Gerėja diagnostika
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti duomenys rodo, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje daugėja įvairių raidos sutrikimų turinčių vaikų. Nuo 2014 iki 2018 m. tokių atvejų padaugėjo nuo 219,9 iki 378,11 atvejo, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.
Šis šuolis ypač akivaizdus pagal lytį: įvairių raidos sutrikimų sparčiai daugėja tarp berniukų. Per ketverius metus Lietuvoje tokių atvejų nustatyta beveik dvigubai daugiau.
2018 m. duomenimis, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 589,60 atvejo, kai berniukams nustatyti įvairūs raidos sutrikimai. Prieš ketverius metus šis skaičius buvo kur kas kuklesnis – 337,72 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mergaitėms raidos sutrikimų nustatoma mažiau: 2018 m. 100 tūkst. gyventojų teko 155,93 atvejo. Prieš ketverius metus šie skaičiai buvo dar kuklesni: beveik 95 atvejai 100 tūkst. gyventojų.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė nelinkusi dramatizuoti situacijos dėl tokios statistikos.
"Tai ne epidemija, o gerėjančios diagnostikos ir specialistų pastangų rezultatas. Žinant tam tikrus rizikos veiksnius, vaikai kuo anksčiau turi būti nukreipiami specialistų konsultacijoms", – tikino Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Anželika Balčiūnienė.
Pagal gyvenamąją vietą raidos sutrikimų turinčių vaikų daugiau gyvena didžiųjų miestų savivaldybėse, tarp jų ir Klaipėdos. Manoma, kad tokiai statistikai įtakos greičiausiai turi prieinamesnė specialistų pagalba.
Nėra kam dirbti
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja Teresė Ramanauskienė patvirtino, kad ministerijos statistika nėra laužta iš piršto. Psichiatrė pastebi, kad iš tiesų daugėja įvairių raidos sutrikimų turinčių pacientų, ypač autizmo.
Situacija: ilgametę darbo patirtį turinti T.Ramanauskienė pastebi, kad daugėja elgesio, emocijų ir raidos sutrikimų turinčių vaikų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Palyginimui vedėja pateikė skyriuje gydytų ir ambulatoriškai konsultuotų pacientų statistiką: prieš ketverius metus tokių būta vos 8, o štai prieš porą metų vaikų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus.
Užpernai skyriuje dėl raidos sutrikimų gydyti ir ambulatoriškai konsultuoti 25 jaunieji pacientai. Gal ši statistika būtų dar didesnė, jei netrūktų specialistų, galinčių dirbti su tokiais vaikais.
T.Ramanauskienė pripažįsta, kad praktiškai nėra kam teikti pagalbos: trūksta ne tik vaikų psichiatrų, bet ir specialistų, dirbančių su autizmo spektro sutrikimais. Daugiau tokių metodikų turi privačios įstaigos. Tad tėvai neretai lieka vieni su vaiko diagnoze.
Vienija tik diagnozė
"Nėra sistemos ar komandos, dirbančios su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Pavyzdžiui, ne visi logopedai sugeba su jais dirbti. Dirbti su tokiais vaikais nėra lengva. Bendravimas su jais būna specifinis, jų elgesys – ne visada nuspėjamas.
Kai kurie vaikai iš viso atsisako bendrauti, kalbėti, tad reikia mokėti užmegzti ryšį per vaizdus, piešinius. Tokių vaikų kalbos supratimas yra labai ribotas", – aiškino vaikų psichiatrė.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nors vaikus vienija diagnozė – autizmas, prie kiekvieno reikia rasti savitą priėjimą. Kai kurie vaikai būna labai dirglūs, neprisileidžia suaugusiųjų, sunkumų kyla darželyje ir mokykloje.
Sunku pasakyti, kodėl daugėja autizmo sutrikimų. Vieni dėl autizmo kaltina oro užterštumą, kiti mini genetinius faktorius.
Kai kurie vaikai neapsitarnauja savęs, neturi asmens higienos įgūdžių. Kartais skyriuje guli po kelis tokius vaikus, kuriems būtina visokeriopa priežiūra.
"Sunku pasakyti, kodėl daugėja autizmo sutrikimų. Vieni dėl autizmo kaltina oro užterštumą, kiti mini genetinius faktorius. Vyksta moksliniai tyrimai, rodantys pernelyg didelio jungčių tarp nervinių ląstelių skaičiaus formavimąsi smegenyse, tam tikrų smegenų dalių funkcijų sutrikimus.
Spėlionių daug, tačiau niekas negali pasakyti tiksliai. Lieka tik konstatuoti faktą, kad tokių sutrikimų daugėja. Gal anksčiau nebuvo tokia gera diagnostika?" – spėjo gydytoja.
Hiperaktyvumui gydyti – vaistai
Pasak T.Ramanauskienės, didžiausia problema ir daugiausia vaikų – su elgesio ir emocijų sutrikimais, daugėja hiperaktyvumo atvejų, ypač prasidėjus mokslo metams. Mokytojai neretai nesusitvarko su tokiais vaikais: sudėtinga dirbti klasėje su daug mokinių, kai vienam reikia gerokai daugiau dėmesio nei likusiems.
Psichiatrės manymu, kad sutrikimų turintys vaikai mokytųsi su bendraamžiais bendrojo ugdymo grupėje ar klasėje, būtinas mokytojo padėjėjas. Tačiau tokias galimybes riboja finansinės galimybės.
Kartais hiperaktyviam vaikui tenka taikyti specifinį gydymą medikamentais. Nors šie vaistai visame pasaulyje pradėti taikyti gerokai anksčiau, Lietuvoje jie atsirado vos prieš kelerius metus. Per tą laiką gydytoja įsitikino, kad šie stiprūs, psichotropinėms medžiagoms priskiriami vaistai yra veiksmingi.
"Įrodyta, kad šie vaistai gerina dėmesingumą, mažina hiperaktyvumą. Tėvai ir mokytojai pastebi, kad pradėjus vartoti šiuos vaistus pagerėja vaiko elgesys, nebelieka agresyvumo, pykčio protrūkių", – pasakojo gydytoja.
Pagalba: šiame skyriuje gydomi pacientai dėl įvairiausių priežasčių: elgesio, raidos sutrikimų, depresijos, po savęs žalojimo ir pan. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
T.Ramanauskienė apgailestauja, kad šie vaistai kartais įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašą, o kitą kartą – ne, tad gydytojui tenka stebėti situaciją. Šie vaistai – gana brangūs, tad kol nebuvo kompensuojami, retas kuris iš tėvų sutikdavo juos pirkti.
Kai kurie pabandydavo, tačiau vėliau atsisakydavo juos pirkti dėl pernelyg didelių išlaidų, nes vaistus vaikui būtina vartoti ne vieną mėnesį.
Serga ir aštuonmečiai
Medikamentai taip pat reikalingi psichozėms, šizofrenijai, ūminiams psichoziniams sutrikimams gydyti. Pasitaiko, kai ūminė psichozė išsivysto po narkotinių medžiagų pavartojimo. Tada tenka sekti vaikų psichiatrijos skyriuje gydomo paciento būklę ir skirti vaistus, taip siekiant užkirsti kelią psichikos ligai.
Vaistai skiriami ir sunkiais depresijos atvejais. Jie gali būti skiriami vaikams nuo 8 metų. Gydytojos T.Ramanauskienės praktikoje tokių jaunų pacientų nebuvo, depresija dažniau užklumpa paauglystėje.
Į Vaikų psichiatrijos skyrių pacientai patenka po savęs žalojimo atvejų, neturint suicidinių ketinimų. Tai tampa net savotišku įpročiu.
"Pagal ministro nurodymą, savižudybių atvejais turime pildyti tam tikrus aprašus: pavyzdžiui, kur paauglys kreipsis pagalbos, kilus suicidinėms mintims, kur galima rasti psichologinę pagalbą. Tokiam pacientui surašoma atmintinė, kur ieškoti pagalbos. Pastebime, kad tai padeda", – pasakojo vedėja.
Kai kuriuos pacientus į skyrių atveža iš Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijos-intensyvios priežiūros skyriaus po bandymo nusižudyti vaistais ar rimtesnio savęs sužalojimo, kai žaizdą tenka siūti. Tokiais atvejais pacientą privaloma guldyti į Vaikų psichiatrijos skyrių.
Nepripažįsta kitoniškumo
"Vaikų ir paauglių psichiatro darbas – sudėtingas: tenka dirbti ne tik su vaiku, bet ir su šeima, ypač su ja. Labai dažnai reikia gydyti ne vaiką, o tvarkyti aplinką. Turime nemažai vaikų su emocijų, elgesio sutrikimais, kurie pasireiškia dėl netinkamų situacijų šeimoje. Vaikai pradeda elgtis agresyviai ne tik kitų vaikų atžvilgiu, bet ir suaugusiųjų", – pasakojo vedėja.
Psichiatrės pastebėjimu, tėvai dažnai nenori pripažinti problemų. Kai vaikas gydomas skyriuje, tėvams rekomenduojama atvykti pabendrauti su psichologu, tačiau jie vengia šių konsultacijų.
Dalis tėvų nenori pripažinti, kad jų vaikas yra kitoks ir turi raidos sutrikimų, tad išleidžia jį į bendrojo ugdymo įstaigą. Tačiau sunkiausia būna ne pedagogams ar kitiems vaikams.
"Autizmo spektro ar kitokių raidos sutrikimų turintys vaikai ir taip nenoriai bendrauja, o būti su kitais vaikais jiems tampa itin sudėtinga", – apgailestavo psichiatrė.
