SBU antradienį pranešė sulaikiusi savo aukšto rango darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu Rusijai ir teroro atakų planavimu.

Tyrimo metu surinkta „neginčijamų įrodymų“, įskaitant garso ir vaizdo įrašus, rodančių, kad generolas majoras Valerijus Šaitanovas planavo teroro atakas Ukrainoje ir rinko žvalgybinę informaciją Rusijos Federalinei saugumo tarnybai (FSB).

„Šiandien ryte kalbėjausi su vidaus reikalų ministru. Jis sakė, kad Saugumo tarnyba ir jos operatyviniai kanalai mums pranešinėjo, kad generolas majoras Šaitanovas, be pasikėsinimo į [savanorį] Adamą Osmajevą, bet dėjo pastangas organizuoti pasikėsinimą į vidaus reikalų ministro gyvybę“, – televizijai „Ukraina 24“ sakė A. Heraščenka.

Pasak jo, šis pasikėsinimas į A. Avakovo gyvybę buvo jau ne pirmasis.

„Dėkoju SBU darbuotojams už veiksmingą darbą ir pavojingo valstybinio nusikaltėlio ir šnipo sulaikymą“, – kalbėjo viceministras.

Kalbėdamas apie V. Šaitanovo sulaikymo operaciją A. Heraščenka sakė: „Generolas Šaitanovas palaikė kontaktus su FSB darbuotojais ir šiuo tikslu vykdavo į komandiruotes užsienyje, bet mūsų kolegos europiečiai ir amerikiečiai valdo padėtį dėl Rusijos agentų [ir] perdavė SBU informacijos, kad SBU generolas palaiko keistus ryšius su Rusijos žvalgybininkais“.

Trečiadienį teismas leido suimti valstybės išdavystę įtariamą V. Šaitanovą iki birželio 14 dienos.

V. Šaitanovas, kuris generolo majoro laipsnį gavo po kruvino provakarietiško 2014 metų sukilimo, kaip teigiama, perdavė savo Rusijos žvalgybos tarnyboms informacijos apie slaptas Ukrainos pajėgų, šalies rytuose kovojančių su Kremliaus remiamais separatistais, operacijas.

Jis taip pat planavo teroro atakas Ukrainoje, už kurias jam buvo pažadėta 200 tūkst. dolerių (182,4 tūkst. eurų) ir rusiškas pasas, teigia SBU.

Taip pat įtariama, kad V. Šaitanovas planavo nužudyti čečėną A. Osmajevą, kaltinamą sąmokslu nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 2012 metais.

A. Osmajevas ir jo žmona Amina Okujeva kaip savanoriai drauge su Ukrainos armija kovojo šalies rytuose.

A. Osmajevas išgyveno du bandymus jį nužudyti, bet per antrąjį žuvo jo žmona – poros automobilis buvo suvarpytas kulkomis, kai 2017 metais važiavo per geležinkelio liniją netoli Kijevo.

Ukrainos ir Rusijos ryšiai nutrūko Maskvai 2014 metų kovą aneksavus Ukrainos Krymą. Vėliau Maskva ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur konfliktas jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

Tyrimo metu surinkta „neginčijamų įrodymų“, įskaitant garso ir vaizdo įrašus, rodančių, kad generolas majoras Valerijus Šaitanovas planavo teroro atakas Ukrainoje ir rinko žvalgybinę informaciją Rusijos Federalinei saugumo tarnybai (FSB), pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

„Deja, vyras, kuris turėjo saugoti Ukrainą, iš tikrųjų veikė prieš ją“, – sakė SBU vadovas Ivanas Bakanovas, kurio žodžiai cituojami pareiškime.

V. Šaitanovas buvo sulaikytas po „sudėtingos, ilgalaikės, daugiapakopės specialiosios operacijos“, nurodė I. Bakanovas.

Pareigūnai rengiasi sulaikytajam pateikti kaltinimus valstybės išdavimu ir teroro atakų planavimu, pridūrė SBU.

V. Šaitanovas, kuris generolo majoro laipsnį gavo po kruvino provakarietiško 2014 metų sukilimo, kaip teigiama, perdavė savo prižiūrėtojams Rusijoje informacijos apie slaptas Ukrainos pajėgų, šalies rytuose kovojančių su Kremliaus remiamais separatistais, operacijas.

Jis taip pat planavo teroro atakas Ukrainoje, už kurias jam buvo pažadėta 200 tūkst. dolerių (182,4 tūkst. eurų) ir rusiškas pasas, teigia SBU.

Taip pat įtariama, kad V. Šaitanovas planavo nužudyti čečėną Adamą Osmajevą, kaltinamą sąmokslu nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 2012 metais.

A. Osmajevas ir jo žmona Amina Okujeva kaip savanoriai drauge su Ukrainos armija kovojo šalies rytuose.

A. Osmajevas išgyveno du bandymus jį nužudyti, bet per antrąjį žuvo jo žmona – poros automobilis buvo suvarpytas kulkomis, kai 2017 metais važiavo per geležinkelio liniją netoli Kijevo.

Ukrainos ir Rusijos ryšiai nutrūko Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymą. Vėliau Maskva ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur konfliktas jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.