Nauja tvarka
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekiant keisti jaunimo požiūrį ir juos labiau sudominti fiziniu aktyvumu, tobulinamas fizinio aktyvumo mokyklose organizavimas. Kūno kultūros pamokos turėtų tapti patrauklesnės ir įdomesnės, labiau įtraukiančios jaunuolius ir jų artimuosius. Tuo tikslu jau nuo šių mokslo metų bus vertinamas mokinių fizinis pajėgumas ir pagal tai bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai. Toks vertinimas taikomas ir užsienyje.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pokyčiai, susiję su fiziniu aktyvumu mokyklose, turi prasidėti jau dabar.
"Naujovėmis siekiame keisti jaunimo požiūrį į kūno kultūrą, fizinį aktyvumą. Tikimės, kad taip sudominsime ir į šį procesą labiau įtrauksime ir vaikus, ir jų tėvelius. Tai reiškia didesnes galimybes stiprinti jaunųjų šalies gyventojų sveikatą ir ateityje išvengti tokių ligų kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas ir kitų", – tikino ministras A.Veryga.
V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.
Fizinio pajėgumo nustatymas ne rečiau kaip vieną kartą per mokslo metus (nuo vasario iki gegužės mėnesio) bus vykdomas visose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose. Nuo dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose atleistiems, specialiosios, parengiamosios fizinio ugdymo grupės mokiniams šis vertinimas nebus privalomas.
Pradinukams iš viso reikės atlikti keturias užduotis, tokias kaip šuolis į tolį iš vietos, teniso kamuoliuko metimas, bėgimas šaudykle bei 6 minučių bėgimas. Vyresnieji turės atlikti šešias užduotis – pratimą "Flamingas", kuris skirtas pusiausvyrai nustatyti, taip pat pratimus lankstumui, raumenų jėgai ir jų ištvermei, vikrumui bei ištvermei nustatyti.
Pažymiai už šio vertinimo rezultatus nebus rašomi. Fizinio ugdymo mokytojai, įvertinę mokinio fizinio pajėgumo rezultatus, apie juos praneš mokiniui, jo tėvams. Tais atvejais, kai bus nustatoma, kad bent viena vaiko fizinė ypatybė yra labai silpna, mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos biuro specialistas kartu su fizinio ugdymo mokytoju organizuos individualų susitikimą su mokiniu, jo tėvais. Jo metu bus ne tik aptarti rezultatai, bet ir teikiamos rekomendacijos fiziniam pajėgumui pagerinti, parenkami individualūs, vaikui tinkami fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir metodai.
Vertins riziką
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Gerulskienė "Vilniaus dienai" teigė, kad daugelis pasaulio šalių naudoja tokius bendrus vertinimus, kuriems taikomos naujausios skalės. Vaikų fizinio pajėgumo nustatymo vertinimai sėkmingai naudojami Portugalijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir kt., jų pagrindu skatinamas fizinis aktyvumas ir tobulinamas ugdymo procesas mokykloje. Tad tai tikrai nėra nauja idėja.
Lietuvoje bendrosiose kūno kultūros programose taip pat jau yra įtvirtintas mokinių fizinio pajėgumo nustatymas, tad dabar vertinimas tiesiog atnaujinamas, aiškiau reglamentuojant visą procesą, rezultatų vertinimą ir nusimatant aiškų grįžtamąjį ryšį, kurį gaus mokinys ir jo tėvai.
Ne be reikalo pradinėse klasėse mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais.
"Patvirtinta tvarka, priešingai nei iki šiol, labai aiškiai apibrėžia, kokios užduotys ir kaip jos turi būti atliekamos, kaip vertinamos, – teigė I.Gerulskienė. – Nauja ir tai, kad nuo šiol bus stebimas vaiko fizinio tobulėjimo pokytis, taip pat numatytas išsamesnis tėvų informavimas apie vaiko fizinio pajėgumo būklę bei jų įtraukimas į ugdymo procesą. Visų svarbiausia – kad su visuomenės sveikatos specialisto pagalba bus įvertinamos rizikos fizinei vaiko sveikatai. Laiku jas nustačius, bus imamasi reikalingų fizinio aktyvumo priemonių."
Paklausta, kas užtikrins, kad po vertinimo mokiniams bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir metodai, kas tai kontroliuos, SAM atstovė teigė, jog dirbs visa komanda, į kurią nuo šiol bus įtraukti ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.
Anot jos, naujasis aprašas buvo aktyviai derintas su Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, kuri yra atsakinga už ugdymo proceso organizavimą mokyklose, specialistais, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, vyko susitikimai su mokinių atstovais. Todėl SAM neabejoja, kad tiek atsakingos institucijos, tiek mokyklų bendruomenės kartu sieks bendro tikslo – fiziškai aktyvesnių ir kartu sveikesnių jaunuolių.
Tėvai baiminasi
Vilnietis Kęstutis Mikolajūnas, kuris yra ir tėvus vienijančios organizacijos Lietuvos tėvų forumas tarybos narys, "Vilniaus dienai" teigė, jog šiais laikais, kai vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterių, reikia galvoti apie jų fizinio aktyvumo skatinimą, Tačiau toks kasmetinis moksleivių, ypač – pradinukų, fizinio pajėgumo vertinimas atrodo šiek tiek "kreivai".
"Pagrindinis klausimas – kam tas vertinimas bus naudojamas. Jeigu po to vaikai bus suskirstomi į kažkokias grupeles pagal tai, kuris mažiau įgalus ar mažiau judrus, tai nieko gero iš to nebus. Tai yra labai subtilu. Ne be reikalo pradinėse klasėse mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais", – sakė K.Mikolajūnas.
Jam keista tai, kad kūno kultūros reikalais apskritai užsiima sveikatos apsaugos ministras, nes ugdymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalas. Būtent ši ministerija turėtų klausti pedagogų, ar jiems reikalingi tokie vertinimai ir tokia informacija apie vaikus. Greičiausiai tie pedagogai, kurie nuoširdžiai dirba su vaikais, kasdien juos mato, puikiai žino jų galimybes ir be jokių testų.
Vilnietės mamos, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės teigimu, pagrindinis klausimas – ko reikia visuomenei. Jeigu mūsų tikslas per kūno kultūros pamokas elgtis su vaikais kaip su profesionaliais sportininkais, kai vertinamas tik rezultatas, tada gal kiekviena mokykla ir kiekviena kūno kultūros pamoka turi tapti to rezultato siekimo mechanizmu su visomis atitinkamomis pasekmėmis – tiek fizinėmis, tiek psichologinėmis traumomis, sumažėjusia vaiko saviverte ir pan.
"Tačiau man, kaip mamai, būtų gerokai priimtiniau, jei kūno kultūros pamokose būtų mokoma sveikos gyvensenos ir aktyvaus gyvenimo būdo. Tai visai kiti tikslai, visai kiti uždaviniai, ir atitinkamai pasirenkamos visai kitos priemonės,– sakė moteris. – Kiek teko kalbėtis su tėvas, ir dabar yra mokytojų, kurie sugeba per kūno kultūros pamokas vaikus motyvuoti taip, kad yra ir rezultatai, ir nauda, ir noras sportuoti. Deja, bet yra ir mokytojų bei mokyklų, kur į kūno kultūros pamokas žiūrima kaip į rezultatų siekimo mechanizmą, ir tada nusispjaunama į vaiko savijautą pamokoje, į jo sveikatą, gebėjimus, nes kaip toli gražu ne kiekvienas gali puikiai skaičiuoti, taip ne kiekvienas gali peršokti "ožį" ar užlipti virve. Norėtųsi, kad kūno kultūros pamokos būtų apie kultūrą, o ne apie rezultatus."
R.Žemaitė abejoja, kad naujovės paskatins vaikų fizinį aktyvumą. Mat jeigu kartą per metus bus vertinamas mokinių fizinis pajėgumas, vadinasi, visus metus visa veikla kūno kultūros pamokose bus nukreipta į tai, kad tas fizinis pajėgumas gerėtų. Ir vietoje to, kad vaikai būtų supažindinami su gausybe sporto šakų, kad jiems būtų padedama atsirinkti, kokiu sportu jie galėtų su malonumu užsiimti, tikėtina, kad bus pasirinkta siauroji kryptis siekiant tam tikrų normatyvų, kuriuos vaikai turės atitikti. O ir spaudimas vaikams tada gali būti nepagrįstoje vietoje ir nepagrįsto dydžio.
Jau vien tai, kad pagal vaiko fizinį pajėgumą jam bus parenkami individualūs fizinio aktyvumo būdai, Aktyvių mamų sambūrio atstovės teigimu, gali tapti dar vienu patyčių lauku. Anot jos, kai kalbama apie vaikų klases, sukomplektuotas pagal rezultatus, aiškiai suprantama, kad tai diskriminacija – nėra gerai skirstyti vaikus į gerus ir geresnius arba į nevykėlius ir labai daug galinčius. Naujoji tvarka taip pat gali tapti diskriminaciniu mechanizmu, kuris, tikėtina, gali traumuoti ne vieną vaiką.
Numatė saugiklius
SAM atstovė I.Gerulskienė patikino, kad, derinant naująjį aprašą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dalyvavo specialistai, atsakingi už metodinių priemonių rengimą. Jie atidžiai vertino naujos vertinimo tvarkos poveikį mokinių psichinei sveikatai bei dermę su bendru ugdymo procesu, vyko daug diskusijų. Viso to rezultatas – nemažai naujų saugiklių.
"Apraše labai aiškiai pasakyta, kad mokinių fizinio pajėgumo vertinimo rezultatai pažymiu nevertinami, taip pat negali būti naudojami mokinių ir mokyklų reitingavimui, o patys vertinimo rezultatai turi būti konfidencialūs, su jais turi būti supažindinamas tik pats mokinys ir jo tėvai. Tai, mūsų nuomone, labai aiškiai atspindi patį tikslą, kuriuo skatiname vaikus, šeimas būti fiziškai aktyvius ir taip prisidėti prie savo sveikatos gerinimo. Tikimės, kad šie saugikliai bei pedagogų profesionalumas padės išvengti minėtų grėsmių.
Nauda visiems
Vaikų psichologės psichoterapeutės Viktorijos Grigaliūnienės manymu, pati idėja vertinti vaikų fizinį pajėgumą yra gera, nes mūsų vaikų sveikata prastėja – daugėja stuburo iškrypimų, regos, klausos sutrikimų. Taip yra todėl, kad per mažai dėmesio skiriama jų judėjimui, fiziniam pasirengimui.
"Manau, nei A.Veryga, nei fizinio lavinimo mokytojai vaikų neskirstys į stiprius ir silpnus. Tiesiog bus atkreiptas dėmesys į silpnąsias vieno ar kito vaiko vietas, pateiktos rekomendacijos tėvams, kokie užsiėmimai padėtų vaikui jas sustiprinti. Manau, kad ta intencija bus kreipiamas dėmesys ir kūno kultūros pamokose, kurių dabar arba visiškai nėra, arba jos yra tiek nuvertėjusios, kad tokios, kaip yra, – visiškai nereikalingos", – sakė specialistė.
Ji neneigė – šiuolaikiniai vaikai į viską jautriai reaguoja. Tačiau labiausiai tai, kaip viena ar kita priima vaikas, priklauso nuo suaugusiųjų. O mes, suaugusieji, patys dar dažnai linkę skirstyti kitus, klijuoti etiketes. Vaikai to ir mokosi iš suaugusiųjų.
Kitas dalykas, V.Grigaliūnienės įsitikinimu, jau dabar visuomenei turi būti pateikiama informacija, dėl ko vaikų fizinis pajėgumas bus vertinamas – neužtenka vien ministro įsakymo. Turi medikai kalbėti, tri būti informacija žiniasklaidoje. Žmonės turi suvokti, jog vaikai bus vertinami ne tam, kad būtų nustatyta, kuris silpnas, o kuris stiprus. Reikia, jog ir tėvai gautų informaciją apie savo vaiko fizinę sveikatą. Nes dažnai tėvai taiko "racionalizacijos principą" ir, matydami, kad vaikas gležnas, per daug to nesureikšmina, todėl neskatina jo eiti palakstyti į lauką, leidžia ilgiau pasėdėti prie kompiuterio. Tačiau kai tėvai gaus specialistų įvertinimą apie fizinę vaiko būklę, bus tokių, kurie numos ranka, bet kita dalis atkreips į tai dėmesį ir galbūt pradės domėtis, kiek kartų per savaitę būna kūno kultūros pamokos, ar vaikas jose dalyvauja, kas ten vyksta, o žinodami, kad vaikas turi problemų, gal pradės stebėti, kiek laiko jų vaikas praleidžia prie kompiuterio, o kiek – lauke.
"Visuomenė turi sureaguoti į tai, kad mūsų vaikai sėslūs, nejudantys, o tai ateityje gresia rimtomis sveikatos problemomis", – sakė medikė.
