Pasak jos, skambinusiems rūpėjo pasikalbėti apie tėvystės iššūkius, pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o patiems vaikams – pasitarti ar paprašyti pagalbos.

„Nors pagrindiniai informacijos šaltiniai, kurie praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus, išlieka policija, ugdymo, gydymo bei socialines paslaugas teikiančios įstaigos, visgi iš Vaiko teisių linijos per pirmuosius jos veiklos metus buvo sulaukta ir registruota virš 1 tūkst. tokių pranešimų“, – nurodė tarnyba.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, jog kasmet pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų skaičius auga: 2021-aisiais vaiko teisių gynėjai sulaukė virš 40 tūkst. pranešimų, pernai – daugiau nei 45 tūkst. o besibaigiant 2023-iesiems prognozuojama, kad bus užfiksuota beveik 50 tūkst. pranešimų.

Labiausiai įsimena tie pokalbiai, kurių metu vaikai pasisako apie šeimoje patiriamą smurtą ir net sutinka atskleisti savo asmeninius duomenis, kad vaiko teisių gynėjai turėtų galimybę reaguoti dėl galimo vaiko teisių pažeidimo.

Pasak I. Skuodienės, ši tendencija rodo, kad „visuomenė tampa vis atidesnė sunkumams, su kuriais susiduria vaikai ir aktyviau apie juos informuoja“.

Pasak Vaiko teisių linijos vadovės Jolantos Griškonienės, kas mėnesį augantį Vaiko teisių linijos žinomumą patvirtina ir vis didėjantis skambučių bei laiškų kiekis, kuris pasiekia iš pačių vaikų: per metus buvo sulaukta beveik 400 jų paklausimų.

Pastebima, jog vaikai ir paaugliai dažniausiai nori pasikalbėti apie iššūkius mokykloje, bendravimo su artimaisiais sunkumus, taip pat paprašyti pagalbos dėl patiriamo smurto.

„Labiausiai įsimena tie pokalbiai, kurių metu vaikai pasisako apie šeimoje patiriamą smurtą ir net sutinka atskleisti savo asmeninius duomenis, kad vaiko teisių gynėjai turėtų galimybę reaguoti dėl galimo vaiko teisių pažeidimo – nuvykti į šeimą, išklausyti vaikų nuomones, pasikalbėti su tėvais, o pastebėjus galimus sunkumus, inicijuoti visą reikalingą pagalbą“, – sako J. Griškonienė.

Jos teigimu, besikreipiantys vaikai užduoda pačių įvairiausių klausimų, į kuriuos ne visuomet pavyksta atsakyti iš karto: pavyzdžiui, vaikas bando suprasti, kodėl tėvai neatsako į klausimą, kuris iš vaikų jiems labiau patinka. Taip pat jiems svarbu sužinoti, kokias teises jie turi bendraujant su skyrium gyvenančiu mama ar tėčiu, arba pasikonsultuoti, kaip geriau pasielgti tam tikrose situacijose, kai tenka priimti sprendimus šeimoje, mokyklos aplinkoje ar draugų kompanijoje.

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

„Du kartus skambučiai įregistruoti kaip pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą, – BNS sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad dauguma vaikų „labai saugo tėvus, savo situaciją“.

Tarnyba per šį laiką telefonu taip pat įregistravo ir dar 43 pranešimus, kai apie situaciją šeimoje pranešė giminaičiai ar aplinkiniai.

I. Skuodienės teigimu, žmonės dažniausiai skambina norėdami pasitarti, ar jų matytą situaciją galima laikyti vaiko teisių pažeidimu, ar ne.

„Skambina tėvai ir klausia dėl santykių mokykloje su vaikais, dėl paslaugų teikimo, pavyzdžiui, vaikas turi specialiųjų poreikių ir mokyklą neužtikrina jų teikimo“, – vardino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

„Buvo klausimai, ar vaikas turi padėti buityje, kiek turi ir kaip tą apibrėžti“, – sakė ji.

Daugiau užklausų – po švenčių

Į naująją liniją, pasak tarnybos vadovės, nemažai suaugusiųjų ir vaikų kreipiasi anonimiškai.

„Auklėtojai konsultuojasi, mokytojai konsultuojasi. Pavyzdžiui, mergaitė pranešė, kad prieš ją smurtauja tėvai, klausė, kas jai galėtų padėti, ar tai būtinai turėtų būti policija“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Pavyzdžiui, mergaitė pranešė, kad prieš ją smurtauja tėvai, klausė, kas jai galėtų padėti, ar tai būtinai turėtų būti policija.

Ji ragino vaikus nebijoti apie tokias situacijas pranešti, nes ir pats pranešimas gali būti registruojamas anonimiškai.

Vaiko teisių tarnybos vadovė teigė, kad daugiau skambučių sulaukiama po švenčių.

„Išsiskyrę tėvai praneša, kad jiems nepavyko susitikti su vaiku ir perduoti dovanų, klausia, ką daryti, kur kreiptis, kaip susitarti“, – sakė I. Skuodienė.

Ji pabrėžė, kad Vaiko teisių linija su kitomis bendradarbiauja, o ne konkuruoja: „Vaikų linija, Jaunimo linija yra emocinės pagalbos linijos, mes su jomis bendradarbiaujame ir vieni į kitus nukreipiame“.

Nemokama Vaiko teisių linija pasiekiama numeriu 8 800 10 800, skambučių centras veikia Alytuje.

Vaiko teisių tarnyba pastebi, kad per pastaruosius metus žmonės tapo sąmoningesni ir praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus – 2019-aisiais gauta per 32 tūkst. pranešimų, o šiemet – daugiau nei 44,5 tūkstančio.