks tokia pati, kaip ir iki šiol“, – teigė K. Šimas.

„Agrokoncerno grūdai“ šiemet tikisi eksportuoti kiek daugiau grūdų nei pernai – apie 800 tūkst. tonų. Pernai įmonė eksportavo apie 750 tūkst. tonų grūdų.

Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ vagonų parke yra apie 1300 grūdinėms kultūroms tinkančių vežti vagonų, iš jų – 950 įmonės, kiti – partnerių. Pernai įmonė turėjo apie 1200 vagonų.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuva pernai eksportavo apie 2 mln. tonų lietuviškų grūdų. Daugiausiai jų vežta į Ispaniją, Latviją, Nigeriją, Saudo Arabiją, Turkiją. Šių metų pirmąjį pusmetį jau eksportuota 1,5 mln. tonų, daugiausiai į Saudo Arabiją, Turkiją, Sudaną, Pietų Afriką.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė BNS sakė, kad daugiausiai problemų kelia visoje Lietuvoje remontuojami geležinkelio ruožai.

„Ne tiek pats vagonų trūkumas būtų didžiausia blogybė, bet vykstantys remonto darbai, kurie labai trukdo greitą vagonų judėjimą ir mažina apyvartumą vagonų“, – tvirtino D. Ruščiauskienė.

Anot jos, sklandžiam grūdų pervežimui geležinkeliu reikėtų maždaug 1,5 tūkst. vagonų, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ jų turi šiek tiek daugiau nei 1,1 tūkstančio.

„Taip, jaučiamas kažkiek (vagonų trūkumas – BNS), nes vis dėlto tas parkas nepadidėjo. Jis kaip buvo, taip ir yra toks senas ir nuvargęs“, – teigė D. Ruščiauskienė.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Martynas Burba BNS pripažino, kad daugiausiai problemų grūdų pervežimui kelia remonto darbai, tačiau jie – būtini.

„Iššūkių šiuo metu kyla dėl įgyvendinamų būtinų geležinkelio infrastruktūros atnaujinimo darbų. Šie nepatogumai yra laikini, užbaigus infrastruktūros modernizavimo darbus, krovinių pralaidumas bus atstatytas“, – teigė jis.

Pasak jo, per artimiausias dvi savaites grūdovežių parką laikinai papildys 200 vagonų iš Baltarusijos.

„Piko metu, kai yra didžiausias grūdovežių poreikis, tam tikrų iššūkių kyla. Juos stengiamės spręsti lanksčiai ir operatyviai, bendraujame su klientais bei partneriais ir ieškome sprendimų. Netrukus išplėsime grūdovežių parką, tad tokio kiekio turėtų pakakti ir piko metu“, – sakė M. Burba.

Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu turi 1062 grūdų vežimui pritaikytus vagonus ir jie visi išnaudojami.

Problemų dėl grūdovežių kyla beveik kiekvieną javapjūtę. Pernai grūdininkai irgi skundėsi vagonų trūkumu.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas skaičiuoja, kad šiemet bus nukulta 4,345 mln. tonų grūdų – 24,8 proc. mažiau nei pernai (5,781 mln. tonų).

Artėjant javapjūtei, grūdininkai ir "Lietuvos geležinkeliai" vėl derasi dėl grūdvežių, nes jų nuomos tvarka tenkina ne visas įmones, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija kreipėsi į geležinkelius, kad šalyje būtų laikomi 400-500 bendrojo parko (neišnuomoti atskiroms bendrovėms) grūdvežiai, kuriuos prireikus galėtų užsakyti pavieniai vežėjai. Tačiau LG dirbti tokiomis sąlygomis nesutiko.

"Asociacijai ir rinkos dalyviams pasiūlėme 3 ilgalaikės vagonų nuomos būdus. Iki liepos 1 dienos visi grūdvežiai bus išnuomoti. Tačiau dalis bendrovių nori vagonus gauti mažesne nei rinkos kaina, bet laisvų grūdvežių, kurie galėtų būti naudojami kaip bendrojo parko vagonai, vargu ar liks", - teigė geležinkelių Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis.

Vagonų nuoma užsiimantys verslininkai įtariami nuslėpę daugiau kaip 14 mln. litų pelno mokesčio, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT tyrėjai atskleidė, kad 46 metų lietuvis E.V. ir 52 metų ukrainietis V.Z., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nuomodami apie 1 tūkst. geležinkelio vagonų įvairioms Ukrainos, Rusijos, Kazachstano bendrovėms, tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo įtraukė tarpininkaujančių jų pačių valdomų bendrovių grandinę.

Lietuvoje registruota bendrovė visas už ekspedijavimo ir nuomos paslaugas gautas pajamas pervesdavo JAV ir Didžiojoje Britanijoje registruotoms bendrovėms, kurios turėjo sutartis su nuomojamų vagonų savininke – Lietuvos bendrove. JAV ir Didžiojoje Britanijoje registruotos kompanijos formaliai tarpininkavo vagonų nuomos veikloje, Lietuvoje jos nebuvo registruotos mokesčių mokėtojomis ir mokesčių nemokėjo.

Preliminariai paskaičiuota, kad vagonų nuomos kaina, pasinaudojus tarpinėmis bendrovėmis, padidėdavo 2–3 kartus ir dėl susidariusio skirtumo nebuvo mokami mokesčiai. Didžiausią pelną gaunančios tarpininkės bendrovės gautos milijoninės pajamos buvo pervedamos į lengvatinio apmokestinimo kompanijų (off-shore) banko sąskaitas, esančias užsienio bankuose. Pirminiais duomenimis, per kelerius metus iš geležinkelio vagonų nuomos verslo lobusios bendrovės nuslėpė daugiau kaip 93 mln. litų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 14 mln. litų pelno mokesčio.

Tyrimo metu kompanijų, panaudotų apgaulės schemoje, sąskaitose areštuota daugiau kaip 3,5 mln. litų ir beveik 1 tūkst. geležinkelio vagonų. Nusikalstamą veiką organizavusiam Ukrainos piliečiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.