Realiame gyvenime su bičiuliais jis yra keletą kartų sukirtęs rankomis. Tik nusirengti nuogai, kaip Justino Krisiūno komedijoje „Draugų lažybos“, jam neteko. Apie iššūkius – pokalbis su teatro ir kino aktoriumi, kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laimėtoju, „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantu V. Krulikovskiu.

– Komedijoje „Draugų lažybos“ daug kalbama apie vyrišką draugystę. Ar ji svarbi jums? Turite draugų, su kuriais eitumėte ir per ugnį, ir per vandenį?

– Tokių draugų daug negali būti. Tikiuosi, kad jų turiu. Bent keletą.

Mano šešiamečiam sūnui anądien žūtbūt reikėjo iš namų pasiimti saldainių, kad pavaišintų draugus. Mėginau įkalbėti, kad eitume be saldainių, o jis – ne, nors tu ką. Suprantu, jam svarbi draugystė, jis nori turėti draugų. Lygiai taip pat be draugų neįsivaizduojama paauglystė, bet vėliau, kai vyrai sukuria šeimas, jie supranta, kad laiką ir dėmesį reikia nukreipti kitur, draugams jo nebelieka. Anksčiau ar vėliau suvoki, kad ne tik tu – visi tavo bendraamžiai taip gyvena ir kad niekas tavo laisvės nevaržo, niekas nedraudžia būti su draugais, tiesiog kinta gyvenimo būdas, keitiesi pats. Kad ir kaip trūksta to vidinio jausmo, lengvumo, pašėlusių pasivaikščiojimų, pereini į kitą draugystės lygmenį, kai vertini draugystės kokybę.

Ir vis dėlto vidinis berniukas išlieka visą gyvenimą. Vyrai yra berniukai, o berniukai yra išdykėliai. Auginu sūnų ir matau, kad jam neįdomu, nuobodu gyventi teisingai. Suprantu jį, mėginu nukreipti tinkama linkme, tačiau žinau ir tai, kad blogiausia, ką galiu padaryti, – liepti jam gyventi taip, kaip noriu aš. Varžydamas jo laisvę, aš jį apgaudinėsiu, – užaugęs juk supras, kad tėvai kalbėjo viena, o pasaulis yra visai kitoks.

Charakteris: filme „Draugų lažybos“ V. Krulikovskis (centre) vaidina chaoso ir buities apsuptą daugiavaikį tėvą. / Filmo „Draugų lažybos“ kadras

– Valentinai, jums 41-i. Esate dar iš tos kartos, kuri užaugo su namų raktu ant kaklo?

– Laisvė yra atsakomybė. Kuo daugiau turi laisvės, tuo didesnę atsakomybę gauni – už save, už kitus. Kai augau aš, nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei laikrodukų, leidžiančių nuolat stebėti savo vaiką. Šiandien atrodo – siaubas, kaip gali išleisti vaiką vieną, o jei kas nors nutiks? Juk turėjai galimybę neišleisti iš akių, o išleidai. Esi tarsi spąstuose, supranti, kad nereikėtų laikyti, bet ir paleisti negali. Mes vaikystėje visko esame pridarę – ir į mišką vieni, ir akmenį į automobilio langą.

– Ir todėl galbūt buvote drąsesni? Savarankiškumo, gebėjimo priimti rimtus sprendimus ir atsakomybės šiandien pasigendame labiau?

– Viską parodo laikas. Mūsų kartos laisvė buvo labai ribota. Tokia... labiau išgyvenimo laisvė. Ji pridarė daug žalos, – kai kuriems mano kartos žmonėms taip ir nepavyko atsikratyti vidinių kompleksų. Viską parodo laikas. Šiandien tikrai ne visi jauni žmonės supranta laisvės kainą, kaip ji buvo iškovota, bet jie lengvai gali keisti darbą, žino, ko nori, ir neketina gaišti laiko ten, kur jiems neįdomu.

– Ar jums buvo įdomu filmuotis „Draugų lažybose“?

– Tai – ne pirmasis mano filmas. Tačiau tik antras didelis vaidmuo. Muzikos ir teatro akademijoje mus mokė kurti skirtingus charakterius ir personažus. Vis kalbame apie tai, kad aktoriui reikia pabėgti nuo savęs ir pažvelgti į personažo esmę. Profesionalus, organiškas, natūralus aktorius gali taip pasakyti tekstą, kad žiūrovas patikės, tačiau ar pačiam aktoriui bus įdomu? O jei – ne?

Komedijos žanre esama aktorių, kuriems nesąmoningai išeina sukurti juokingą personažą. Aš tai darau sąmoningai, žinodamas, kas veikia žiūrovus ir kas priverčia juos juoktis.

– Filme suvaidinote chaoso ir buities apsuptą daugiavaikį tėvą. Ar toks ir būtumėte, jei turėtumėte daugiau vaikų?

– Turiu du vaikus – dukrą ir sūnų. Manau, kad būtent toks tėtis ir būčiau, jei vaikų būtų daugiau. Nori ar nenori, tie panašumai išlenda.

– Pagal scenarijų kino aikštelėje jums teko nusimesti drabužius. Ar tai buvo neįprasta?

– Pirmoji mintis: prodiuseriai nori pataupyti kostiumus (juokiasi). Kalbant rimtai, išsirengti man teko Agniaus Jankevičiaus režisuotame spektaklyje „Gronholmo metodas“. Nebuvo baugu, gal daugiau galvojau apie techninius dalykus – reikia mažinti pilvuką, kūnas turi atrodyti korektiškai. Komedijoje mūsų požiūriai su režisieriumi ir filmo prodiuseriais irgi sutapo. Nuogumas filme man kalba apie asmenybės laisvę ir kartu brėžia jos ribas bendruomenėje. Kur yra tos ribos? Kur galima, o kur – nebe.

Man atrodo, kad taisyklės ir ribos – dar ne viskas ir kad kartais jas būtina sulaužyti, kad sumenkėtų stereotipai, sumažėtų vidinės ir išorinės baimės.

Nuo paauglystės mėgstu truputį provokuoti žmones. Man atrodo, kad taisyklės ir ribos – dar ne viskas ir kad kartais jas būtina sulaužyti, kad sumenkėtų stereotipai, sumažėtų vidinės ir išorinės baimės.

Žmonija, pasitelkusi dirbtinį intelektą, šiandien, rodos, iš mūsų atima teisę žaisti, atima azartą ir net gebėjimą mąstyti. Man atrodo, kad tokie dalykai bukina. Žmogus privalo gebėti mąstyti ir elgtis nestandartiškai.

– Esate sukūręs daugybę vaidmenų teatre. Kuo skiriasi darbo kino studijoje patirtys?

– Filmavimai ir kino aikštelės nuo studijų laikų buvo šalia teatro. Filmų, kuriuose vaidinau, buvo daug, tik mano vaidmenys būdavo antraplaniai. Už vieną iš jų – Andriaus Blaževičiaus filme „Šventasis“ – ir „Sidabrinę gervę“ turiu. Dabar įvykęs toks šuolis, net negaliu pasakyti, nuo kada.

Daugelis iš mūsų dar akademijoje į komedijas kine ir televizijoje žiūrėdavome atsainiai – ką ten, lengva ranka imi ir padarai. Užsiimi tik bajeriais ir kvailystėmis. Metams bėgant šis požiūris keičiasi, man gryna komedija yra tarsi sportas. Kai matau, kad sąmoningai pasistengta, profesionaliai ir techniškai atlikta, nepaprastai įdomu.

– Socialiniuose tinkluose aptikau muzikos grupę „Ūdros vaikai“. Esate vienas iš jos narių?

– Esame dviese, seniai koncertavome, su kolega šį malonumą pasiliekame vasarai, grojame keliuose festivaliuose. Pradėjome nuo įdomaus muzikos instrumento – dambrelio. Pritardami juo, kūrėme poeziją. Surengėme pristatymą, kurį internete peržiūrėjo daugybė žmonių. Man buvo atradimas, kad labai paprasti, maži dalykai gali sukurti didelius.

Muzika mano gyvenime buvo nuo vaikystės, mokiausi sustiprintos muzikos klasėje, fortepijonas, solfedis, žinoma, nervino, bet vėliau muzikos žinios labai pravertė. Filme dainuoju pats, dublerio neturiu.

– Per mūsų pokalbį ne kartą sakėte, kad žinios anksčiau ar vėliau praverčia. Jūs ir pats norite tas žinias skleisti – pradėjote dirbti mokykloje?

– Visai neseniai tapau teatro mokytoju. Mečiau sau ne finansinį, bet edukacinį iššūkį. Su kolegomis esame subūrę forumo teatro grupę „4rooms“. Teatro metodus taikome gyvenime, daug dirbome su vaikais, turėjome projektų mokyklose, kalėjimuose. Mūsų kryptis – edukacija ir pramoga. Improvizuodami, pritaikydami teatro elementus nagrinėjame svarbias ir sunkias temas.

Vasario 16 dieną Lietuvos kino teatruose pasirodysianti nauja režisieriaus J. Krisiūno komedija „Draugų lažybos“ pasakoja vyriškos draugystės istoriją. Mokyklos draugai Karolis (M. Stonkus), Šampūnas (J. Jankevičius), Tankas (A. Žiurauskas) ir Princas (V. Krulikovskis) užsiknisę savo gyvenimuose. Sėkmingas verslininkas Karolis įtaria žmonos Kotrynos (Gelminė Glemžaitė) neištikimybę, reklamų režisierius Šampūnas niekaip neišsirenka moters, su kuria norėtų būti, – eina nuo vienos merginos prie kitos. Tankas, nors ir kietas karininkas, gyvena su mama. Kiekvieną kartą, išvydęs moterį, jis suskystėja. Darbą praradęs trijų vaikų tėvas Princas su žmona laukiasi ketvirto kūdikio.

Gerai pasilinksminę klasės susitikime, o širdyje dar ir jausdami, kad reikia keisti savo gyvenimą, seni draugai susilažina. Pirmoji lažybų užduotis trikdanti – draugai turi išsirengti nuogai akimirksniu ir toje vietoje, kur tuo metu yra. Nepaisydami jokių aplinkybių.

Partnerių nuotr. 

„Vaidinu antrame J. Krisiūno filme ir antrą kartą teko apsinuoginti, – sakė vienas iš filmo aktorių J. Jankevičius. – Atrodo, kad režisierius užuodžia labai tiksliai akimirką, kai būnu storiausias, taigi, tenka dėti šakutę į stalčių, mėnesį bėgioti ir sveikai valgyti. Negaliu pasakyti, kad variantas išėjo tobulas, tačiau, panašu, režisieriui tiko.“

Justinui atrodo, kad nuogumas yra pozityvus tada, kai yra į ką žiūrėti. „Aš savo žiūrovus saugau nuo perteklinės informacijos, na, gerai, gerai, kartkartėmis, per gimtadienį, troleibuse nusimetu drabužius“, – juokavo jis.

M. Stonkui apsinuoginti filme nebuvo sunku. „Ką jau ten, aš ant arklio nuogas kino aikštelėje esu jojęs, pereiti nuogam per biurą – man antradienis, – juokėsi ir prisimenė socialiniuose tinkluose dar 2008 metais įkeltą savo videoįrašą, kur jo nuogas užpakalis gerai matėsi. – Gali būti, kad žmonės mane jau iš užpakalio atpažįsta.“

Kad ir koks laisvas žmogus atrodytų, pirtyje Mantas nuogai neišsirengia. Nebent ten atsidurtų su mylima moterimi – Gelmine, kuri komedijoje vaidina neištikimą jo personažo žmoną. Yra ir dar viena, kurioje visiškai nuogas Mantas atsidurti negalėtų, – teatro scena. „Nuogumas teatro scenoje mane trigerina, – prisipažino – Bet jei yra aktorių, manančių, kad dėl meno galima nusiplėšti drabužius ir parodyti viską, ką Dievulis tau davė, tebūnie“, – jis sakė.

Partnerių nuotr. 

O štai trečiajam ketvertuko aktoriui, „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojui V. Krulikovskiui, teatro scenoje išsirengti nuogai teko. Jis tai padarė per Agniaus Jankevičiaus režisuotą spektaklį „Gronholmo metodas“. Aktorius įsitikinęs, jei nuogumas spektaklyje ar kine yra pagrįstas, aktoriui neturėtų kilti klausimų. Gal jis tik turėtų pagalvoti apie tai, kaip techniškai tai atrodys.

„Nusimesti drabužius neįprastoje vietoje yra iššūkis. Tai, be abejo, dažniausiai šokiruos aplinkinius, bet filme mūsų apsinuoginimas nebuvo ekshibicionizmo priepuolis, o lažybų sąlyga. Kine man tai – tarsi metafora apie žmogaus laisvę“, – sakė aktorius ir pridūrė, kad visiškai nežino, kaip sureaguotų, jei kas realiame gyvenime pasielgtų taip, kaip pasielgė jo herojus.

„Mantui, Valentinui ir Justinui teko mane vytis, aš filme būsiu gražiausias“, – ironizavo aktorius A. Žiurauskas, komedijoje suvaidinęs kietą, bet su moterimis visiškai bendrauti nemokantį karininką.

Partnerių nuotr. 

Apsinuoginti kine Andriui teko jau ne pirmą kartą. Jis įsitikinęs, jei nori papasakoti istoriją apie nuogai išsirengusius žmones, apsirengęs jos nepapasakosi. Be to, kino aikštelės komanda tokiais atvejais yra itin maža ir itin diskretiška. „Per filmavimą visą laiką būni su chalatu, jį nusimeti tik tuomet, kai įjungiama kamera. Kai režisierius pasako „stop“, chalatas tą pačią akimirką atsiduria ant tavo pečių. Turiu pasakyti, kad nejauku tik pirmąsias penkias filmavimo minutes, paskui apsipranti ir tada jau tik nori, kad scena būtų greičiau nufilmuota“, – kino aikštelės subtilybes išdavė Andrius.

„ReEmigrantai“ pasakoja apie tris draugus – Arminą, Karosą ir Dariušą. Kai šalyje įsisiautėjus „Brexitui“ juos išmeta iš vištų fabriko Anglijoje, jaunuoliai nusprendžia grįžti trumpų atostogų į gimtąją Lietuvą.

Gerai pasilinksminę ir išsinuomavę Teslą jie išvažiuoja aplankyti Dariušo mamos. Tačiau išsikrovus automobiliui ir draugams strigus mažo miestelio rajono laukuose, vietiniai valdininkai juos sumaišo su Tesla investuotojais, apie kurių Lietuvoje planuojamą pastatyti giga fabriką jau seniai sklandė gandas. Valdininkai stengiasi atvykusiems investuotojams įsiteikti pagal visas politines „tradicijas“. Nuo čia ir prasideda nuotykiai! Iš pradžių nesusigaudę kas vyksta, herojai greitai įsijaučia į vaidmenį ir pradeda mėgautis visais susiklosčiusios situacijos privalumais. Kol viskas nepasisuka kita linkme.

Ji surengta vienoje iš „Šventojo“ filmavimo lokacijų – Kirtimų kultūros centre. Spaudos konferencijoje dalyvavo režisierius A. Blaževičius, prodiuserė Marija Razgutė, viena iš scenarijaus autorių Teklė Kavtaradzė bei aktoriai Marius Repšys, Valentinas Krulikovskis ir Lukas Malinauskas.

Apie „Šventąjį“ žiniasklaidoje netyla kalbos jau metai laiko – kuomet 2016 m. spalį jis buvo pakviestas pasaulinėms premjeroms į A klasės Varšuvos ir Busano festivalius. Dėmesys filmo kūrėjams, žinoma, suintensyvėjo ir prieš nacionalinę premjerą, kuri įvyks rugsėjo 19 d. Nuo rugsėjo 22-osios filmas bus prieinamas ne tik penkių didžiųjų, bet ir keliolikos kitų miestų žiūrovams.

Šiandien įvykusiame susitikime su „Šventojo“ kūrybine grupe buvo diskutuojama apie lietuviško kino žiūrovo poreikius, šalies kino industriją, Lietuvių kino akademijos apdovanojimų įtaką filmo lankomumui ir, žinoma, dalijamasi apie „Šventojo“ kūrybinį procesą.

Keletas dalyvių pasisakymų

Režisierius Andrius Blaževičius: "Filmas – labai aktualus Lietuvai. Kurdamas jį, žinoma, pirmiausia galvojau apie save, antras dalykas – apie valstybę ir apie lietuvišką kiną, kokį jį norėčiau matyti. „Šventasis“ – kaip to pavyzdys. Jis svarbus, aktualus ir jį reikia pažiūrėti.

Filme rodoma kasdienybė, tačiau tai – fiktyvus pasaulis, nors jis ir atpažįstamas. Dažnas žiūrovas nori bėgti nuo realybės, tačiau tai prie gero nepriveda. Jei neigsi realybę, kaip tu ar tavo aplinkiniai gyvena, baigsis tam tikromis psichologinėmis traumomis.

Kurdami „Šventąjį“, mes galvojome apie žiūrovą. Visi galvoja, nors ir sako, kad to nedaro. Tačiau nepaisant to, vis tiek darėme taip, kaip norėjome.

Sunku prognozuoti, ar šešios „Sidabrinės gervės“ turės įtaką filmo lankomumui. Gali būti visaip. Gal kažką net išgąsdins, kad tai nesuprantamas kinas, tačiau taip tikrai nėra".

Viena iš scenarijaus autorių Teklė Kavtaradzė: "Filmui labai daug davė tai, kad scenarijų rašėme trise (Andrius Blaževičius, Marija ir Teklė Kavtaradzės – past.). Trys skirtingi žvilgsniai buvo labai naudingi. Daug tardavomės. Rašymo procesas buvo labai ilgas. Scenarijus keitėsi ir tada, kai atrodė, kad dabar jis jau tikrai baigtas".

(Nuotraukoje - Teklė Kavtaradzė)

Aktorius Marius Repšys: "Scenarijus buvo rašomas trejus metus. Taip ir kuriami geri filmai. Dabar darosi populiaru per mėnesį parašyti scenarijų, per dvi savaites pagal jį nufilmuoti filmą ir jau po mėnesio surengti premjerą. Man tai neatrodo teisingas būdas kurti kiną. Geras kinas turi turėti laiko subręsti.

Labai apmaudu, kai skambina režisieriai ir siūlo nusifilmuoti, tu sutinki, bet po to, kai išgirsti, kad už pamainą jie gali pasiūlyti 120 eurų, labai nusivili. Tai – pasityčiojimas iš aktoriaus profesijos. Jei neturi pinigų, nedaryk filmo.

Man patinka „Šventasis“, nes jis nėra vienplanis, tarkime, vien apie krizę. „Šventajame“ yra ir meilės, ir religinių paieškų. Kiekvienas gali rasti kažką sau. Labai gerai, kad lietuviškame kine atsiranda tokių filmų, kurie turi tą „antrą dugną“. Tik labai svarbu, kad tuo pačiu jie būtų ir kokybiški, koks ir yra „Šventasis“.

Režisierius filmą kūrė ne tik tam, kad užsidirbtų, bet ir kad spręstų problemas.

Prodiuserė Marija Razgutė: "Galvodami apie žiūrovą, nebandėme jam pataikauti. Tačiau noras, kad filmą pamatytų kuo daugiau žmonių, visada buvo. Tačiau stengėmės išlikti teisingi prieš patį filmą, negalvoti tik apie skaičius.

Šešios „Sidabrinės gervės“ – pirmiausia mums yra didžiulis kino bendruomenės įvertinimas. Patyrusių, vyresnių kolegų įvertinimas mus, kaip debiutinio kino kūrėjus, labai padrąsino. Antra – tai geriausias metų filmas, kurį reikia pamatyti, kad turėtum savo nuomonę.

Pirmiausia filmas parodytas užsienio festivaliuose ir tik vėliau Lietuvoje, nes tokia yra lietuviškų filmų platinimo specifika. Mes neturime pasirinkimo, kur rodyti filmą, nes šalyje egzistuoja tik vienas kino teatrų tinklas. Tad premjeros datą reikia rezervuoti ir dvejus metus į priekį. Taip nutiko ir su „Šventuoju“. Kadangi filmo nacionalinė premjera buvo numatyta 2017 m. rudenį, o mes jį užbaigėme 2016 m., teikėme paraiškas užsienio festivaliams. Ir jei pakviesdavo, žinoma, važiuodavome. Nėra, kad džiaugiamės tokia tvarka – pirmiau pasaulinė premjera užsienyje ir tik vėliau nacionalinė, tačiau nesinori ir rodyti filmo šiltuoju sezonu, kuomet kino teatrų lankomumas yra smarkiai kritęs. Bet kuriuo atveju džiugu, kad lietuviškas kinas įgauna pagreitį, šiuo metu kuriami net 4 filmai".

Aktorius Valentinas Krulikovskis: "Dažnai kasdienybėje ieškome to, ko nereikia. Įdomiau tai, kas tolima, pavyzdžiui, Marsas. Nors aplink yra daug svarbesnių dalykų, bet žmonės kitur ieško tiesos. Taip ir mano personažas Petras, užsidega noru surasti Jėzų Kristų mačiusį vaikiną".

(Nuotraukoje - Valentinas Krulikovskis)

Aktorius Lukas Malinauskas:  "Siužetinė linija apie Jėzų Kristų filme vaizduojamą kasdienybę pakelia į aukštesnį lygį. Iš pradžių tai būna nepasiekiama – tik telefono ekrane, o kai tampa pasiekiama – sudūžta".

Montažo režisierė Silvija Vilkaitė: "Montažas yra empatijos mokslas – kuo esi jautresnis, tuo tau lengviau dirbti su medžiaga. Prieš gaudama nufilmuotą medžiagą, jaudinausi, ką reikės daryti, jei ji man nepatiks, juk turėsiu su ja gyventi tris mėnesius. Tačiau „Šventojo“ montavimas buvo vienas geriausių etapų. Gavau labai daug gerų dublių, stebėjausi, kaip Andrius geba dirbti su daugiau nei dviem trim aktoriais. Kokios organiškos tos masinės scenos. Montavau viena, be režisieriaus, nes manau, kad jis šiame procese nėra reikalingas. Režisierius jau pavargęs nuo tos medžiagos, o montažo režisierius atvirkščiai – prie jos neprisirišęs. O tai tikrai padeda pasakojamai istorijai".

„Šventasis“ Lietuvos kino teatruose nuo rugsėjo 22 d.

Po ilgos ir įnirtingos kovos penktojo „Muzikinės kaukės“ sezono nugalėtoja tapo Rūta Ščiogolevaitė, surinkusi 5243 žiūrovų balsus. Antrą vietą užėmė Tadas Juodsnukis (4941 balsas), kuris ne kartą buvo išsiveržęs į pirmą vietą. Trečią vietą užėmė Tadas Rimgaila (1967 balsai), ketvirtoje vietoje liko Valentinas Krulikovskis, už kurį žiūrovai balsavo 902 kartus.

Penktojo „Muzikinės kaukės“ sezono finalininkai – Rūta Ščiogolevaitė, Tadas Juodsnukis, Valentinas Krulikovskis ir Tadas Rimgaila – atliko po du kūrinius. V. Krulikovskis įsikūnijo į grupės „Maroon 5“ lyderį Adamą Levine ir atliko dainą „Moves Like Jagger“ bei Alaną Chošnau iš grupės „Naktinės personos“. T. Rimgaila virto Axl Rose iš grupės „Guns N' Roses“ ir Inga Valinskiene su jos atliekamu kūriniu „Žvaigždė“. T. Juodsnukis tapo Mantu Jankavičiumi ir atliko jo dainą „Čiuožki“ bei Luciano Pavarotti. Dainininkė R. Ščiogolevaitė įkūnijo Mariah Carey su daina „All I Want For Christmas Is You“ ir Justę Arlauskaitę-Jazzu.

„Muzikinėje kaukėje“ šeštadienio vakarą netrūko ir kitų įspūdingų pasirodymų bei netikėtų svečių. Antrojo projekto sezono finalininkas Viktoras Malinauskas įsikūnijo į Leonardą Coheną ir atliko jo kūrinį „Hallelujah“, o to pačio sezono laimėtojas Ruslanas Kirilkinas virto Rosita Čivilyte. Net šeši projekto dalyviai – Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, Vytenis Kaluškevičius, Arvydas Vilčinskas, Donata Gutauskienė-Laisva, Karolina Juškaitė-Carol, Anžela Adamovič – susibūrė į tris žinomus duetus.

„Muzikinėje kaukėje“ suskambėjo Žilvino Žvagulio ir Irenos Starošaitės atliekamas kūrinys „Gintarai“, kurį atliko A. Vilčinskas ir D. Gutauskienė-Laisva. Grupę „Baccara“ įkūnijo K. Juškaitė-Carol ir A. Adamovič. V. Kaluškevičius su N. Pareigyte-Rukaitiene virto italų duetu – Al Bano ir Romina Power. „Muzikinės kaukės“ finalo metu dainą atliko ir komisijos narė Inga Valinskienė, kuri scenoje pasirodė su savo kopija – persirengusiu Tadu Rimgaila.

„Muzikinės kaukės“ nugalėtoja, dainininkė Rūta Ščiogolevaitė BTV projekte kitais atlikėjais virto trylika kartų. Žinoma moteris įsikūnijo į Beyonce, Laimą Vaikulę, Justę Arlauskaitę-Jazzu, atlikėją Toni Braxton, virto Tina Turner, grupe „Rednex“ ir atliko hitu tapusią dainą „Cotton Eye Joe“, Nijole Tallat-Kelpšaite, Shania Twain, įkūnijo „Eurovizijos“ atstovę Verką Serdiučką, Maria Callas, grupę „Kaoma“ ir rusų atlikėją Alioną Apiną. Finale R. Ščiogolevaitė įsikūnijo į Mariah Carey.

Susumavus dvylikos laidų rezultatus paaiškėjo, kad projekto finale dėl pagrindinio prizo susirungs aktorius Valentinas Krulikovskis, šokėjas ir renginių vedėjas Tadas Rimgaila, dainininkai Tadas Juodsnukis ir Rūta Ščiogolevaitė.

„Muzikinės kaukės“ finale Šv. Kūčių vakarą T. Rimgaila įsikūnys į Axlą Rose'ą iš grupės „Guns N'Roses“ ir atliks legendiniu kūriniu tapusį „Don't Cry“.

Panašu, pasirodymas sužavės „Muzikinės kaukės“ komisiją, kurie negailės gražių žodžių Tadui. Tiesa, šį šeštadienio vakarą komisijos nariai nebeturės teisės balsuoti – BTV šou nugalėtoją, balsuodami trumpuoju numeriu, išrinks tik televizijos žiūrovai. „Žmonės balsuos už tą atlikėją, kuris jiems labiausiai patiks. Aš labai tikiuosi, kad mano įkūnyti personažai juos palietė ir jeigu taip yra, tuomet tikiu, kad nepagailės ir vieno ar kito balso už mane“, – sako T. Rimgaila.

Jis papasakojo apie labiausiai patikusius bei daugiausiai pastangų ir laiko kainavusius pasirodymus: „Arčiausiai širdies man buvo įsikūnijimas į grupę „Metallica“. Šiaip aš roko muzikos gerbėjas, todėl laisvai jaučiausi pasirodydamas. Turiu prisipažinti, kad ir į Ingą Valinskienę įsikūnyti man patiko. Buvo labai įdomi patirtis, juk ne kiekvieną dieną tenka įkūnyti moterį. O dar tokią moterį... Tiesa, kai gavau įkūnyti Arvydą Vilčinską, aš tikrai galvojau, kad būsiu paskutinėje vietoje, bet išėjo daug geriau, nei tikėjausi.“

Iš šono gali pasirodyti, kad linksmas, smagus projektas, bet realiai reikalauja labai daug pastangų.

Žinomas vyras įvardijo ir savo favoritą šiame projekte: „Man sunku vertinti visus finalininkus, tuo labiau, kad pats esu finale. Jeigu būčiau žiūrovas, nevertinant savęs, iš likusių trijų finalininkų palaikyčiau Rūtą Ščiogolevaitę, nes manau, kad jos vokalas stipriausias iš mūsų visų.“ Tiesa, T. Rimgaila pripažįsta, kad Rūta šiame projekte turėjo milžinišką iššūkį ir tik BTV žiūrovai nuspręs ar su tuo ji susidorojo. „Žinomas dainininkas dažnai turi savo balso spalvą, gerai atpažįstamą tembrą ar judesius, tad jam sunku dalyvauti tokiame projekte, kur reikia viso to atsikratyti. Tačiau tikrai nemanau, kad kažkam buvo lengviau. Iš šono gali pasirodyti, kad linksmas, smagus projektas, bet realiai reikalauja labai daug pastangų“, – tikina „Muzikinės kaukės“ finalininkas.

Visi projekto dalyviai „Muzikinėje kaukėje“ iki finalinės laidos įsikūnijo net po dvylika kartų. Tadas Rimgaila BTV projekte įsikūnijo į Andrių Mamontovą, Enrique Iglesias, Demis Roussos, Toto Cutugno, Vytautą Šiškauską, virto pop karaliumi Michael Jackson, grupe „Metallica“, Elvis Presley, Lietuvos atstovu „Eurovizijoje“ – Donny Montell, „Muzikinėje kaukėje“ taip pat dalyvaujančiu Arvydu Vilčinsku, komisijos kėdėje sėdinčia Inga Valinskiene, Bryanu Adamsu. Šį šeštadienio vakarą, „Muzikinės kaukės“ finale projekto finalininkai įsikūnys net po du kartus.

Jau žinoma, kad Valentinas Krulikovskis taps grupės „Maroon 5” lyderiu Adam Levine, Tadas Juodnsukis įsikūnys į Mantą Jankavičių, o Tadas Rimgaila įsikūnys į grupę „Guns N' Roses“. „Muzikinės kaukės“ finale netrūks ir kitų įspūdingų įsikūnijimų – net šeši projekto dalyviai, nepatekę į finalą, taip pat pasirodys šventinėje „Muzikinės kaukės“ laidoje, kur bus suskirstyti į tris duetus. Laidoje pasirodys ir daugiau netikėtų svečių. Finalo metu šou nugalėtoją skambučiais ir SMS žinutėmis išrinks televizijos žiūrovai.

„Muzikinės kaukės“ finalas – Šv. Kūčių vakarą, 19.30 val. per BTV.

Vienas pasirodymų – tai įsikūnijimas į Mantą Jankavičių su daina „Čiuožki“. Dėl pagrindinio projekto prizo finale kartu su T. Juodsnukiu susirungs renginių vedėjas ir šokėjas Tadas Rimgaila, aktorius Valentinas Krulikovskis ir dainininkė Rūta Ščiogolevaitė.

Dainininkas T. Juodsnukis, sužinojęs, kad pateko į „Muzikinės kaukės“ finalą neslėpė savo džiaugsmo. „Fantastiškai jaučiuosi, esu laimingas. Sunku buvo tikėtis tapti projekto finalininku, visi dalyviai buvo puikūs ir šaunūs, tačiau labai džiaugiuosi, kad patekau“, – sakė atlikėjas. Dalyvių balai buvo skaičiuojami nuo pat pirmosios laidos, o praėjusį šeštadienio vakarą susumuoti – taip buvo išrinkti keturi „Muzikinės kaukės“ finalininkai.

„Sunkiausia įkūnyti buvo Irūną Puzaraitę. Atrodžiau kaip labai baisus transvestitas“, – pripažino T. Juodsnukis. Tiesa, atlikėjui projekte teko įkūnyti ir kitą moterį, tačiau tai jam patiko kur kas labiau. „Conchita Wurst man labai patinka, tas kūrinys ir jos įvaizdis – vienintelis toks visame pasaulyje. Kai burtų keliu gavau šią atlikėją, labai apsidžiaugiau, daug repetavau ir manau, man pavyko“, – atskleidė dainininkas. Tą kartą Tadas buvo įvertintas aukščiausiais komisijos balais. „Manau, kad tai buvo geriausias visų laikų, visų „Muzikinės kaukės“ sezonų pasirodymas“, – laidoje komplimentų Tadui negailėjo „Muzikinės kaukės“ komisijos narė Livija Gradauskienė.

T. Juodsnukis pripažįsta, kad dalyvauti „Muzikinėje kaukėje“ – itin sudėtinga. „Tai buvo milžiniškas iššūkis. Prireikė daug pastangų ir laiko, norint į kažką įsikūnyti. Kai kurie žmonės galvoja, kad tai labai lengva, bet nesuprantu dėl ko. Juk čia neužtenka ateiti į sceną ir padainuoti, kaip Tadui ar Rūtai. Turi padainuoti, atrodyti ir elgtis scenoje būtent kaip tavo įkūnijamas personažas, o tai labai sunku“, – sakė T. Juodsnukis. „Tiesa, tai jokiu būdu negali virsti parodija, nes to neleidžia šio projekto taisyklės, dėl to tai dar sudėtingiau“, – pridūrė jis.

T. Juodsnukis tikina, jog gyvenime ieško tobulumo ir vadovaujasi taisykle – kad ir kiek pastangų įdėjo, vis tiek galvoja, kad reikėjo įdėti dar daugiau. „Jei žmonėms patikau, jei jie matė mano pastangas, tai tikiuosi jie balsuos už mane. Vis dėlto mes šiame projekte esame dėl žmonių, ne dėl savęs, ne dėl pinigų ar garbės. Aš apskritai pasirinkau dainavimą dėl žmonių, dainuoti žmonėms man yra labai didelis malonumas. Manau, kad žmonės išsirinks dalyvį, kuris jiems labiausiai patiko viso projekto metu ir tai labai gerai, nes jų nuomonė – svarbiausia“, – sako T. Juodsnukis.

Jis „Muzikinėje kaukėje“ tapo Jon Bon Joviu, Edmundu Kučinsku, grupės „Queen“ lyderiu Freddie Mercury, įkūnijo Darių Mickų iš grupės „Rebelheart“, Irūną Puzaraitę, Luciano Pavarottį, Vilių Tarasovą ir grupę „B‘Avarija“, grupę „U2“ ir jos lyderį Bono, „Eurovizijos“ nugalėtoją Conchitą Wurst, taip pat Rolandą Janavičių, dainininką Ray Charles ir Vytautą Kernagį.

Balsuodami trumpuoju telefono numeriu tik projekto žiūrovai šį šeštadienio vakarą nuspręs kuris dalyvis vertas „Muzikinės kaukės“ nugalėtojo vardo – komisija šios teisės neturės.

„Muzikinės kaukės“ finalas – Šv. Kūčių vakarą 19.30 val. per BTV.

„Televizijoje ir teatre – viskas kitaip. Visgi, aš pats jaučiu, kad esu daugiau teatro arba kino nei televizijos žmogus“, – prasitarė V. Krulikovskis.

Valentinas atpažįstamas iš filmų „Laiškai Sofijai“, „Ekskursantė“ ir „Tarp mūsų berniukų“, taip pat serialų „Gyvenimo receptai“ ir „Juodosios našlės“. Jis yra vienintelis aktorius iš dešimties dalyvių sąrašo. Projekte „Muzikinė kaukė“, kur vien muzikinių gabumų negana, o norint įsikūnyti prireikia panaudoti ir aktorinius sugebėjimus, būti vieninteliu profesionaliu aktoriumi – panašu, buvo didžiulis privalumas.

„Prieš sutikdamas dalyvauti „Muzikinėje kaukėje“ labai daug apie šį projektą nežinojau. Maniau, kad linksmai praleisiu laiką, tikėjausi varžytis finale. Tačiau, kai pamačiau, kaip čia viskas rimtai vyksta, pasitikėjimas savo jėgomis ženkliai sumažėjo. Nesitikėjau, kad reikės tiek dirbti, norint į kažką įsikūnyti“, – atskleidė V. Krulikovskis. Aktorius tikina, jog šiais metais projekte – itin daug talentingų ir gabių žmonių, bet favoritę jis turi tik vieną: „Rūta Ščiogolevaitė – atradimas šiame projekte. Ją gerbiu ir stebiuosi, kaip ji taip puikiai įsikūnija.“

Per projektą V. Krulikovskis net 12 kartų virto kitais žmonėmis, tačiau kaip pats sako, ne visi įsikūnijimai buvo sėkmingi. „Virsmas į Janis Joplin – buvo vienas sudėtingiausių, tačiau iš kitos pusės ir vienas įdomiausių. Nesitikėjau, kad man pavyks ir mane taip gerai įvertins komisija. Tačiau buvo ir tokių virsmų, kai, rodėsi, turėtų pasisekti gerai, o gavosi visiškai atvirkščiai“, – pasakojo žinomas aktorius.

„Kiekvienas turėjome daugiau ar mažiau palankesnių įsikūnijimų, tačiau galiu vienareikšmiškai pasakyti – dalyvavimas šiame projekte tikrai buvo milžiniškas iššūkis“, – pridūrė Valentinas.

Aktorius prisipažino, kad visą laiką stengėsi pradėti nuo paties atlikėjo, pasidomėti, kas jis toks, apie ką jis galvoja, kokia jo gyvenimo filosofija. Tik susipažinęs su vidiniu atlikėjo pasauliu, Valentinas galėjo suprasti, kodėl jis vienaip ar kitaip elgėsi scenoje. „Kiekvienas įsikūnijimas buvo labai įdomus, kiekvienas iššūkis ir būdai kaip su juo susidoroti man labai patiko“, - sakė V. Krulikovskis.

„Įkūnydamas Alaną Chošnau buvo keletas dalykų, kuriuos tiksliai labai pagavau. Tai man padėjo pasirodymą pakelti į kitą lygį. Gaila, nepagavau jo ypatingo juoko, kurį taip norėjo išgirsti „Muzikinės kaukės“ komisija ir vedėjas Algis Ramanauskas,“ - apie vieną iš geriausiai komisijos įvertintų pasirodymų kalbėjo Valentinas Krulikovskis.

Aktorius V. Krulikovskis BTV projekte „Muzikinė kaukė“ įkūnijo Johną Lennoną iš grupės „The Beatles“, atlikėją Egidijų Dragūną-SEL, italų dainininką Adriano Celentano, grupės „Naktinės personos“ narį Alaną Chošnau, grupę „Depeche Mode“, Micką Jaggerį, grupę Mumiy Troll, Igorį Kofą iš grupės „Lemon Joy“, Lietuvos atstovą „Eurovizijoje“ – Aivarą Stepukonį, grupę „Alphaville“, rusų atlikėją Valerijų Leontjevą ir dainininkę Janis Joplin.

Balsuodami trumpuoju telefono numeriu tik projekto žiūrovai šį šeštadienio vakarą nuspręs, kuris dalyvis vertas „Muzikinės kaukės“ nugalėtojo vardo – komisija šios teisės neturės.

„Muzikinės kaukės“ finalas – Šv. Kūčių vakarą 19.30 val. per BTV.