Nuo rugpjūčio 8 dienos valdžios institucijos sulaikė mažiausiai 253 migrantus iš Užsachario Afrikos šalių, pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi Maroko kariniais šaltiniais.

Oficialioji naujienų agentūra MAP citavo karinį šaltinį, kuris teigė, kad naujausias perėmimas įvyko šeštadienį.

Nurodoma, kad pakrančių stebėjimo padalinio nariai sulaikė laivą, kai jis užplaukė ant seklumos netoli Dahlos „su 130 būsimų neteisėtų migrantų iš Senegalo, tarp kurių buvo viena moteris“.

Po to, kai sustiprinus patruliavimą smarkiai sumažėjo migrantų, ieškančių geresnio gyvenimo Europoje, kelionių per Viduržemio jūrą, 2019 metų pabaigoje pradėjo augti bandymų žemyną pasiekti per Atlanto vandenyną skaičius.

Madrido sprendimas balandį pratęsti POLISARIO fronto lyderio Brahimo Ghali gydymą dėl sunkaus COVID-19 atvejo sukėlė rimtą nesantaiką su Maroku. Po mėnesio maždaug 10 tūkst. migrantų plūstelėjo į Ispanijos Seutos anklavą, kai Maroko pasienio pajėgos apsimetė to nematančios – tai buvo vertinama kaip Rabato baudžiamasis žingsnis.

Saragosos, šiaurinio miesto, į kurį atvyko B. Ghali, teismas „nusprendė iškviesti buvusią užsienio reikalų ministrę Aranchą Gonzalez Laya atliekant teisminį tyrimą „ Ghali byloje“, sakoma teismo pranešime.

„Šis tyrimas pradėtas dėl galimo nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – padarymo“, – sakoma pranešime ir nurodoma, kad tuo siekiama „patikrinti B. Ghali atvykimo į Ispaniją aplinkybes“.

Ispanijos žiniasklaida pranešė, kad teismas norėjo ištirti, kodėl B. Ghali atvykus nebuvo patikrintas jo pasas.

Jokia teismo data nenustatyta buvusiai ministrei, pasitraukusiai iš vyriausybės per pertvarką liepą.

B. Ghali slapta atvyko į Ispaniją balandžio 18 dieną Alžyro prezidentūros, remiančios Sacharos nepriklausomybės judėjimą, medicinos pagalbos lėktuvu su diplomatiniu pasu, pranešė dienraštis „El Pais“. Jis kritinės būklės buvo paguldytas į ligoninę šiauriniame Logronjo mieste. Tačiau jo buvimas sukėlė rimtą diplomatinę krizę tarp Madrido ir Rabato, laikančio B. Ghali karo nusikaltėliu.

Maroko valdžios institucijos pareikalavo „skaidraus tyrimo“ dėl B. Ghali atvykimo į Ispaniją su, jų teigimu, padirbtu pasu.

Kai B. Ghali birželio pradžioje išvyko į Alžyrą, Madridas sakė, kad POLISARIO lyderis atvyko į Ispaniją su tapatybės dokumentais, išduotais jo vardu.

POLISARIO frontas jau seniai kovoja už Vakarų Sacharos, didesnio už Britaniją dykumos regiono, iki 1975 metų buvusio Ispanijos kolonija, nepriklausomybę. Marokas valdo 80 proc. šios teritorijos, likusią dalį, besiribojančią su Mauritanija, valdo POLISARIO frontas.

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Bogdanovas sakė, kad JAV sprendimas buvo „vienašališkas“, ir pridūrė, kad „esama atitinkamų rezoliucijų, yra Jungtinių Tautų misija dėl referendumo Vakarų Sacharoje“.

„Tai yra tarptautinės teisės pažeidimas“, – viceministro žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

Vakarų Sachara, buvus Ispanijos kolonija, yra padalytas ir ginčijamas regionas, kurio didžiąją dalį kontroliuoja Marokas. Nuo praeito amžiaus 8-o dešimtmečio veikiantis frontas POLISARIO pasisako už Vakarų Sacharos nepriklausomybę.

Šis Alžyro remiamas judėjimas kontroliuoja penktadalį Vakarų Sacharos ir dešimtmečius ragino surengti plebiscitą dėl apsisprendimo.

Likus mažiau kaip mėnesį dirbti Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas išpildė Maroko dešimtmečius puoselėtą svajonę, kad Vašingtonas paremtų šios šalies suverenitetą Vakarų Sacharoje. Šis prezidento žingsnis buvo dalis D. Trumpo diplomatinių pastangų suartinti arabų valstybes su Izraeliu.

D. Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad Marokas tapo ketvirtąja Izraelį pripažinusia arabų valstybe.

M. Bogdanovas pareiškė, kad Maskva sveikina geresnius Maroko ir Izraelio santykius.

„Kad arabų šalys stato tiltus su Izraeliu, yra teigiama – mes tai tegalime sveikinti“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto rusų viceministras pridūrė, kad tai neturėtų būti daroma „Palestinos žmonių interesų sąskaita“.

„Mes nesikalbame su teroristais. Mes kovojame“, – penktadienį paskelbtame interviu žurnalui „Jeune Afrique“ sakė E. Macronas, Prancūzijoje ir Afrikoje intensyvėjant debatams dėl karinės misijos „Barchanas“ („Barkhane“) strategijos.

Interviu, kuriame kalbėjo įvairiomis temomis, E. Macronas taip pat apkaltino Gvinėjos prezidentą Alphą Conde referendumą dėl konstitucijos pakeitimų organizavus „vien tam, kad galėtų išlaikyti valdžią“, ir pridūrė, kad padėtis šioje šalyje po rinkimų kilus neramumams yra „rimta“.

Be to, E. Macronas apkaltino Rusiją ir Turkiją kurstant antiprancūziškas nuotaikas Afrikoje per finansavimą asmenų, kurie pasinaudodami žiniasklaida sėja nepasitenkinimą Prancūzija.

„Neturime būti naivūs šiuo klausimu: daugumą tų, kurie kalba, kurie daro vaizdo įrašus, kurie kalba žiniasklaidoje prancūzų kalba, yra finansuojami Rusijos arba Turkijos“, – sakė prezidentas, kaltindamas Maskvą ir Ankarą siekiant pasinaudoti „postkolonijiniu nepasitenkinimu“ Afrikoje.