-
Vilčinskų vaikai sugrįžo namo: ar jiems bus saugu šeimoje? 31
– Sąžiningai sakant, taip, dalinai nustebino sprendimas.
– Ar planuojate skųsti tokį sprendimą?
– Ne, kol kas neplanuojame skųsti sprendimo ir tai yra teismo sprendimas. Išsiaiškinome, procesiniai klausimai buvo aptarti. Atsižvelgsime į formuojamą praktiką, bet kol kas neplanuojama jo skusti.
– Trys vaikai dabar jau grąžinti šeimai. Ar saugu jiems grįžti? Kokia dabar yra bendra situacija, pavyzdžiui, kalbant apie vaikus, dėl ko jie ir buvo paimti? Nes jiems nebuvo užtikrintos saugios sąlygos, patenkinti jų poreikiai, tokie kaip mokymosi, gydymo ir panašiai. Kaip ši situacija atrodo šiuo metu, ar kažkas keičiasi?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Taip, šiandien džiugi diena – vaikai grąžinti tėvams. Tas ir džiugu. Ir kiekvieną kartą, kuomet tėvams pavyksta keisti elgesį, pavyksta priimti paslaugas, pavyksta įveikti krizines arba sudėtingas situacijas šeimoje, pradedant nuo ligų, galbūt priklausomybių, galbūt kitų iššūkių, kurie yra likę... Visada yra džiugi diena, kuomet vaikai grįžta į savo šeimą, grįžta pas savo tėvus. Šiai dienai matome, kad tėvai priima paslaugas, jie bendradarbiauja. Vaikų poreikiai yra tenkinami ir šiandien vaikai grįžta pas tėvus. Ir tikiuosi, kad tie poreikiai bus tenkinami. Vaikai bus su savo tėvais, bus tiek sveikata, tiek mokykla, ugdymas. Tie poreikiai, kurie reikalingi vaikui sveikai ugdytis, tikiu ir pasitikiu, kad jie bus tenkinami.
Šiai dienai matome, kad tėvai priima paslaugas, jie bendradarbiauja.
– Nuo tos dienos, kai vaikai buvo paimti, bandant juos išvežti į užsienį, kur vaikai gyveno? Koks bendravimas vyko su tėvais? Ar palaikė ryšį? Kaip tai atrodė?
– Taip, tėvai palaikė ryšį. Laikinos globos metu yra pagrindinis tikslas ir visų specialistų dedamos pastangos, kad šeimai būtų suteiktos paslaugos, o vaikai grįžtų į šeimą. Tai yra pagrindinis tikslas. Todėl tiek globėjas dirba su vaikais ir su šeima, sudaro visas sąlygas tėvams matytis, atsižvelgiant į vaiko poreikius. Jeigu vaikas eina į mokyklą, tai aišku, tuo metu negali susitikti, bet praktiškai kiekvieną dieną matėsi tėvai su vaikais. Ryšys yra stiprus. Ir ryšis yra, ir net nėra diskusijų. Tiek tėvai, tiek vaikai matėsi, galėjo išsakyti visas pastabas ar pastebėjimus, prisidėti prie vaikų ugdymo, pamokų ruošimo, kartu bendradarbiaujant su globėju. Tas buvo daroma ir vaikams tai nėra naujiena ir visi siekėme, kad vaikai greičiau grįžtų į šeimą, kadangi matėme tuos teigiamus pokyčius, kurie buvo. Vasario pabaigoje turėjo įvykti atvejo vadybos posėdis ir vienas iš specialistų klausimų būtų buvęs svarstomas apie vaikų grąžinimą šeimai. Aišku, dabar nesinori užbėgti įvykiams už akių, kas būtų buvę vasario pabaigoje, bet, taip, vienas iš klausimų būtų buvęs svarstomas.
– Tai tėvai bendravo su vaikais visą šį laiką? Ar ir toliau specialistų pagalba bus teikiama ir bus prižiūrima, ar jie vykdo tuos įsipareigojimus? Ar nebus piktnaudžiauta, kad svarbu sugrąžinti vaikus, o paskui vėl kažkoks planas B ar C įgyvendinamas?
– Bus organizuojama atvejo vadyba. Greitu metu bus peržvelgtos, kokios buvo teiktos paslaugos, kaip jos buvo įgyvendintos, tam tikri uždaviniai ir tikslai. Bus peržiūrėtas pagalbos planas šeimai kada vaikai jau yra šeimoje. Kokios pagalbos gali reikėti tėvams? Kokios pagalbos gali reikėti vaikams? Specialistai susirinkę visi kartu įvertins situaciją. Gyvename bendruomenėje, vaikai lanko mokyklą, yra gydytojai, yra specialistai ir yra kaimynai. Žmonės bendruomenėje yra aktyvūs, aplinka aktyvi. Jeigu nebus vykdomi įsipareigojimai, nebus užtikrinamos vaikų teisės, gausime pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Į juos reaguosime ir tada pagal situacijas juos vertinsime.
– Kauno apygardos teismo sprendimas buvo labiau paremtas procedūriniu pažeidimu. Vaikai buvo paimti dviem dienom vėliau nei kad buvo priimtas sprendimas tai padaryti. Tuo remdamasis atšaukė pirmojo teismo sprendimą. Kur čia buvo nepasiruošta, nepadaryta? Nes situacija galėjo būti visai kitokia, jeigu tų procedūrų būtų laikytasi. Nes pats požiūris į Vilčinskus ir jų santykius su vaikais, jų matymo visuomenėje, požiūris kaip ir nebuvo pakeistas teismo?
– Jūs labai gerai įvardinote, kad buvo vertinama procedūriniai klausimai ir klausimas nebuvo kvestionuojamas, ar reikėjo tuo metu perkelti vaikus į saugią aplinką, ar ne. Tas klausimas nebuvo kvestionuojamas, bet buvo pasižiūrėta procedūriškai. Pasitaiko sudėtingos situacijos, pavyzdžiui, kuomet atvyksti į šeimą, yra pranešimas iš kaimynų, artimųjų giminaičių, kad situacija yra sudėtinga. Atvyksti ir matai, kad aplinka nepritaikyta vaikams, nešildyti namai, maisto nėra, ant žemės mėtosi daiktai, tėvai abu girti. Namuose yra pašaliniai asmenys, vaikai yra mažamečiai, jiems reikia ypatingo dėmesio, vienas iš vaikų serga. Tai iš karto matai situaciją, kad vaikams čia ir dabar turi užtikrinti saugią aplinką, nes tai yra reali grėsmė vaikui.
Bet yra tokių situacijų, kai yra psichologinis smurtas, yra situacijų, kai yra nepriežiūra. Ir noriu pabrėžti, kai tėvai nebendradarbiauja. Kai negali įeiti į butą, kai negali susikalbėti, negali susitarti. Matome sudėtingą situaciją, kad vaikų raidai ne čia ir dabar yra pavojus. Bet yra grėsmė vaikų raidai, yra grėsmė, kad vaikų raida stringa, nėra užtikrinama teisė į sveikatą, į bendravimą, į mokyklą, į ugdymą. Būna tokių išskirtinių situacijų, noriu pabrėžti, kai tėvai nebendradarbiauja. Einame lygiagrečiai kiekvieną dieną, siekiame pasiekti tėvus ir kalbėtis, ir lygiagrečiai ruošiame teismui dokumentus, priimti sprendimą. Svarbu pasakyti, kad pateikiant būtent dėl šio atvejo teismo informaciją, buvome pateikę, kad tėvai nebendradarbiauja, kad vaikai dar yra nepaimti ir nuosekliai to siekiame. Tos dienos, taip ir sutapo. Bet paprastai vaikams užtikrinama, kaip pateikiau pavyzdį, pirmiausia saugi aplinka ir per 3 d. kreipiamės į teismą dėl leidimo vaikus paimti.
-
Pro langą išmesto kūdikio mirtį lygina su Matuko istorija: tik po tragedijos ieškome kaltų? 38
Medikai nuo šeštadienio kovojo už penkių mėnesių kūdikio gyvybę, bet vaikas neišgyveno.
„Pamatėme sunkią galvos smegenų traumą, kuri praktiškai buvo nesuderinama su gyvybe. Kūdikis pateko čia visiškai kritinės būklės, reikėjo tik užtikrinti gyvybinių organų funkcionavimą“, – sakė Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.
Galutinių išvadų dėl kūdikio sužalojimų dar nėra, bet prokuroras jų ir nenorėtų vardinti.
Rimantas Kėvalas
„Būtų sunkiau išvardyti, kokie sužalojimai padaryti nei, kas nesužalota. Kol kas nenoriu vardinti, kiek tų sužalojimų padaryta. Tai labai jautrūs ikiteisminio tyrimo duomenys“, – teigė prokuroras Arūnas Saunorius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Medikai paaiškina, kaip penkių mėnesių kūdikis galėjo patirti sužeidimus.
„Tai – tyčinė galvos trauma. Šios traumos mechanizmas yra supurtymas su metimu ant grindų“, – kalbėjo R. Kėvalas.
Kūdikio mirtis sukrėtė ir namo, iš kurio pirmo aukšto apsvaigęs nuo narkotikų tėvas išmetė vaiką pro langą, gyventojus. Dauguma tikina, kad apie šeimą nieko nežinojo. Kai kurie abejoja, ar pora iš viso gyveno kartu.
„Tiesiog baisu. Aš jų net nesu mačiusi akyse“, – sakė namo gyventoja.
„Nepristatysi socialinio darbuotojo prie kiekvieno. Niekas čia nekaltas. Įvyko, tai įvyko. Ką dabar padarysime?“ – teigė kaimynė.
„Antžmogis kažkoks užmušė savo vaiką. Man nesuvokiama. Vaikelis nekaltas. Už ką jį taip?“ – sakė moteris.
Po kūdikio mirties pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo prokuratūra perkvalifikavo.
„Mažamečio, bejėgiškos būklės, šeimos nario nužudymas itin žiauriai. Greičiausiai bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – teigė A. Saunorius.
Bausmė gali būti griežčiausia, nes kūdikio tėvas jau du kartus teistas paauglystėje už itin žiaurų benamio nužudymą dėl dviejų cigarečių. Kūdikio motina pripažinta nukentėjusiąja. Teigiama, kad atbėgusi iš virtuvės, ji rado kūdikį numestą ant grindų. Kai atvyko pareigūnai, vyras vaiką išmetė pro langą. Jį rado į nelaimės vietą atvykusi greitoji. Policija dėl jauno vyro irgi buvo kviesta ne kartą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Prieš pat išmetant kūdikį, jis pats du kartus skambino skubiosios pagalbos numeriu, kalbėjo neadekvačiai.
Dabar ieškoma kaltų. Klaipėdos valdžia aiškinasi, ar tinkamai dirbo Šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojai. Šeimą paskutinį kartą jie lankė nelaimės išvakarėse, tačiau niekas neatidarė durų.
„Mano turimais duomenimis, per spalį net aštuonis kartus dvi skirtingos socialinės darbuotojos bandė padėti šiai šeimai. Mes nematėme kažkokių indikacijų, kurios parodytų, kad gali įvykti tokio pobūdžio nelaimė“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Šeima buvo ir vaiko teisių sergėtojų akiratyje. Kūdikio tėvas smurtavo prieš kūdikio motiną. Dar anksti pasakyti, ką buvo galima padaryti geriau ar kaip buvo galima išvengti nelaimės. Tačiau ši istorija lyginama su vadinamąja Matuko istorija.
„Bendras vardiklis – vartojimas. Ir vienu, ir kitu atveju žmonės buvo vartoję psichotropinių medžiagų, kas gali sukelti neprognozuojamą, smurtinį elgesį“, – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įsivaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Klaipėdiečių artimieji ne kartą prašė pagalbos, tik nebuvo išgirsti. Dabar, kai teismas skyrė suėmimą dvejoms savaitėms, kūdikį pražudęs tėvas dėl psichikos bėdų gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Būtų sunkiau išvardyti, kokie sužalojimai padaryti nei, kas nesužalota.
Plačiau apie tai papasakojo I. Skuodienė.
– Kokios tarnybos ir kokias paslaugas šiai šeimai teikė iki nelaimės?
– Visų pirma, noriu pasakyti, kad tai yra didžiulė netektis. Kiekvieno vaiko netekimas yra netektis. Reiškiu gilią užuojautą tiek kūdikio artimiesiems, tiek visiems, kurie gedi. Klaipėdos socialinių paslaugų centras galėtų plačiau pakomentuoti apie teikiamas paslaugas. Rugpjūtį buvo dėliotos paslaugos ir atkreiptas dėmesys į vaikus. Buvo skirtos socialinės darbuotojos, skirta individualios priežiūros specialistė, kuri lankėsi namuose.
– Ar mama buvo pripažinta galinti rūpinti savo kūdikiu?
– Nebuvome gavę informacijos, kad mama būtų nesirūpinusi, kad vaikai būtų neprižiūrimi.
– Tačiau buvo kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje prieš pačią moterį?
– Taip, konfliktai fiksuoti. Gauti pranešimai dėl konfliktų tarp suaugusių žmonių. 2021 m. iniciavome atvejų vadybos posėdį, kad būtų iniciuotos reikalingos paslaugos šeimai, kad tas elgesys keistųsi ir situacijos nesikartotų.
– Kaip reaguoja Vaiko teisių tarnyba, kai gaunamas pranešimas dėl smurto prieš moterį, kai šeimoje yra mažamečių vaikų?
– Paprastai informaciją gauname arba iš policijos, arba iš žmonių. Reaguojame kartu su policija, per valandą nuvykstame į įvykio vietą. Policija atlieka savo veiksmus. Mes kalbamės su suaugusiais, su mama. Išklausome vaiko nuomonę. Vertiname vaiko situaciją. Jei reikia, užklausiame gydymo įstaigos, užklausiame mokyklos apie šeimą, apie įžvelgiamus rizikos veiksnius. Jei nebūna nustatytas vaiko teisių pažeidimas arba jei šeima jau priima paslaugas, tvarkosi, tai tokiu atveju atsisveikiname. Kartais nukreipiame šeimą vienai arba kitai paslaugai jų savivaldybėje. Tokiu atveju, kai šeimai tikrai reikia pagalbos ir ji išgyvena sunkumus, tuomet inicijuojame atvejų vadybos posėdį, kreipiamės į socialinių paslaugų centrą dėl atvejų vadybos skyrimo. Gali būti dar ir trečias atvejis, kai vaikas atskiriamas nuo šeimos, nes jam nesaugu namų aplinkoje.
– Paskutinis taip plačiai nuskambėjęs atvejis buvo Matuko istorija. Ši nauja istorija galbūt galėtų paskatinti naujus pakeitimus mūsų sistemoje. Žmonės, kurie turi psichikos problemų, kuri turi smurto problemų, yra negydomi, jei to nepageidauja patys. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Mūsų visuomenė serga tiek alkoholio, tiek narkotikų vartojimu. Atvykstant į šeimą daugiau nei 70 proc. atvejų, kai užtikriname vaikams saugią aplinką, yra dėl tėvų vartojimo. Žmogų motyvuoti sveikti, motyvuoti priimti pagalbą yra didelis iššūkis. Reikia pradėti nuo savęs. Alkoholio bei narkotikų vartojimas yra didžiulė problema. Tai sukuria nesaugią aplinką vaikui augti savo šeimoje.
Turime peržiūrėti algoritmus. Peržiūrėsime visus veiksmus, kurių neatlikome. Keisime, ką galime keisti.
– Po šios tragedijos pasigirdo daug kritikos mūsų tarnybų darbui. Kaip reaguojate į kritiką?
– Kiekviename atvejyje galima įžvelgti tam tikrus veiksnius, į kuriuos turime atkreipti dėmesį. Turime peržiūrėti algoritmus. Peržiūrėsime visus veiksmus, kurių neatlikome. Keisime, ką galime keisti.
-
Žemiau skurdo ribos gyvenančios globėjos istorija: Vaiko teisių tarnyba nutyli tiesą? 14
Žemiau skurdo ribos
Prieš keturis mėnesius dienraštis rašė apie socialinį fenomeną – žemiau skurdo ribos su penkiais vaikais gyvenančią klaipėdietę, kuri paprašė, kad savivaldybė ją atleistų nuo socialinio būsto nuomos mokesčio ("Išgyventi – už 46 centus", "Klaipėda", 2021 07 10).
Norėdama tokių išlygų, moteris savivaldybei turėjo pateikti praėjusių metų, tai yra 2020-ųjų, pajamų deklaraciją.
Tuomet ir paaiškėjo, kad jos pajamas sudarė su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos išmokos – iš viso 983 eurai arba 13,65 euro vienam šeimos nariui per mėnesį. Padalijus dienai, išeitų po 46 centus.
Pozicija: Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės teigimu, specialistai skurstančioje klaipėdietės šeimoje jokių problemų neįžvelgė. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Ši moteris augina du savo ir globoja tris svetimus vaikus. Šeima gyvena Klaipėdos savivaldybės socialiniame dviejų kambarių 52,6 kv. m. ploto bute.
Nuomininkė bent liepos mėnesį nedirbo, bet buvo registruota Užimtumo tarnyboje.
Neaišku, ar šiuo metu ji įsidarbino, nes visą informaciją riboja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Suabejota pateiktais skaičiais
Pasirodžius publikacijai, pasipylė vieši komentarai, kad esą taip negali būti, nes kiekvieno globojamo vaiko išlaikymui skiriamos globos išmokos sudaro per pusantro šimto eurų per mėnesį.
Tad šios šeimos bendros pajamos per mėnesį turėtų siekti virš tūkstančio eurų.
Pastabų šiuo klausimu žurnalistams turėjo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Greta Bliutaitė – esą straipsnyje parašyta "ne visai taip, nes ne už tiek ta šeima gyvena". Tačiau "už kiek", taip ir neįvardijo.
Kad žmogus sėdėtų namie ir gyventų už 13 eurų per mėnesį, taip nebūna, čia kažkas ne taip, galai nesueina.
Jei G.Bliutaitė kalba tiesą, kodėl pateikdama savivaldybei pajamų deklaraciją ir prašydama atleisti nuo socialinio būsto nuomos mokesčio klaipėdietė įvardijo ne visas gautas pajamas, jei tokių išties buvo?
Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyrius disponuoja visa nuomininkų deklaracijas liečiančia informacija. Jei kas nors neaišku, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Šiuo atveju abejoti pateikta pajamų deklaracija esą nebuvo pagrindo.
Nesueinantys galai
Vis dėlto abejonių dėl šios klaipėdietės oficialiai deklaruotų pajamų kilo ir Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vadovei Audronei Liesytei.
"Gal ten buvo deklaracijos pildymo klaida? Tačiau bet kuriuo atveju toks asmuo turėtų gauti socialinę pašalpą. Kodėl dėl jos nesikreipia? Matyt, turi savo priežasčių. Kad žmogus sėdėtų namie ir gyventų už 13 eurų per mėnesį, taip nebūna, čia kažkas ne taip, galai nesueina", – svarstė A.Liesytė.
Klaipėdoje socialinę pašalpą gauna apie tūkstantis asmenų.
Audronė Liesytė / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, parama šeimai gali būti teikiama tuo atveju, kai kalendorinių metų deklaruotos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį, yra ne didesnės nei 192 eurai.
Savivaldybė primoka tą sumą, kurios trūksta iki 192 eurų per mėnesį vienam šeimos nariui.
Klaipėdietės su penkiais vaikais šeimos pernykštės mėnesio pajamos vienam asmeniui buvo 14 kartų mažesnės nei valstybės nustatytas remiamų pajamų dydis.
Faktiškai savivaldybė šiai šeimai turėjo primokėti trūkstamą sumą ir jos metinės pajamos bet kuriuo atveju turėjo būti gerokai didesnės nei nurodyti 983 eurai, kuriuos moteris pateikė metinėje deklaracijoje, nebent ji dėl socialinės pašalpos į savivaldybę nesikreipė.
Tiesa, yra tokių žmonių, kurie socialinių pašalpų negauna, nors kreipiasi, nes turi santaupų sąskaitose arba nedarbinių pajamų.
Globėjo pajamos nesvarbios
Labiausiai stebina tai, kad beveik neturinčiai jokių pajamų moteriai buvo suteikta teisė tapti globėja.
Dienraščio žiniomis, nuolat globoti tris vaikus sunkiai besiverčianti moteris gavo teisę pernai Vilniaus apylinkės teismo nutartimi.
Po šio teismo sprendimo globėja veikiausiai naudojasi jai priklausančiomis išmokomis, tai yra pagalbos pinigais vaikus globojančioms šeimoms, išmokomis už vaikus, globos (rūpybos) išmokos tiksline kompensacija.
Vis dėlto pernykštė bendra gautų pajamų suma buvo labai maža. Tad klausimas, kaip galėjo atsitikti, kad teismas iš viso leido jokių finansinių pajamų neturinčiam žmogui globoti nepilnamečius?
Pasirodo, globai nėra privaloma netgi pilna šeima (tėtis ir mama).
Esą vaikus globoti ar jais rūpintis norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėja Justina Marcinkutė dar liepą dienraščiui teigė, jog svarbiausia, "kad asmuo, norintis globoti be tėvų globos paliktus vaikus, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis", ir pabrėžė, kad pažeidimų toje globėjos šeimoje užfiksuota nebuvo.
Tačiau kaip gali būti tinkamai ugdomas vaikas, jei jo išlaikymui per dieną oficialiai tenka keliasdešimt centų ir jo asmeninę erdvę sudaro tik 8,6 kv. m dviejų kambarių bute?
Norint tapti vaiko globėju, privalomi mokymai, trunkantys tris mėnesius, tačiau niekur nefiksuojama, kad globėjas privalo gauti pajamų, kurios užtikrintų ne tik jo paties, bet ir globotinio išlaikymą.
"Norint globoti vaiką, globėjų pajamos nėra vertinamos. Yra vertinamas gebėjimas užtikrinti fiziškai ir emociškai saugią aplinką vaikui ir tenkinti vaiko poreikius. Kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko poreikiai gali būti individualūs, todėl svarbu, kad asmuo pasirengimo procese galėtų tinkamai įsivertinti savo galimybes. Jeigu vaikams reikalinga globa, prioritetas yra teikiamas artimais emociniais ryšiais su jais susijusiam asmeniui", – patikino Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė G.Bliutaitė.
"Situacija nebuvo bloga"
Šiuo atveju socialiniame būste gyvenanti ir du savo vaikus auginanti bedarbė formaliai atitiko visus dar trijų nepilnamečių globėjos kriterijus.
Tačiau kaip pasikeitė situacija šioje šeimoje nuo vasaros, ar ja kas nors domėjosi, ar moteris su vaikais ir toliau gyvena taip, kaip gyveno, – žemiau skurdo ribos?
"Situacija nebuvo bloga. Tarnybos atstovai lankėsi šeimoje. Mes pateikėme jums atsakymą. Kaip aprūpinti vaikai? Visais jų poreikiais yra pasirūpinama. Ir kai jūs kreipėtės dėl jų liepos mėnesį, ir tada tarnyba neteigė, kad jie gyvena už 46 centus per dieną. Ar turiu atsakyti, kiek jie gauna pajamų? Tai galėtų atsakyti Mokesčių inspekcija", – kalbėjo G.Bliutaitė.
Valstybinei mokesčių inspekcijai bedarbė klaipėdietė su penkiais vaikais deklaravo, kad pernai per visus metus iš viso gavo tik 983 eurus.
Tad oficialūs faktai liudija viena, nors Vaiko teisių apsaugos tarnyba tikina, kad vaikai yra deramai aprūpinti.
"Specialistai jūsų minimos šeimos vaikus ir globėją lanko kartą per metus, bendrauja su vaikais, globėjais (rūpintojais), vertina vaikų gyvenimo sąlygas, kaip užtikrinami jų poreikiai. Šiuo metu turimais duomenimis, globa yra atliekama tinkamai, vaikai yra prižiūrimi, aprūpinti ir auklėjami tinkamai", – primygtinai tikino Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė.