„Šis principas įpareigos priimant sprendimus dėl vaiko, netekusio tėvų globos, apsaugos priemonių, inter alia nustatant be tėvų globos likusiam vaikui globą (rūpybą), parenkant globos (rūpybos) formą, skiriant globėją (rūpintoją) ir priimant kitus su vaiko globa (rūpyba) susijusius sprendimus, atsižvelgti, kad vaiko globos (rūpybos) gyvenamoji vieta būtų pastovi, nesikeistų, būtų užtikrintas vaiko ugdymosi, auklėjimo, santykių su tėvais ir šeimos nariais palaikymo tęstinumas“, – sako Civilinio  kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Šis principas, anot jos, taip pat įpareigos užtikrinti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos), laikinosios priežiūros ar laikinojo apgyvendinimo vieta, jei tai nekenkia vaiko interesams, būtų kiek įmanoma arčiau vaiko gyvenamosios vietos.

Tikimasi, kad šio principo įdiegimas vaiko teisių apsaugos sistemoje leis geriau organizuoti vaiko globą (rūpybą), sumažinti be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) vietos nepastovumo riziką, išvengti neplanuotos vaiko globos (rūpybos) vietos kaitos.

Projekto iniciatorės V. Aleknaitės-Abramikienės nuomone, atsižvelgus kitų šalių gerąją socialinio darbo ir teisinio reguliavimo praktiką ir įvertinus rizikas, susijusias su pakeičiamosios globos modelio įvedimu Lietuvoje, yra būtina į Lietuvos teisę įvesti vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principą, kaip geriausių vaiko interesų prioriteto užtikrinimo priemonę.

Pasak parlamentarės, Lietuvos teisėje vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principo nėra. Tačiau, anot jos, jis netiesiogiai kyla iš Vaiko teisių konvencijos,  kuri valstybėms dalyvėms nustato pareigą užtikrinant vaiko gerovę taikyti atitinkamas teisines ir administracines priemones.

„Vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principas yra išvedamas iš kitų dviejų Vaiko teisių konvencijoje esančių principų – vaiko interesų pirmumo ir vaiko teisės į tapatumą (ar identitetą). Jis apima du aspektus: pirmiausia jis pabrėžia būtinybę, kad vaiko globos vieta būtų pastovi, antra, jis nustato, kad vaiko globos (rūpybos) vieta būtų arčiau jo gyvenamosios vietos, tam, kad nenutrūktų ir išliktų vaiko šeiminiai ir socialiniai ryšiai, kurie yra jo tapatybės dalis“, – sako Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Jos duomenimis, Lietuvos teismų praktikoje, yra taikomas panašus, vaiko šeimos aplinkos apsaugos principas, paremtas EŽTT praktika, pagal kurį sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.