Įsiklausė į organizmą

Kartu su vyru, dainininku Žygimantu Geču, pirmagimio laukianti žinoma jauna moteris sako, kad atsisakyti mėsos ją paskatino pats organizmas.

„Jei organizmas reikalauja mėsos, tegu žmogus ją ir valgo. Man būdavo labai keista, kad kai kurie žmonės sakydavo tapę vegetarais, nes taip dabar maitinasi visi. Aš su tuo nesutinku, jei organizmas reikalauja, kodėl jį reikia kankinti ir ignoruoti?“ – sako Anžela, vegetarišką mitybą pasirinkusi po sunkaus apsinuodijimo mėsa.

„Neturėjau poreikio domėtis vegetarizmu, kol vieną dieną apsinuodijau mėsa. Nuo tada man ji pasidarė nebeskani, negalėjau netgi į ją žiūrėti kaip į maistą. Mėsą pradėjau tapatinti su gyvybe. Dabar mano organizmas jos visai nereikalauja. Jei kada pajusiu poreikį, jo nemalšinsiu“, – neabejoja A. Adamovič.

Jei organizmas reikalauja mėsos, tegu žmogus ją ir valgo.

Tiesa, atlikėjos pasirinkimas atsisakyti mėsiškų produktų jos aplinkoje buvo sutiktas ne itin supratingai. Anžela juokiasi, kad visi jos draugai yra mėsėdžiai, išskyrus vieną draugę. Todėl visi į daržoves valgančią merginą žiūrėdavo kreivai. Svečiuojantis pas tėvus taip pat neretai tekdavo atsisakyti lėkštės su kepsniais.

„Mama dar iki dabar stengiasi įpiršti bent jau paukštienos, – juokiasi dainininkė. – Iš tiesų svečiuose dažnai netgi būna problemiška, nes dažniausiai nelabai turiu ką valgyti, išskyrus garnyrą. Bet tikrai man seilės neteka ir nekyla noras pradėti valgyti mėsą.“

Jaučiasi geriau

Gana keblu vegetarams ne tik svečiuose, bet ir kavinėse. Anžela pasakoja, kad iš dvidešimties valgiaraštyje išvardytų patiekalų geriausiu atveju tinka vienas. Todėl norėdama sveikai ir skaniai maitintis, ji su vyru daug gamina namuose.

„Jei maisto nespėju pasiimti iš namų, pavyzdžiui, kai vykstu į koncertus ar iš jų, tenka pasistiprinti kavinėse arba degalinėje. Tačiau ten skurdus pasirinkimas. Dažniausiai viskas siūloma su mėsa, dešrelėmis, o išimti negali. Tenka kramsnoti riešutus“, – šypsosi atlikėja, vegetariškų mitybos įpročių nepakeitusi ir laukdamasi vaikelio.

Sužinojusi apie būsimą kūdikį dėl vegetariškos mitybos su specialistais Anžela nesikonsultavo. Jaunos moters savijauta yra puiki, tyrimų rezultatai geri, todėl ir toliau išliko ištikima savo kasdieniam racionui. Pusryčiams žinoma moteris renkasi obuolį, košę su vaisiais ar daržovėmis, kartais kiaušinio baltymą. Iki pietų užkandžiauja vaisiais, pietums renkasi daug daržovių. Kartais lašišos gabalėlį. Stengiasi vartoti daug mirkytų riešutų.

„Aš jau trejus metus nevalgau mėsos, žinau, kaip maitintis, kad gerai jausčiausi ir organizmas būtų aprūpintas visais reikalingais vitaminais ir medžiagomis, – pasakoja A. Adamovič. – Kai pradėjau sveiką gyvenseną, pagerėjo mano savijauta, jaučiuosi lengviau, nors svoris beveik nepakito.“

Anžela juokiasi, kad dažnai gaminant namuose priverstiniu vegetaru tapo ir jos vyras: „Gaminame kartu, todėl ir valgome tą patį maistą. Jei jis užsinori mėsos, tenka pačiam pasigaminti. Taip pat žino, kad jos visada gaus pas mano mamą arba kavinėje.“

Ar pora jau kalbėjo apie tai, kaip maitins savo pirmagimį? Anžela šiuo klausimu nėra griežtai nusistačiusi. „Jei vaikelis norės, žinoma, kad maitinsiu mėsa. Vaikai patys turi pasirinkti, kas jiems skanu ir reikalinga, tėvai negali daryti įtakos“, – neabejoja būsima mama.

Svarbi subalansuota mityba

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė akcentuoja, kad besilaukiančioms moterims labai svarbu subalansuota mityba. Nėštumo metu baltymų poreikis išauga maždaug dvigubai – tai statybinė medžiaga, reikalinga vaisiaus augimui. Todėl būsimoms mamoms rekomenduoja rinktis kokybišką mėsą, baltą žuvį, pieno, ankštinius produktus, kiaušinius, riešutus ir sėklas.

Į mitybą mitybos specialistė pataria įtraukti daugiau kalcio turinčių produktų: pieno, mažos žuvytės su kaulais, žalios spalvos daržovių ir sezamo sėklų. Jei mamas kamuoja rytinis pykinimas, vertėtų valgyti tik atsikėlus iš ryto – rinktis riekelę duonos ar avižinį sausainį dar net neišlipus iš lovos. Itin svarbu, kad mityboje būtų pakankamai baltymų vakarais, kas gali sumažinti rytinį pykinimą.

Mamos, kurios maitinasi veganiškai, turėtų pasidaryti vitaminų B12, D ir geležies tyrimus.

„Norėčiau priminti, kad mamytės, kurios maitinasi veganiškai, turėtų pasidaryti vitaminų B12, D ir geležies tyrimus. Nes itin dažnai pasireiškia vitamino B12 trūkumas. Anksčiau tai išimtinai kamuodavo tik vyresnio amžiau žmones dėl suprastėjusio virškinimo sistemos darbo. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių renkasi vegetarišką, veganišką ar žaliavalgišką mitybą, kurioje gali trūkti šio itin svarbaus vitamino“, – komentuoja T. Šliažaitė.

Sveikatos specialistai sutaria, kad vegetarai ir veganai vitaminą B12 turėtų gauti ne tik su maistu, bet ir reguliariai vartodami papildus, praturtintus šiuo vitaminu. Šio vitamino trūkumo galima lengvai išvengti bent kartą per metus darant kraujo tyrimus. Jei yra nustatytas trūkumas, patariama naudoti papildus. Viena iš galimybių, galinčių padėti užkirsti kelią maistinių medžiagų trūkumui, tai pagal patentuotą technologiją sukurti „SmartHit IV“ maisto papildai, užtikrinantys iki 6 kartų efektyvesnį vitaminų, mineralų ar augalinių ekstraktų pasisavinimą organizme.

„Vitamino B12 itin svarbu gauti besilaukiančioms ir maitinančioms mamytėms, joms poreikis išauga net iki 3,5 μg (besilaukiančioms) ir 4 μg maitinančioms. Maitinančios mamos turėtų pasirūpinti pakankamu visų mineralinių medžiagų ir vitaminų įsisavinimu, nes jei jų trūksta mamai, didelė tikimybė, kad trūks ir mamos pienu maitinamam vaikeliui“, – primena natūropatinės mitybos specialistė.

Šis vitaminas itin svarbus ir augančio vaikelio smegenų vystymuisi. Įdomu tai, kad dažnai tokie nekalti dalykai kaip sulėtėjusi kalbinė raida ar nenorėjimas socializuotis su kitais bendraamžiais gali būti šio vitamino trūkumo pasekmė.

Nustebino testų rezultatai

Kūdikystėje ilgiau žindytų vaikų protinė raida geresnė. Taip teigti leidžia amerikiečių medikų atliktas tyrimas. Bostone veikiančios Brighamo ir moterų ligoninės specialistai ištyrė 180 neišnešiotų mažylių raidą nuo gimimo iki septynerių metų amžiaus.

Mokslininkai tyrimui pasirinko kūdikius, gimusius iki 30-os nėštumo savaitės. Neišnešioti kūdikiai gimsta mažesnio svorio, ūgio, neproporcingai didele galva ir kt. Jų organizmo sistemos nebrandžios – viskas priklauso nuo neišnešiojimo laipsnio.

Ištyrus septynmečius buvo nustatyta, kad vaikų, per pirmąsias 28 dienas gavusių daugiau motinos pieno, atitinkamos smegenų sritys buvo didesnės, dėmesys, darbinė atmintis ir judėjimas – geresni, intelekto koeficientas – aukštesnis. Jie geriau skaitė, sėkmingiau mokėsi matematikos. Vertinat testų rezultatus buvo atsižvelgta į tiriamųjų lytį, sveikatą, socialines sąlygas ir kt.

Motinos pienas – tik vienas veiksnys

Tyrėjai padarė išvadą, kad didesnis žindymo dienų skaičius siejasi su geresniais testų rezultatais, didesniu smegenų pilkosios medžiagos kiekiu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad vaiko raidą lemia daugybė veiksnių, o motinos pienas – tik vienas jų.

Pastebima, kad atliktas tyrimas patvirtina rekomendacijas, jog būtina motinos pienu maitinti neišnešiotus kūdikius ir tuomet, kai jie būna intensyvios terapijos skyriuje. Daug moterų, pagimdžiusios anksčiau laiko, išgyvena didelį stresą ir susiduria su galėjimo žindyti problema. Tyrimo išvados buvo paskelbtos leidinyje „The Journal of Pediatrics“.

Nemato žindymo ribų

Dažniausiai kūdikiai žindomi iki vienerių metukų amžiaus. Tačiau britų mokslininkai iš Svonsio universiteto mano, kad motinos pienas naudos gali duoti ir šešiamečiui. O Amerikos pediatrų akademijos tvirtinimu, vaiko žindymo apribojimo negali būti. Daugybėje nevakarietiškų šalių mažyliai vidutiniškai žindomi apie 3 metus ar ilgiau.

Žindymas yra svarbus psichologinis veiksnys. Vaiką jis nuramina, o motinai – sustiprina ryšį su kūdikiu. Antraisiais mažylio gyvenimo metais motinos pienas sustiprina jo imunitetą, aprūpina per parą reikiamo 94 proc. vitamino B12, 75 proc. vitamino A, 60 proc. vitamino C, 43 proc. baltymų.

Viešo žindymo nereikia sieti su ekshibicionizmu, nes tai – natūralus procesas, LRT radijo laidai „60 minučių“ sako Laktacijos ir žindymo konsultantų asociacijos valdybos narė, tarptautinės laktacijos konsultantė Daiva Šniukaite-Adner. Pasak specialistės, užsimanę valgyti suaugusieji užkandžiauja tiesiog gatvėje, tad būtų neteisinga mamų reikalauti užsidaryti namuose tol, kol vaikas žindomas.

– Apie tokią situaciją, kai kažkas pasipiktina viešai žindomais kūdikiais, girdime ne pirmą kartą. Kaip manote, kodėl taip yra, ką tai pasako apie mūsų visuomenę?

– Šioje situacijoje negalima teisti ar smerkti tų, kuriems tai nepriimtina. Mūsų visuomenė yra atpratusi nuo tokių dalykų. Atsigręždami į istoriją pamatytume, kad net aukštuomenės damos baliuose žindydavo, ir tai liudija tų laikų paveikslai. Maitinti vaiką krūtimi niekada nebuvo gėda.

Viešo žindymo nereikia sieti su kažkokiu ekshibicionizmu. Tai – natūralus procesas. Pagalvokime: mes, suaugę žmonės, einame mieste, užsimanome valgyti, užeiname į parduotuvę, nusiperkame ir eidami gatvėje valgome. Vaikas taip pat išalksta, ir mama jam duoda tai, ką tuo metu jam galima valgyti. Patikėkite, nei viena mama nedaro to tam, kad kažką pademonstruotų.

Jei į tai pažiūrėtume blaiviai, tai yra labai diskretiškas vaizdas – nesimato nieko daugiau, nei kad matyti per iškirptę. Todėl tokia reakcija, mano manymu, yra šiek tiek perdėta.

– Į žiniasklaidą kreipusis skaitytoja sako, kad viskas būtų normalu, jei moteris, žindžiusi kūdikį, būtų atsiklaususi šalia sėdinčių žmonių. Galbūt tai geras pasiūlymas, norint išvengti įtampų ir konfliktų?

– O gal ta pati moteris turėtų atsiklausti, ar ji su savo šeima, pavyzdžiui, gali valgyti bandelę? Ko gero, ne. Kai kuriuos reiškinius mes sudedame į sukurtus rėmus ir norime, kad kiti elgtųsi taip, kaip mes įsivaizduojame. Mano manymu, situacija buvo labai natūrali, o ir paaugliai sureagavo labai natūraliai. Tiesiog [pasipiktinusiai] mamai tą situaciją reikėjo išmintingai suvaldyti. Paaugliams būtų buvusi pamoka apie tai, kaip turi būti maitinamas vaikas. Galbūt netgi reikėjo pasišalinti patiems, pasakius: gal netrukdykim – vaikutis valgo. Vaikai būtų įsiminę visam gyvenimui, kad tai – norma, jie niekada nežiūrėtų pro rakto skylutę į tokius dalykus, ir tai nesiasocijuotų su erotika ar seksualinėmis fantazijomis.

Dabar pati mama eskalavo šią temą – visa Lietuva diskutuoja, atsirado dvi stovyklos. Vaikus ir visuomenę reikia mokyti. Yra daug daugiau reiškinių, apie kuriuos reikėtų diskutuoti, o ne apie natūralų vaiko maitinimą. Negi mamai reikia 2–3 metus (tiek, kiek krūtimi maitina kūdikį) izoliuotis nuo visuomenės, sėdėti namie ir žindyti?

– Iki kiek metų vaikas turėtų būti žindomas?

– Tokio žodžio kaip „turėtų“, matyt, nereikėtų vartoti. Taip pat (neaišku, kodėl) yra visuomenės spaudimas tai kuo greičiau pabaigti.

Lyginant įvairias gyvūnų rūšis, skaičiuojant jų nėštumo, gyvenimo trukmę, jauniklių svorį ir t.t., yra sukurtos tam tikros rekomendacijos. Patariama, kad iki dvejų metų žindyti yra labai gerai, o galbūt ir ilgiau. Tačiau tai yra labai individualu. Kalbant apie sveikatą, iki 6 mėnesių vaikas turėtų gauti tik mamos pieną, vėliau – šiek tiek papildomo maisto, žindymą tęsiant iki dvejų metų.