„Labai džiaugiuosi darbščia bei kompetentinga komanda, kurios narius vienija tos pačios vertybės, sąžiningas bei atsakingas darbas Lietuvai. Visada būname tarp žmonių, todėl gerai žinome jų lūkesčius, viltis ir rūpesčius. Taigi, stengiamės padėti visiems, kuriems reikia pagalbos ar patarimo“, – teigė V. Pranarauskaitė.

Šiuo metu Kauno miesto taryboje LVŽS atstovauja keturi nariai: Jūratė Jankauskienė, Audronė Jankuvienė  Kazimieras Rimeikis ir V. Pranarauskaitė.

Seimo narys Aurelijus Veryga ir aplinkosaugininkė Aušra Daugėlienė tapo LVŽS Kauno skyriaus pirmininkės pavaduotojais.

V. Pranarauskaitė taip pat yra Seimo narių ir Astos Kubilienės padėjėja. 

Minėtos dovanos klinikose buvo dalijamos Kauno Dainavos bendruomenės centro „Draugystė“ atstovės Danutės Macenkaitės iniciatyva.

„Vakar į Kauno klinikų vaikų onko skyrių buvo atvažiavusios neseniai dar populiarios politinės partijos atstovės ir atvežė „dovanų“ iš Seimo – pundais supakuotų atviručių, segtukų plaukams (taip, bičiuliai, į skyrių, kur 95 proc. pacientų po chemijos ir spindulių vaikšto plikomis galvomis, atvežė segtukų plaukams) ir tušinukų, kaip suprantu, kuriuos rado tvarkydamos nenaudojamus stalčius. Ant vieno jų dedikacija 2012 metų IV ag klasės auklėtojai, ant kito – Karolinos viešbučio reklama ir pan. Nuoširdus jums ačių, bet nuostabios „dovanos“ kažkodėl liko gulėti ant palangės. Tik mes tinkamai įvertinome ir pasiėmėme tušinuką 2012 m. klasės auklėtojai – atminčiai“, – nuostabą socialiniame tinkle liejo tėtis.

Matyt, kad šitos ponios neturi nė mažiausio supratimo, kur važiuoja ir ką, kokius ligoniukus pamatys.

Po šiuo įrašu pasipylė komentarai, daugelis piktinosi tokiomis dovanomis. „Matyt, kad šitos ponios neturi nė mažiausio supratimo, kur važiuoja ir ką, kokius ligoniukus pamatys. Prisimenu 2003 m. Kalėdas toje ligoninėje. Apsilankė svečiai iš Kauno m. merijos. Buvo ir Kalėdų senelis, nevaikstančius aplankė palatoje, pakalbėjo. Sūnus po to dar ilgai prisiminė, o dovanos prie gerų žodžių buvo paprasčiausi saldumynai“, – prisiminimais dalijosi viena moteris. 

„Kai ciniškiau, atrodo, jau ir būt nebegali, kažkas plaukų segtuku paskrebena iš dugno...“, – rašė pasipiktinęs internautas.

Portalas susisiekė su Kauno Dainavos bendruomenės centro „Draugystė“ atstove Danute Macenkaite, kuri ir inicijavo šią akciją bei atvežė dovanas. „Šią akciją organizuojame keturiolika metų, visą laiką važiuojame su pilnais krepšiais dovanų: ieškome knygelių, kosmetikos tėvams, šokoladų, žaislų“, – situaciją komentavo D. Macenkaitė.

Moteris teigė, kad socialiniame tinkle pasidalytoje nuotraukoje nematyti nei žaislų, nei saldumynų, kuriuos dovanojo organizacijos atstovai.  

Tarp tokių gluminančių dovanų kaip plaukų segtukai ar šampūnai, buvo galima pamatyti ir rašinklius su užrašu „Gero skrydžio“. Tiesa, verta paminėti, kad nuotraukose matyti, jog rašikliai buvo išleisti 2012 metais.

„Gavome pilną dėžutę tušinukų iš rėmėjų, juos dovanojome, kad mamos turėtų kuo užsirašyti“, – teigė D. Macenkaitė. Paklausta, ar dovanodama rašiklius su užrašu „Gero skrydžio“ nemano, kad galėjo įskaudinti mažuosius ligoniukus, moteris sakė, kad į užrašą net nesigilino. „Aš juos ėmiau iš dėžutės ir net nekreipiau dėmesio: vienur buvo užrašyta, kitur ne. Dovanodama sakiau, kad jie skirti tik užsirašyti“, – pasakojo organizacijos atstovė. D. Macenkaitė sakė, kad užrašo, kuris bus užrašytas ant rašiklio, negalėjo pasirinkti, ji tokius rašiklius gavo iš rėmėjų.

„Facebook“ nuotr.

„Čia einame keturiolika metų, mačiau ir daug nuplikusių, ir nenuplikusių mergaičių, ir su gražiais plaukučiais, ir mamų jaunų. Tai mes pagalvojome, kad paimsime kelis, jeigu mergaitei netiks, gal ji parveš sesutei, gal lėlę papuoš. Jokiais būdais negalvojome įžeisti“, – situaciją komentavo moteris.

Kai ciniškiau, atrodo, jau ir būt nebegali, kažkas plaukų segtuku paskrebena iš dugno... 

Kartu su D. Macenkaite sveikinti ligoniukų artėjančių švenčių proga vyko Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kauno skyriaus pirmininkė Vaida Pranarauskaitė. „D. Macenkaitė visada kviečia visus, kurie gali prisidėti. Dalyvaudami niekada nepabrėžiame partiškumo principo, čia dalyvavau kaip Ramūno Karbauskio patarėja, norėdama padėkoti onkologinio skyriaus darbuotojams už atsakingą, nuoširdų ir kruopštų darbą, o kaip fondo „Švieskime vaikus“ ambasadorė įteikiau vaikams knygučių“, – sakė. V. Pranarauskaitė.

Moteris teigė, kad kartu su D. Macenkaite neruošė dovanų krepšelio, kadangi bendruomenės centro „Draugystė“ atstovė turi savo rėmėjus ir jų padėdama ruošia dovanas.

„Danutė šampūną ir kaukes plaukams skyrė ne ligoniukams, o jų mamytėms, nes visada tie vaikai guli su tėveliais. Vaikams buvo skirti žaislai, dantų pastos, kojinės. O rašiklių aš nenagrinėjau, čia buvo ne mano dovanos, todėl negaliu už gerbiamą Danutę atsakyti“, – situaciją komentavo LVŽS Kauno skyriaus pirmininkė. 

Kauno klinikų komunikacijos specialistė Eglė Audickaitė pateikė atsakymą į portalo kauno.diena.lt klausimą, ar nėra iš anksto įvertinamos dovanos, kurias norintieji įteikia ligoniams.

„Šventiniu laikotarpiu Kauno klinikose gydomus mažuosius pacientus dažnai lanko įvairių organizacijų atstovai. Kartais dovanas įteikia patys į ligoninę atvykę iniciatoriai. Tokiais atvejais darbuotojai dovanų patikrinti ir įvertinti neturi galimybės“, – situaciją komentavo ligoninės atstovė.

Ši koncepcija, visų pirma, paremta Statistikos departamento duomenimis: gyventojų skaičius Kauno rajone pastaraisiais metais nuosekliai auga, o Kauno miesto gyventojų skaičius – mažėja. Pavyzdžiui, 2017-2018 m. Kauno rajono gyventojų skaičius paaugo 1,78 proc., Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo 1,44 proc. Gyventojų skaičiaus augimą (11 290 gyventojų nuo 2015 m.) Kauno rajone iš dalies lėmė jaunų šeimų iš Kauno noras apsigyventi nuosavuose namuose.

Formuojasi tendencija, kad vis daugiau Kauno rajono ir miesto gyventojų važiuoja dirbti ir mokytis Kauno miesto ir rajono ribose. Tokie pokyčiai neišvengiamai lemia ir transporto srautų judėjimą. Piko valandomis išaugę lengvųjų automobilių srautai sukuria spūstis kai kuriose miesto kelių arterijose. Atsiranda būtinybė kurti optimalų viešojo transporto tinklą, derinti miesto ir priemiesčių visuomeninio transporto maršrutus ir grafikus.

Kauno miesto savivaldybės 2019-2021 m. strateginiame veiklos plane įvardintos siūlomos priemonės kokybiškai susisiekimo infrastruktūrai sukurti. Tai aplinkkelių tiesimas, gatvių tinklo plėtra, naujų intelektualių informacinių sistemų viešojo transporto, motorinio transporto srautų valdymo ir automobilių statymo srityse diegimas, plėtra ir kt.

Šis strateginis veiklos planas turėtų pasipildyti dar viena priemone: glaudžiu bendradarbiavimu tarp Kauno miesto ir Kauno rajonų savivaldybių (abiejų savivaldybių transporto ir eismo organizavimo skyriaus darbuotojų), siekiant sukurti efektyvų ir racionaliai funkcionuojantį transporto tinklą, t.y. suderinant Kauno miesto ir Kauno rajono visuomeninio transporto maršrutus ir grafikus.

Glaudaus abiejų savivaldybių bendradarbiavimo šioje srityje nauda būtų akivaizdi: greitesnis ir patogesnis reikiamo objekto pasiekimas, mažesnė oro ir triukšmo tarša, didesnis miestiečių pasitenkinimas susisiekimo sistema.

Sėkminga Kauno miesto ir rajono savivaldybės partnerystė būtina ir kuriant bei pertvarkant ugdymo įstaigų tinklą, ypač Kauno miesto pakraščiuose. Kai kurie Kauno priemiesčiai itin sparčiai plečiasi, todėl iškyla būtinybė priimti lanksčius, šiek tiek nestandartinius sprendimus. Pavyzdžiui, 2019 m. sausio duomenimis, Romainiuose gyvena 1635 vaikai iki 18 metų (kasmet gimsta apie 100-150 vaikų), tačiau iki šiol čia nėra valstybinio vaikų darželio ir pagrindinės mokyklos.

Dar 2016 m. vasario 23 d. sprendimu „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 bendrojo plano patvirtinimo“, Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino, kad Romainiams reikalinga pagrindinė mokykla ir ji galėtų būti steigiama esant išorės finansavimo šaltiniams.

Mokyklos statybai reikėtų apie 10 mln. eurų. Vienai savivaldybei prisiimti tokius didelius finansinius įsipareigojimus būtų nelengva. Romainiuose, Vijūkų g. 78 suformuotame sklype, pastatytą pagrindinę mokyklą būtų patogu lankyti ir Užliedžių bei Giraitės moksleiviams. Todėl suprantama, kad Romainių pagrindinės mokyklos statybos finansavimu galėtų ir turėtų rūpintis Kauno miesto ir rajono savivaldybės.

Savivaldybėms sutarus dėl bendros Romainių pagrindinės mokyklos statybos, ženkliai sutrumpėtų moksleivių ir jų tėvelių kelionės į ugdymo įstaigą trukmė. Sumažėtų transporto spūstys Šilainių, Kalniečių, Žaliakalnio mikrorajonuose.

Plečiant, kuriant, pertvarkant ugdymo įstaigų tinklą reikalingas glaudus Kauno miesto ir rajonų savivaldybių bendradarbiavimas. Tai tik vienas pavyzdys, iliustruojantis, kad Kauno miesto vystymosi strategija negali būti kuriama remiantis tik aiškiai apibrėžta Kauno teritorija, didžiausią dėmesį skiriant techninei, fizinei infrastruktūrai. Tampa svarbu užtikrinti ir socialinių, ekonominių, aplinkos apsaugos ir kitų veiksnių darną erdvėje.

Kauno miesto ir rajono savivaldybės gali kartu vykdyti reikšmingesnius didesnės apimties įvairių sričių projektus. Pavyzdžiui, tikimasi, kad „Nemuno kelio“ projekto dėka išaugs turistų srautas Kauno regione.

Bendrai organizuojamos šventės (aitvarų, šokių, muzikos festivaliai, žvejų ir sporto šventės, menininkų simpoziumai ir parodos) suteiktų joms didesnės apimties ir kokybės, pritrauktų daugiau žiūrovų. Bendruomenėms tai būtų teigiama projektinė ir kultūrinė veiklos patirtis, kuri leistų joms „augti“.

Rengiant Kauno miesto savivaldybės teritorijos projektą siūloma neapsiriboti tik esamų ar planuojamų viešųjų, komercinių, kultūrinių ir rekreacinių paslaugų užtikrinimu Kauno miesto teritorijoje. Reikėtų įvertinti ir kaip Kauno rajono planuojamoje teritorijoje šios įvardintos būsimos paslaugos papildys esamas. Kauno miesto ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatingumo centrų, maisto parduotuvių, maitinimo įstaigų, bibliotekų bendro tinklo, žaliųjų zonų formavimas su Kauno rajono savivaldybe užtikrintų abiejų savivaldybių gyventojams patogų ir saugų jų pasiekiamumą.

Kiekvienai savivaldybei atskirai tvirtinant teritorijos planą kyla grėsmė, kad vyks chaotiška plėtra, neužtikrinant būtinųjų paslaugų teikimo teritorijų gyventojams, nebus vystomas konkurencingas viešasis transportas. Kauno miestas negali augti ir klestėti izoliuotas, jį kuria ir vysto visi aplinkiniai rajonai.

Glaudus bendradarbiavimas ir bendras abiejų savivaldybių investavimas į socialinės, gamtinės ir fizinės infrastruktūros gerinimą, garantuotų tolygų abiejų teritorijų vystymąsi ir užtikrintų kokybišką gyvenimą tiek pačiame Kauno mieste, tiek jo aplinkiniuose rajonuose.

Glaudaus bendradarbiavimo tarp Kauno ir Kauno rajono dėka galėtų būti efektyviai ir sėkmingai sprendžiamos problemos daugelyje sričių. Tampri partnerystė suteiktų darniam Kauno regiono vystymuisi reikalingą proveržį.

Sustoti pusiaukelėje negalime, turime tapti sėkmės pavyzdžiu visai Lietuvai.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1667000.