„Matome neraminančią tendenciją, kad eksportas į Rusiją, nors ir sumažėjo, bet padidėjo į aplinkines šalis. Lietuvos eksportas į Rusiją 2022 metais sumažėjo 35 proc., bet eksportas pas Rusijos kaimynus išaugo dvigubai“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) teigė V. Zemlys-Balevičius, remdamasis Eurostato viešai prieinamais duomenimis. 

Pasak jo, stebima tendencija, kad į Rusiją eksportuojama per aplinkines šalis – daugiausia per Baltarusiją, Kazachstaną.

V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, sankcionuotų prekių eksportas į Rusiją taip pat sumažėjo, bet itin smarkiai išaugo į kaimynines šalis. 

„Sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos aplinkines šalis išaugęs drastiškai: kiekvieną mėnesį dabar po ketvirtį milijardo – 250 mln. eurų mes eksportuojame į aplinkines šalis. Tai reiškia, yra penkis kartus išaugęs kasmėnesinis eksportas į aplinkines šalis“, – tvirtino V. Zemlys-Balevičius. 

Padidėjęs eksportas tikrai garbės neneša.

„Padidėjęs eksportas tikrai garbės (Lietuvai – BNS) neneša“, – pridūrė jis.

Duomenų mokslininko teigimu, daugiausia eksportuojama naudotų automobilių.

„Pavyzdžiui, į Baltarusiją po karo eksporto padidėjimas siekė 173 mln. eurų – padidėjimas 215 proc. (...) Į Sakartvelą kažkodėl pradėjome eksportuoti duomenų apdorojimo mašinas – už 12 mln. eksportuojame, augimas 14 tūkst. procentų. Akivaizdu, kad reikia aiškintis...“, – kalbėjo duomenų mokslininkas. 

V. Zemlys-Balevičius, be kita ko, pabrėžė, kad panašios tendencijos stebimos ir kitose Europos Sąjungos šalyse – nuo karo pradžios ir bendras eksportas, ir sankcionuotų prekių vežimas į Rusiją menko, o į jos kaimynines šalis – augo. Pasak jo, tokių prekių eksportą padidino Latvija, Graikija, Kroatija ir Slovėnija.

„Įdomiausias Čekija atvejis – ji telefonus pradėjo eksportuoti į Kazachstaną. Absoliučiai iki karo nebuvo to, o dabar už 164 mln. eurų“, – tvirtino V. Zemlys-Balevičius. 

Institucijos: reikia atskirti lietuvišką kilmę nuo reeksporto

Valstybės duomenų agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus vedėjas Vadimas Ivanovas informavo, kad tik iki dešimtadalio prekių, gabentų į Rusiją, buvo lietuviškos kilmės – visa kita, anot jo, yra reeksportas per Lietuvą.  

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pabrėžė, kad eksporto į Rytus „srautai nėra džiuginantys“, tačiau irgi siūlo gilintis į eksportuojamų prekių kilmę.

„Svarbu atskirti lietuviškos kilmės eksportą ir reeksportą. Lietuva ir iki karo buvo didelis logistikos hab'as, per kurį judėjo srautai iš Rytų ir Vakarų“, – tvirtino jis.  

Pasak K. Žemaičio, duomenų mokslininko pateiktos eksporto tendencijos gali būti logistikos iššūkis, kai per Lietuvą eina europiniai srautai. Anot jo, eksportas į vidurinės Azijos šalis išaugo, nes jos nebegauna būtino prekių srauto iš Rusijos, nes šių prekių jai pačiai reikia, todėl yra priverstos pirkti iš ES. 

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas informavo, kad imamasi visų priemonių, kad prekės į Rusiją nepatektų nei tiesiogiai, nei per aplinkines valstybes.

„Maksimalūs sugriežtinimai ruošiami ir su neigiamomis pasekmėmis, nes ilgėja įforminimo procedūros, verslas nepatenkintas“, – komitete sakė jis.

„Vykdomas rizikingiausio verslo identifikavimas. Tiek logistikos, tiek vežėjų, tiek tarpininkaujančių įvedant naujus apribojimus, naujus reikalavimus dėl papildomų dokumentų pateikimo, klientų pristatymo, atsiskaitymo ir mokėjimų dokumentų platesnio nagrinėjimo. Tam, kad priimtų sprendimus, ar išleisti, ar neišleisti prekes, ar jos galimai skirtos pažeidžiant ar apeinant sankcijas, jos skirtos galutiniam vartotojui Rusijai“, –  kalbėjo V. Paigozinas.  

Verslas: Rusijos ir Baltarusijos rinkos nedaro spaudimo 

Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas sako, kad Lietuvos verslas nejaučia Rusijos ir Baltarusijos spaudimo.  

„Problema yra dėl pavienių atvejų. Fundamentaliai verslo bendruomenė didžiąja dalimi yra atsijungusi nuo Rusijos ir Baltarusijos rinkų ir šios rinkos net neturi kažkokio pernelyg didelio spaudimo (Lietuvos – BNS) verslui bendrai“, – komitete kalbėjo V. Kriaučiūnas 

„Dėl tų įmonių, kurios piktnaudžiauja, nihilistiškai žiūri į teisę ir sankcijų dvasią bei sako, kad gali vežti į Rusiją, nes sankcijos nedraudžia, kenčia sąžiningas ir pilietiškas verslas“, – V. Kriaučiūnas. 

Pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius įsitikinęs, kad ir pavienius prekybos su Rusija atvejus reikia aiškintis ir juos viešinti.  

Jis savo feisbuko paskyroje pasidalijo įžvalgomis apie koronaviruso omikron atmainą.

Pasak mokslininko, tai reiškia, kad saugūs negali jaustis nei jau persirgę, nei vakcinuoti. Taip pat kol kas nėra jokios indikacijos, kad hospitalizacijos rizika kaip nors skiriasi.

„Nieko gero nerodo ir prognozės. Kanadoje, kur omikron jau sudaro apie 20 proc. visų atvejų, modeliai su pakankamai optimistiškom prielaidom, rodo kad augimas bus įspūdingas.

Kadangi jau aišku, kad omikron yra 2-3 kart labiau užkrečiamas nei delta, pravartu prisiminti, kad labiau užkrečiama bet mažiau pavojingesnė liga visados sukels daugiau problemų, nei mažiau užkrečiama ir labiau pavojingesnė. Viskas susiveda į eksponentinį augimą, kuris deja labai prastai suprantamas“, – feisbuke rašo duomenų mokslininkas.

Kaip tvirtina V. Zemlys-Balevičius, kol kas vienintelė apsauga nuo omikron plitimo yra stiprinančioji vakcinos dozė.

„Neil Ferguson sako, kad dauguma sergančių tikriausiai sirgs lengvai, nes apsauga nuo hospitalizacijos turėtų išlikti ir be trečios dozės. Bet tai yra maža paguoda, kai apsaugos nuo plitimo nėra, o užkrečiamumas gali būti panašus kaip tymų.

Jaunesnių amžiaus grupių, kurios yra pagrindinės viruso „nešiotojos“, pasiskiepijimo procentas kol kas yra labai mažas. Tai viskas rodo į tai, kad ateinanti omikron banga bus didelė.

Lietuvoje trečia doze skiepijimas kol kas vyksta neblogai. Ir žiūrint į amžiaus grupes skiepijimas yra „teisingesnis“, nes dauguma pasiskiepijusių yra vyresnio amžiaus. Deja, vyresnio amžiaus grupių skiepijimosi trečia doze tempai pradeda kristi. O jaunesnių amžiaus grupių, kurios yra pagrindinės viruso „nešiotojos“, pasiskiepijimo procentas kol kas yra labai mažas. Tai viskas rodo į tai, kad ateinanti omikron banga bus didelė. Vienintelė išeitis atsižvelgiant į mūsų populiacijos požiūrį į epidemijos valdymą yra griežtinti GP. GP turėtų galioti tik 4 mėnesius po antro skiepo ir galimybė testuotis turi būti panaikinta, taip kaip daroma Prancūzijoje. Nemanau, kad tai įvyks, tai tikriausiai esminė komunikacija iš LRV ir SAM turėtų būti jau nustatytas kriterijus, kad prie 240 užimtų vietų reanimacijoje bus įvestas pilnas karantinas. Kol kas iš tų duomenų kuriuos turime dabar tai jis yra neišvengiamas. Laikas parodys“, – apie omikron atmainos grėsmes kalba ekspertas.

Anot mokslininko, kol kas vienas dalykas šioje epidemijoje nesikeičia – viruso grėsmė visados yra nepakankamai įvertinama.

Feisbuko puslapyje „Pilietiški uteniškiai“ paviešintame vaizdo įraše girdėti, kad Darbo partijos atstovas teigia nesiskiepijęs, bet persirgęs COVID-19.

Ilgiau nei 30 minučių trunkančiame įraše girdisi, kad politikas reiškia simpatijas kontroversiškai vertinamam Sveikatos teisės institutui, vadino jį „stuburu kovos, kurią čia visi kovoja“.

Jis taip pat teigė, kad Statistikos departamentas, pateikdamas statistinius duomenis dėl koronaviruso situacijos, daro daug klaidų. „Kokių reikia skaičių, tokius Statistikos departamentas ir padarys. Jokių problemų nėra absoliučiai“, – sakė politikas.

Prašo atsakyti už savo žodžius

Nė vienam vadovėlyje nebuvo kalbama, kaip falsifikuoti duomenis.

V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, politiko kritika Statistikos departamentui yra nepagrįsta, o už duomenų klastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

„Aš pats mokiausi statistikos mokslo ir jį dėsčiau. Nė vienam vadovėlyje nebuvo kalbama, kaip falsifikuoti duomenis. Atvirkščiai – visas statistikos mokslas yra skirtas tam, kad suprasti, ką iš tikrųjų duomenys sako ir kaip patikrinti, ar jais nėra manipuliuojama“, – feisbuke rašė duomenų mokslininkas.

„Taip, gyvenime visiems dažnai tenka susidurti su duomenų ir su jais siejamų išvadų manipuliacijomis, bet tai nereiškia, kad visi tai daro. Kaip tik už duomenų klastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai būtų gražu, kad ponas Šeršniovas arba pateiktų įrodymus, kad Lietuvos statistika klastoja duomenis arba paneigtų savo pasisakymus kaip neatitinkančius tikrovės“, – situaciją komentavo V. Zemlys-Balevičius.

„Vakseriai“ ir „antivakseriai“

Kaip portale rašyta savaitės pradžioje, įraše V. Šeršniovas teigė, kad nuolat yra tarp dviejų grupių. „Pastoviai susiduri su medicinos darbuotojais, kurie sako: Ką? Jūs dar nepasiskiepijęs? Nepasiskiepijęs. Tada sako – o ką mums daryti, mus valdžia spaudžia, darbdaviai ir taip toliau. Tai sakau – mane taip pat spaudžia. Aš gal ir vicemeras, pareigos labai didelės – tas pats viskas, nesvarbu, kuriam lygmeny, visi susiduria su tuo pačiu šūdu, vadinkim, yra toks dalykas ir viskas. Kaip su juo kariauti – duokit pasiūlymų, patarimų“, – kalbėjo jis.

Vicemeras tęsė „niekuomet nevaręs“ nei ant „vakserių“, nei ant „antivakserių“, nes turi pareigas ir privalo vykdyti, kas parašyta pareigose. 

„Valstybės politika tokia, matot gi patys, ko jūs čia stovit – dvylikamečius skiepyt pradės, išvis, nežinau, man tai asmeniškai... Neserga žmonės tokiam amžiuj ir panašiai. Paskiepytas du, tris kartus taip pat neša tą ligą, serga. Turiu pažįstamą – du skiepai, trečia savaitė iš lovos negali išlipt. Atėjo žmogus kaime gyvenantis paskiepytas, apkrėtė kitą paskiepytą, trečia savaitė iš lovos negali išlipt, man labai trūksta logikos šitoj vietoj. Man trūksta logikos, aš gal kažko nežinau“, – pasakojo jis.

Būtų gražu, kad ponas Šeršniovas arba pateiktų įrodymus, kad Lietuvos statistika klastoja duomenis arba paneigtų savo pasisakymus kaip neatitinkančius tikrovės.

„Pasiskaitau apie tokius globalesnius dalykus, aišku, tai gali būti vos ne sąmokslo teorijos dalis, bet, kad „grietinėlės“ sūneliai ir dukrytės turėtų su laiku gauti mokymą tiesioginį, o visi kiti – tik nuotolinį. Jis bus ne toks kokybiškas ir paviršutiniškas, ir panašiai. Čia kaip žiūrėsi“, – sakė mero pavaduotojas.

Tikina tik išdėstęs nuomonę

V. Šeršniovas savaitės pradžioje portalui kauno.diena.lt teigė išsakęs savo nuomonę, o ne oficialią savivaldybės poziciją.  „Išdėsčiau savo nuomonę“, – teigė politikas.

Paklaustas, ar po šio įrašo jis sulaukė neigiamų reakcijų iš kolegų, mero, jis tikino: „Man patinka tai, kad mes su meru tarpusavyje atvirai pašnekame, mūsų nuomonės kiekvieną dieną, sakykim, kažkurioje vietoje skiriasi, kažkur sutampa. Visą laiką ieškome konsensuso ir vienas kitą bandome suprasti. Meras šioje vietoje turi gal šiek tiek kitokią nuomonę negu aš. Manau, kad reikia į informaciją žiūrėti iš visų pusių, o ne tik iš sau patogios. Buvo pokalbis, aš savo pozicijos nekeičiau. Matau dalykų, kurie man nelabai logiški, kai kur ir švelniau galėčiau pasakyti. Bet yra tokia situacija, kokia yra. Vakar ir tėveliams sakiau, kad būtų čia maras ar tuberkuliozė, tai nei vieno čia nebūtų – nei manęs, nei jų, – visi būtume seniai pasiskiepiję.“

Jis teigė, kad tam tikri procesai, vykstantys mūsų šalyje, jam kelia klausimų, į kuriuos niekas neduoda atsakymų. Anot jo, jeigu būtų atsakymai, tai ir susirinkti žmonėms nereikėtų. „Žmonės žinotų ir nekeltų bangų“, – sakė politikas.

V. Putino pavyzdys

Pasiteiravus nuomonės apie privalomą vakcinaciją nuo COVID-19, mero pavaduotojas pateikė pavyzdį: „Žiūrėkit, net Putinas eina prieš privalomus skiepus. Kaip jūs galvojate – žmogaus teisių kontekste privalomas skiepijimas normalu? Man atrodo, kad tai nenormalu. Dar negimė toks žmogus šioje planetoje, kuris man nurodys, kaip aš turiu elgtis su savo sveikata.“

„Žmonės turi įvairių interesų. Aš visada dirbu už visas puses. Jeigu žmogus rūpinasi sveikata ir jis mano, kad geriausias rūpinimasis yra pasiskiepyti, tai aš tokią informaciją pats asmeniškai skleidžiu. Kadangi pandemijos situacija yra visiškai nauja, tai mes kiekvieną dieną adaptuojamės prie kažko naujo, – sakė pašnekovas. –   Mano rate dauguma žmonių yra pasiskiepiję. Nesakau, kad tai yra blogai, tai gal ir gerai yra, bet yra ir kita pozicija. Yra tam tikros žmonių grupės, vaikų grupės, kurios statistiškai nekelia jokios apčiuopiamos rizikos, kad dabar reikėtų leisti pinigus vaikams, o jie užaugę turės mokėti skolas. Mes juk į skolą varom.“

Kasdien skelbiama daugybė COVID-19 atvejų ir mirčių statistikos, pagal įvairiausius parametrus rikiuojamos šalys, pateikiama vakcinacijos eigos dinamika. Kaip nepasiklysti skaičiuose ir iš jų padaryti tinkamas išvadas, aiškinamės su duomenų mokslininku dr. Vaidotu Zemliu-Balevičiumi.

Ar jau pikas

– Kokia dabartinė COVID-19 fazė: ar tikėtina, kad jau pasiekėme viršutinį tašką?

– Prieš lapkričio šventes buvo matomas sulėtėjimas, bet tokių sulėtėjimų pernai rudenį irgi buvo. Todėl sakyti, kad viršutinis taškas pasiektas, negalima. Realiai apie pasiektą viršutinį tašką galėsime kalbėti, kai kelias savaites stebėsime atvejų kritimą ir kai bent savaitę pradės mažėti COVID-19 pacientų skaičiai ligoninėse.

– Kiek laiko gali prireikti nuo atvejų piko nusileisti iš juodosios zonos pakopomis į raudonąją, paskui – geltonąją ir, pagaliau, žaliąją, jei reikšmingai nesikeis vakcinacijos ir pandemijos sugriežtinimų mastas?

– Kol nepasiekėme piko, negalima kalbėti, kiek laiko reikės epidemijai pasitraukti. Mano nuomone, žiema bus sunki.

Vakcinų nauda akivaizdi

– Kaip pandemijos mastas atskirose šalyse siejasi su vakcinuotų gyventojų procentais jose?

Lemia delta atmainos žymiai didesnis užkrečiamumas ir tai, kad per vasarą dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyta pakankamai gyventojų.

– Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė paskiepijusios pažeidžiamiausias grupes beveik 100 proc. Jose pandemijos mastas žymiai mažesnis. Nors atvejų skaičiai ten nemaži, bet hospitalizuotų žmonių ir mirčių yra žymiai mažiau, negu tada, kai buvo toks pat epideminis lygis, o visa populiacija neskiepyta.

Kokia rizika mirti paskiepytiems ligoniams, palyginti su nepaskiepytais, jau suskaičiavo ir Lietuvos statistikos departamentas.

– Ar pasaulyje dar nefiksuojama, kad didėtų COVID-19 ligonių skaičius tarp tų asmenų, nuo kurių imunizacijos praėjęs pusmetis ir daugiau? Ar situacija neblogės, jei revakcinacija trečiu skiepu nebus aktyvi?

– Izraelio pavyzdys rodo, kad revakcinacija, deja, yra būtina. Tačiau dar nepakankamai tyrimų, kad būtų žinoma, kiek laiko vakcina išlieka efektyvi. Dabartinis pasirinktas šešių mėnesių laikotarpis, po kurio galima revakcinuotis, Lietuvoje yra tam tikras kompromisas. Jeigu vakcinacija trečiu skiepu bus vangi, turėsime problemišką vėlyvą žiemą ir pavasarį.

– Ar yra duomenų, kuria vakcina skiepytų žmonių dažniau buvo tarp hospitalizuotų ir mirusių nuo COVID-19?

– Tokie duomenys tikrai yra, bet reikėtų klausti Lietuvos statistikos departamento, kodėl buvo nuspręsta jų neviešinti. Pasaulyje yra atlikti tyrimai apie skirtingų vakcinų efektyvumą, ir Lietuvoje jie neturėtų skirtis. Suskaičiuotas "Pfizer"/"BioNTech" gamintojo "Comirnaty" vakcinos efektyvumas atitinka pasaulinius skaičius, taigi ir kitų gamintojų vakcinų efektyvumo skaičiai turėtų juos atitikti. Deja, turint omeny visuomenės nuotaikas, tie nedideli skirtumai gali būti panaudoti kaip argumentas, kodėl nereikia skiepytis.

– Skelbiama, kiek ir po kurios vakcinos pasireiškė nepageidaujamų šalutinių reiškinių, bet ne kokiai daliai paskiepytųjų viena ar kita vakcina. Ar tokie duomenys neiškreipia nuomonės apie vieną ar kitą vakciną? Pavyzdžiui, "Comirnaty" vakcina paskiepyta kur kas daugiau nei kitomis.

– Jeigu žinome, kiek buvo kiekvienos vakcinos šalutinių reiškinių ir kiek kuria buvo paskiepyta, galima patiems tuos procentus suskaičiuoti. Kiek žmonių ir kokia vakcina yra paskiepyta,  skelbiama oficialiai ir labai detaliai.

Ar verta lygiuotis

– Dabar Europoje, vertinant pagal gyventojų skaičių, blogiausia situacija trijose Baltijos šalyse. Latvija pagal naujų atvejų skaičių net buvo pirma pasaulyje, nors šįsyk, skirtingai nei pirmos bangos metu, ėmėsi griežtų suvaržymų. Ar tai lemia delta atmainos specifiškumas?

– Lemia delta atmainos žymiai didesnis užkrečiamumas ir tai, kad per vasarą dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyta pakankamai gyventojų.

– Kadangi į skirtingas šalis bangos atsirita skirtingu metu, nes specialistai užfiksuoja tik patį faktą, pavyzdžiui, kad Lietuva pagal gyventojų skaičių yra buvusi blogiausia pasaulyje. Palyginti tos pačios bangos viršūnes, ar tikrai buvome kritiškiausioje situacijoje? Ar svarbu lygintis, kurioje esi vietoje, – juk bangos skirtingose šalyse nesutampa?

– Nesvarbu lygintis, kurioje vietoje esame tarp kitų šalių. Svarbiau lyginti su situacija toje pačioje šalyje skirtingais laikotarpiais.

Laukia: pasak V.Zemlio-Balevičiaus, realiai apie pasiektą viršutinį tašką galėsime kalbėti, kai kelias savaites stebėsime atvejų kritimą ir kai bent savaitę pradės mažėti COVID-19 pacientų skaičiai ligoninėse. Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokių duomenų yra dėl naujų koronaviruso atmainų – delta plius ar kitų?

– Naujos atmainos stebimos nuolat, bet kol kas visoms naujai atsirandančioms sunku konkuruoti su delta dėl jos didelio užkrečiamumo.

Duomenų problemos

Jeigu vakcinacija trečiu skiepu bus vangi, turėsime problemišką vėlyvą žiemą ir pavasarį.

– Vis dėlto, kuris COVID-19 rodiklis geriausiai apibūdina situaciją? Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad toks vienintelis – hospitalizacijų skaičius. Kaimynėje Lenkijoje pagal gyventojų skaičių ilgai buvo palyginti nedaug fiksuojama naujų atvejų, bet ir testų ten daryta mažiau.

– Situaciją nusako rodiklių visuma. Hospitalizacijų rodiklis yra aktualiausias, nes, kai jis aukštas, sveikatos apsaugos sistemai yra sunku normaliai funkcionuoti.

– Esate sakęs, kad, jei remiamasi neteisingais duomenimis, priimami ir neteisingi sprendimai. Duomenų pateikimo problemą Lietuva išsprendė, tačiau pandeminė situacija bloga. Ar priimami netinkami sprendimai? Ar netinkamai organizuojamas vakcinacijos procesas ir priemonės jai skatinti?

– Negalima sakyti, kad duomenų problemą Lietuva išsprendė. Situacija yra žymiai geresnė nei prieš metus, bet, deja, problemų išlieka. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip ir nepradėjo normaliai funkcionuoti, duomenys iš ligoninių vėluoja mėnesį.

Kita vertus, net ir geriausi duomenys niekada nepadės, jeigu bus ignoruojama, ką jie rodo. Epidemija parodė, kad Lietuva buvo labai prastai pasirengusi tokiai pandemijai, ir daugumą dabar patiriamų problemų būtų galima sieti būtent su pasiruošimo stoka, o ne su valdymo trūkumais. Jie, žinoma, nepadėjo, bet lieka atviras klausimas: ar idealus valdymas būtų padėjęs pasiekti geresnių rezultatų?

– Ne visos duomenų mokslininkų prognozės apie pandemijos eigą išsipildė. Kas tai lemia?

– Tai susiję su prognozavimo problemomis apskritai. Tiksliai prognozuoti galima tik labai aiškius procesus. Dažniausiai, kuo toliau į ateitį prognozuojama, tuo tos prognozės yra netikslesnės.

Labiau reikėtų kreipti dėmesį į skelbiamus scenarijus, kas būtų, jeigu būtų. Tada lengviau ir suprasti, kodėl vienas ar kitas scenarijus nepasiteisino, nes būna labai aiškios jų prielaidos.

– Paprognozuokite: kada COVID-19 liks ne daugiau nei sezoninis gripas?

– Mano spėjimas, kad kitais metais turėsime žymiai mažiau problemų. Pagrindinis klausimas, kiek laiko išsilaikys imunitetas po ligos ir ar revakcinacija yra būtina. Jeigu revakcinacija bus būtina, tai, deja, viskas vėl priklausys nuo žmonių noro vakcinuotis.

COVID-19 situacija Kauno regione įtempta

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu yra 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe.

"Jau pasiekėme praėjusių metų gruodžio mėnesio piko lygį. Tiek stacionaro ir intensyviosios terapijos lovų, skirtų COVID-19 pacientams, kol kas pakanka be didesnės įtampos užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas visiems besikreipiantiems. Be to, ilgąjį savaitgalį talkinome kitų regionų ligoninėms ir priėmėme šešiolika pacientų iš įvairių Vilniaus regiono gydymo įstaigų", – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Siekiant užtikrinti pagalbą pacientams, Kauno regiono gydymo įstaigose buvo paruoštas lovų rezervas. Nuo spalio 30 d. Kauno regione COVID-19 liga sergantiems pacientams papildomai skirta 50 stacionaro lovų su deguonies tiekimo galimybe ir dvi reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovos su DPV galimybe. Be to, buvo paruošta 40 papildomų lovų su deguonies tiekimo galimybe pacientams iš kitų regionų.

Skiepai: Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė paskiepijo pažeidžiamiausias grupes beveik 100 proc. Nors atvejų skaičiai ten nemaži, bet hospitalizuotų ligonių ir mirčių žymiai mažiau, negu tada, kai buvo toks pat epideminis lygis, o visa populiacija neskiepyta. Vilmanto Raupelio nuotr.

Lapkričio 3 d. duomenimis, Kauno regiono ligoninėse gydomi 477 pacientai, kuriems diagnozuota COVID-19 liga. Iš jų 424 pacientai gydomi stacionaro lovose su deguonies tiekimo galimybe, o 38 – RITS lovose su DPV galimybe. 53 pacientai, kuriems nustatyta COVID-19 liga, gydomi dėl kitų ligų.

"Vidutinis RITS lovose gydomų pacientų amžius yra apie 60 metų, o apie 90 proc. šių pacientų yra nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos," – apie situaciją Kauno regiono ligoninėse pasakojo Kauno klinikų generalinis direktorius. Pastarosiomis savaitėmis į Kauno regiono ligonines vidutiniškai per parą stacionariniam gydymui su deguonies tiekimo galimybe atvyksta kiek daugiau nei 40 pacientų. Kauno klinikose šiuo metu gydomi trys vaikai, kuriems diagnozuota COVID-19.

„Iš dabartinių duomenų mes vis dar esame toje blogoje fazėje, kur skaičiai sparčiai blogėja. Šiek tiek gal matomas blogumo sulėtėjimas, bet, palyginus su praeitais metais, mes irgi tokių sulėtėjimų matėme. Kiekvieną savaitę vis laukiame duomenų, kad pamatytume, jog situacija keičiasi. Kol kas tas sulėtėjimas nėra toks geras, kad galėtume sakyti: žiūrėkit, mes jau pasiekėme piką“, –kalbėjo duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

„Jeigu žiūrėsime pagal amžiaus grupes, tai visose amžiaus grupėse yra kilimas, vaikų labai didelis kilimas. Žiūrint į mirtis, mes turime 80+ amžiaus grupėje aukštą kilimą. Tokios stabilizacijos mes nematome, nėra požymių, kad jau arti pikas. Galima spėti pagal kitas šalis – Anglija jau peržengė piką, ten pikas baigėsi ir yra atoslūgis. Tai teikia mums vilčių, kad atoslūgis pas mus irgi bus, bet kada tiksliai – dabar iš duomenų pasakyti negalime“, – šnekėjo duomenų analitikas.

„Delta atmaina ženkliai padidino tikimybę, kad tu užsikrėsi. Praeitais metais ji nebuvo tokia didelė, o su dabartiniais skaičiais mes turime pasirinkimą – sirgsime vakcinuoti ar nevakcinuoti. Kadangi yra ženkli populiacijos dalis, kuri nėra vakcinuota, neturi imuniteto, jos užtenka, kad tie skaičiai susigeneruotų“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.

Virusas liks cirkuliuoti, bet tai bus tik kaip eilinė gripo epidemija, kuriai nereikės skirti tiek dėmesio, kiek mes skiriame dabar.

Anot jo, gali būti, kad netrukus pasieksime 4 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu per dieną skaičių: „4 tūkst. yra elementari aritmetinė prognozė, kurios prielaida yra, kad 20 proc. augimas turi laikytis aštuonias savaites. Mes dabar esame antroje savaitėje, kol kas pagal tą planą judame, bet visados taip nebūna. Aštuonių savaičių 20 proc. augimo dar nebuvo istorijoje. Tikėtina, kad už kokių trijų keturių savaičių mes turėsime sulėtėjimą. Vakcinuotų atvejų skaičiai nėra problema. Vakcinuoti žmonės ženkliai rečiau serga, gulasi į ligonines ir ženkliai lėčiau miršta. Reiškia, jeigu vakcinuotų užsikrėtimo skaičiai auga, tai tas pats, kas eilinė gripo epidemija. Girdi per radiją, kad yra gripo epidemija, bet nekreipi dėmesio, nes tavęs tai neliečia. Aišku, aš juokauju, nes vis tiek reikia saugotis“.

Pasak duomenų analitiko, pasaulis viliasi, kad koronavirusas ilgainiui taps panašus į gripo epidemiją: „Tokia yra viso pasaulio viltis. Panašu, kad link to einama. Jei pažiūrėsime, kitų šalių vyriausybės sako, kad populiacijos vakcinacija, imunizacija mus nuves prie to, kad virusas liks cirkuliuoti, bet tai bus tik kaip eilinė gripo epidemija, kuriai nereikės skirti tiek dėmesio, kiek mes skiriame dabar“.

„Žiūrint į visas pasaulines pandemijas, jos baigiasi, kai nebelieka, kam sirgti. O mes dabar turime delta variantą plius vakcinaciją. Mes turime dvi jėgas arba veiksnius, kurie mažina žmonių, kurie nėra matę viruso, skaičių – vakcinacija arba persirgimas. Žiūrint į Lietuvos duomenis, mes turime nevakcinuotą populiaciją. Ji arba susivakcinuos, arba persirgs. Tai nėra džiugu, nes persirgimas ateina su didžiule kaina, bet tikėtina, kad kitais metais, jeigu ir liks nepersirgusių, jų skaičiai bus nedideli. Jau nebus tokių skaičių, kad visuomenei nereikėtų keisti savo elgesio normų“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.

„Šiandien 100 naujai paguldytų ligonių. Pagal pastarųjų mėnesių duomenis, dauguma jų bus neskiepytų. Dabar nemažai kalbama apie dialogą su kita visuomenės puse. Bet kokiam dialoge svarbiausia sutarti dėl esminių dalykų. O esminis dalykas yra tai, kad vakcinos efektyviai saugo nuo epidemijos. Tai tik skiepydami visus mes galime išeiti iš šitos epidemijos. Kai sutariame dėl šito, tada galime diskutuoti, kaip tą paskiepijimą pasiekti, ar su galimybių pasu, ar be jo, ar labiau koncentruojantis į rizikos grupes, arba atvirkščiai masinis vakcinavimas galų gale pakels ir rizikos grupių vakcinaciją“, – socialiniame tinkle rašė mokslininkas.

Dabar nemažai kalbama apie dialogą su kita visuomenės puse. Bet kokiam dialoge svarbiausia sutarti dėl esminių dalykų.

„Dabar, deja, pastebiu gausybę bandymų diskusijose dėl vakcinavimo proceso detalių, radus vakcinavimo proceso trūkumus, naudoti tai kaip argumentą prieš vakcinaciją apskritai. Tai turi liautis, jeigu mes nenorime Kalėdas sutikti panašiai kaip ir praeitais metais“, – apie galimus scenarijus rašė V. Zemlys-Balevičius.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 10 tūkst. 383 žmonės: 4881 iš jų gavo pirmąją, 5502 – antrąją skiepo dozę, antradienį pranešė Statistikos departamentas.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 659 tūkst. 396 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 507 tūkst. 955.

Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Pasiskiepiję yra šeši iš dešimties 16–24 bei 25–34 metų žmonės, taip pat patys vyriausi gyventojai, kuriems yra per 80 metų. Amžiaus grupėse tarp 35-erių ir 79-erių pasiektas rekomenduojamas 70 proc. vakcinacijos lygis, o 65–69-erių ir 70–74 metų grupėse ši dalis siekia 78,1 procento.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi apie 4,37 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota 2,99 mln. dozių. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 59,4 proc. žmonių, tarp pilnamečių paskiepyta 69,9 proc. gyventojų.

„Kalbant apie karantino strategijas labai mėgstamas pavyzdys yra Švedija. Ten nereikia kaukių, nereikia galimybių paso ir ten viskas gerai. Floridoje nueita dar toliau. Valstijos gubernatorius įstatymu uždraudė reikalauti vakcinacijos patvirtinimo arba kaukių dėvėjimo. Šiomis dienomis Floridoje yra 52 procentai pilnai pasiskiepijusių (Lietuvoje 54 proc., Švedijoje 53 proc.) ir dabar Floridoje COVID-19 atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičiai yra aukščiausi per visą epidemijos laikotarpį“, – situaciją komentavo duomenų mokslininkas.

Kas yra bendra tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, tiek Floridoje, tai supratimas, kad vakcinacija šiuo metu saugo gyvybes ir kad kuo daugiau žmonių vakcinuosis, tuo bus geriau.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, galimybių pasas Lietuvoje kol kas pasiteisino.

„Tai tik dar kartą parodo, kad šalių (JAV valstijas galima priskirti prie šalių šiuo atveju) epidemijos valdymo strategijų sėkmę yra neatsargu sieti su supaprastintais receptais. Švedija sėkmingai suvaldo epidemiją be galimybių paso Lietuva, panašu, kol kas neblogai tvarkosi su galimybių pasu, Florida dega be galimybių paso. Po poros mėnesių situacija gali būti pasikeitusi. Kitų šalių patirtis yra įvairi ir norint perkelti ją į Lietuvą reikia atsižvelgti į Lietuvos specifiką. Sėkmės matas turi būti situacija Lietuvoje. Galimybių pasas kol kas pasiteisino, nes per pastarąsias keturias savaites buvo paskiepyta maždaug 10 procentų populiacijos. Kas yra bendra tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, tiek Floridoje, tai supratimas, kad vakcinacija šiuo metu saugo gyvybes ir kad kuo daugiau žmonių vakcinuosis, tuo bus geriau“, – įrašą socialiniame tinkle baigė V. Zemlys-Balevičius.

Freepik.com nuotr.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 703 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Trims mirusiems buvo per 70, dviem – per 80 metų, taip pat mirė po vieną vyresnį nei 50 ir 60 metų žmogų. Visi per parą nuo koronaviruso mirę žmonės buvo nepaskiepyti ar nepilnai paskiepyti.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 15 tūkst. 91 žmogus: 7509 iš jų gavo pirmąją, 7582 – antrąją skiepo dozę, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Švedija sėkmingai suvaldo epidemiją be galimybių paso Lietuva, panašu, kol kas neblogai tvarkosi su galimybių pasu, Florida „dega“ be galimybių paso.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 630 tūkst. 974 žmogus, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 466 tūkst. 55.

Šiuo metu bent viena doze yra paskiepyti ketvirtadalis 12-15 metų paauglių. Pasiskiepiję yra šeši iš dešimties 16-24 bei 25-34 metų žmonės, taip pat patys vyriausi gyventojai, kuriems yra per 80 metų. Amžiaus grupėse tarp 55-erių ir 79-erių yra pasiektas rekomenduojamas 70 proc. vakcinacijos lygis, o 65-77-erių metų amžiaus grupėse ši dalis siekia per 77 proc.

Prie rekomenduojamos paskiepytųjų dalies artėja ir 35-44 ir 45-54 metų gyventojų grupės, kur paskiepyta atitinkamai 68,7 proc. ir 69,4 proc.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 58,1 proc. žmonių, tarp pilnamečių paskiepyta 68,5 proc. gyventojų. Iš viso Lietuva yra sulaukusi daugiau nei 4,151 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau kaip 2,93 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu apie 1,22 mln. vakcinos dozių.

„Ko nepakeitė nei delta, nei vakcinacija, tai kad nepageidaujamų COVID-19 pasekmių (mirties ir hospitalizacijos) rizika didėja su amžiumi. Didėjimas priklausomai kaip matuosi gali būti drastiškas. Pradedant nuo 30 metų papildomas dešimtmetis riziką gali padidinti nuo poros iki penkių kartų. Vertinant situaciją skirtumas tarp amžiaus grupių ne visada svarbus. Ar ligoninės perpildytos vyresniais ar jaunesniais pacientais, nelabai svarbu, svarbu tik tai, kad jos perpildytos. Skirtumas tarp amžiaus grupių pasidaro svarbus vertinant COVID-19 pasekmes ir renkantis strategijas kaip tas pasekmes minimizuoti. Būtent dėl skirtingo amžiaus rizikų visos šalys visų pirma vakcinavo vyresnio amžiaus populiaciją ir tos amžiaus grupės vakcinavimo procentai visose šalyse yra ženkliai aukštesni nei populiacijos vidurkis“, – socialiniame tinkle rašė duomenų mokslininkas.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, dėl skirtingų amžiaus rizikų ir nevienodų vakcinavimo procentų interpretuoti absoliučius sunkių susirgimų ir mirčių skaičius pasidarė sudėtingiau. „Tuo netruko pasinaudoti antivakseriai. Tai, kad absoliučiais skaičiais vakcinuotų sunkiai serga ir miršta daugiau nei nevakcinuotų, Jungtinėje Karalystėje ir Izraelyje antivakseriams yra argumentas, kad vakcinos neveikia ir, kaip mes matėme, šitas argumentas yra labai plačiai naudojamas. Kad tai nėra joks argumentas, paaiškina Simpsono paradoksas, kurio esmė, kad tam tikras sąryšis / trendas egzistuojantis grupėse gali dingti arba tapti atvirkštinis, kai duomenys iš grupių analizuojami kartu. Tą labai gražiai pademonstruoja Jeffrey Morris su Izraelio duomenimis. Žiūrint į absoliučius skaičius tarp pilnai vakcinuotų sunkių COVID-19 atvejų yra kur kas daugiau nei tarp nevakcinuotų. Bet jau vien atsižvelgus vakcinuotų ir nevakcinuotų populiacijos dalis vaizdas pasikeičia. O dar atsižvelgus į amžiaus grupes matome, kad vakcinų efektyvumas yra toks, apie kokį visados ir buvo kalbama, t. y. virš 90 proc. Atsižvelgti į vakcinacijos procentus yra svarbu ne tik kai vakcinacijos procentas yra aukštas, bet kai ir jis yra žemas. Tada absoliutūs skaičiai rodys, kad sunkiai sergančių kur kas daugiau yra tarp nevakcinuotų ir vakcinos atrodys kur kas efektyvesnės nei jos yra iš tikrųjų. Tą mes matome iš JAV duomenų, ypač iš valstijų, kuriose nevakcinuotų procentas yra mažesnis. Ten tarp pakliūnančių į ligonines dominuoja nevakcinuoti. Tas pats fenomenas stebimas ir Lietuvoje“, – teigė ekspertas.

„Kyla natūralus klausimas kaip paprastam žmogui susigaudyti, kokia ta tikroji situacija? Yra keli paprasti patarimai: 1. Žiūrėti ne į absoliučius skaičius, o į proporcijas arba į skaičius 100 tūkst. gyventojų. 2. Žiūrėti ne tik į visą populiaciją, bet ir į atskiras amžiaus grupes. 3. Žiūrėti į periodą, kuriame atliekami skaičiavimai. Ar tai pastarųjų dviejų savaičių, pastarojo mėnesio ar visos epidemijos laikotarpis? Nagrinėtas Izraelio pavyzdys atitinka 1 ir 2 punktus, bet pateikiamas tik vienas laikotarpis. Lietuvos Respublikos vyriausybės paskelbtoje pandemijos dinamikoje kaip tik matome 1 ir 3 punktus, bet trūksta 2“, – įrašą socialiniame tinkle baigė V. Zemlys-Balevičius.

„Įdomioji statistika. Liepos 11 d. pasibaigusią savaitę buvo fiksuota 306 COVID-19 atvejų. Praeitą savaitę fiksuota 3142 atvejai. 10 kartų padidėjimas per 4 savaites. Vidutinis savaitinis augimo tempas 79 proc. (priminsiu – mano pesimistinis scenarijus buvo 70 proc. augimas). Palyginimui su praeitais metais, rugsėjo 13 d. savaitę buvo 288 atvejai ir >10 kartų išaugo per 6 savaites, spalio 25 d. savaitę. Gavosi 50 proc. augimo tempas. Labai panašūs ir hospitalizacijos skaičiai. 2020 m. per 6 savaites užaugo virš 300 kaip ir 2021 m. per 4. Mirčių skaičiai 2021 m. kol kas mažesni, bet jie labiau priklauso nuo atvejų sumos, tai dar sunku palyginti“, – statistiką aptarė duomenų mokslininkas.

Rudenį, vaikams grįžus į mokyklą, o suaugusiems į patalpas, galime pamatyti „įdomių“ skaičių.

Pasak eksperto, šiuo metu viruso plitimą stabdo oro temperatūra ir vakcinacija. „Trumpa šio palyginimo išvada yra, kad delta yra nekažką. Plinta greičiau ir dar vasarą. Kadangi į plitimą yra įskaičiuotas vakcinacijos efektas, tai nelabai norisi pagalvoti, kas būtų, jeigu neturėtumėme +50 proc. vakcinuotos populiacijos. Priminsiu, kad pagal Statistikos departamento duomenis 95 proc. naujų atvejų / hospitalizuotų / mirusių yra be pilnos vakcinacijos. Kadangi praktiškai jokie ribojimai netaikomi, vienintelis delta stabdis yra orai ir skiepai. Eikite skiepytis, nelaukite rudens, nes kol kas plitimą dar stabdo ir vasara. Rudenį, vaikams grįžus į mokyklą, o suaugusiems į patalpas, galime pamatyti „įdomių“ skaičių. Floridoje ir Teksase, kurie buvo mėgiami rodyti kaip sektini pavyzdžiai, dabar mušami tiek atvejų, tiek hospitalizacijų rekordai“, – įrašą socialiniame tinkle baigė V. Zemlys-Balevičius.

Freepik.com nuotr.

Primename, kad praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 1183 žmonės: 1120 iš jų gavo pirmą, o 63 – antrą skiepo dozę.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 489 tūkst. 649 žmonės, visiškai – 1 mln. 301 tūkst. 142.

Kadangi praktiškai jokie ribojimai netaikomi, vienintelis delta stabdis yra orai ir skiepai.

Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis yra pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65–69, 70–74 ir 75–79 metų grupėse. Prie šios ribos artėja ir 55–64 metų grupė. Kitose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus, paskiepyta kiek daugiau nei pusė žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 53,3 proc. žmonių – per parą šis rodiklis nepakilo. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 63,2 proc. gyventojų.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 811 tūkst. 325 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 679 tūkst. 646 dozių. Nepanaudota šiuo metu per 1,13 mln. vakcinos dozių.

„Mes turėjome ilgą laikotarpį, kai buvo didžiulis kritimas. Ir dabar pastarąją savaitę tas kritimas Lietuvoje persisuko į augimą. Jeigu toks augimas išsilaikys dar savaitę ar dvi, mes galėsime šnekėti, kad jau yra ketvirtoji banga. Kokia ji bus, kol kas neaiškus, nes, jeigu žiūrėsime į praeitos vasaros duomenis, tai ten tokių bangelių buvo. Tai gali būti, kad ir dabar taip – pakilo, o kitą savaitę tiesiog bus susitvarkyta, izoliuoti žmonės ir vėl atvejai nukris. Arba mes matysime tai, ką matome kitose šalyse. Nyderlanduose per savaitę aštuonis kartus atvejai išaugo, ten buvo toks augimas, kad, žiūrint į kreivę, atrodo, kad ji tiesiog atsistojo“, – aiškino V. Zemlys-Balevičius.

„Jeigu esi pasiskiepijęs, tai vasara vis tiek yra vasara – tu gali būti daugiau atsipalaidavęs, nes tu esi apsisaugojęs. Lygiai taip pat, jeigu tu saugojiesi, neieškai kontaktų, vėlgi gali būti ramus“, – teigė mokslininkas.

Anot jo, Lietuvoje gali atsikartoti užsienyje esanti situacija: „Ta delta, kuo ji pasižymi? Ženkliai didesniu užkrečiamumu. Ir mes matėme tuos didelius augimus Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, dabar – Nyderlanduose, Izraelyje. Lietuvoje delta jau yra. Tai  tikėtina, kad irgi bus tas augimas. Tas augimas gali pas mus būti ne tokio didumo kaip Jungtinėje Karalystėje, bet jis tikriausiai bus, nes neišvengiamai visos tos tendencijos duomenų, kurios buvo su kitais viruso variantais, kurios buvo kitose šalyse, pasikartojo ir pas mus. Kai dabar mes matome tą kilimą, kuris dar nepanašus į tokį staigų, kaip matome kitose šalyse, tai gali būti, kad arba tai jau yra tas deltos kilimas, arba pabangavimas. Deja, duomenys neprieštarauja nė vienai iš šitų hipotezių“.

O jeigu ir bus karantinas, tai aš tikiuosi, kad tik tiems, kurie nėra paskiepyti.

„Jeigu tris savaites bus kilimas, tada galime sakyti, kad tai jau yra ketvirtoji banga. Tokios situacijos kaip praeitą žiemą, tikiuosi, mes neturėsime. Vis tiek pasiskiepijimo procentas, nors nėra toks aukštas kaip kitose šalyse, jis vis tiek yra ne mažas. Turime 50 proc. populiacijos paskiepytos. Bet vėlgi, jeigu turime 50 proc. populiacijos paskiepytos, galime sakyti, kad turime situaciją tokią pačią kaip rudenį, tik mažesnėje šaly. Vietoje 2,7 milijono mes turime 1,3 milijono. O 1,3 milijono žmonių vis tiek yra daug. Net kai buvo virusas aukščiausiame lygyje, tai mes turėjome po 3–4 tūkst. atvejų per dieną. Paskiepyti mes galime per dieną 15 tūkst. Tai paskiepijimus mes galime greičiau susitvarkyti ir pasiekti tą visuomenės imunitetą“, – kalbėjo V.  Zemlys-Balevičius.

Mokslininkas aiškino, kad „reikia žiūrėti į septynių dienų vidurkį. Jis kol kas yra apie 50, bet kyla. Kol kas kyla nedaug, bet yra pakilime. Jeigu žiūrime į savaitinį augimą, tai jis yra 40 proc. Jeigu jis laikysis iki rugpjūčio mėnesio, tai galime ir tūkstančio atvejų sulaukti. Tai dabar klausimas, koks laikysis tas augimas, ar jis laikysis 40 proc., ar kris, ar kils. Dabar kol kas pasakyti negalime tiksliai“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

V.  Zemlys-Balevičius sakė, kad ketvirtosios bangos išvengti gali padėti tik vakcinacija. „Vakcinacija. Mes galime paskiepyti su savo pajėgumais 200 tūkst. gyventojų per savaitę. Tai yra vos ne 10 proc. Lietuvos. O mums iki visuomeninio imuniteto trūksta gal 20–30 proc. Jeigu mes susikoncentruotume į vakcinacijos skatinimą, komunikacijos kompaniją... Nes dabar jau visi norintys pasiskiepijo. Dabar reikia pasiekti tuos, kurie dvejoja. Jeigu pasižiūrėsime į visuomeninę erdvę, feisbuką, mes matome, kad dominuoja žmonės, kurie yra prieš skiepijimąsi. Jeigu mes apsuktume tai, gal pasikeistų viskas“, – svarstė jis.

Vis dėlto esą panikuoti nederėtų: „Yra realybė. Aš visados stengiuosi paaiškinti, ką aš matau ir iš kur tai ateina. Jeigu ignoruosi realybę, realybė tavęs neignoruos. Reikia realiai žiūrėti į situaciją, kokios yra rizikos, kas gali būti gerai, kas gali būti gerai, ir blaiviai mąstyti, priimti sprendimus. Ir mažiau nervintis – aš suprantu, kad yra tas nuovargis nuo karantino, bet jeigu esi pasiskiepijęs, tai gali ignoruoti tas visas naujienas, atsipalaiduoti. Daugiausia problemų yra iš tikrųjų medikams. O jeigu ir bus karantinas, tai aš tikiuosi, kad tik tiems, kurie nėra paskiepyti“.