Laikinasis Seimo kancleris Marius Žiūkas beveik prieš mėnesį informavo parlamento vadovybę, kad Seimo narių politinio-asmeninio pasitikėjimo tarnautojai yra sukaupę nepanaudotų atostogų daugiau negu už vienus metus.

„Tai Seimo kanceliarijai kelia didelių rūpesčių metų pabaigoje, kai baigiasi kadencija ir visi politinio-asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra atleidžiami“, – sakė jis.

Seimo kanceliarijos duomenimis, padėjėjų kompensacijoms pasibaigus kadencijai iš valstybės biudžeto skirta 644 tūkst. eurų, dar 473 tūkst. eurų numatyta atlyginti už nepanaudotas atostogas.

Kiekvienas Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas iki vasaros pradžios buvo sukaupęs ir nepanaudojęs vidutiniškai 24 atostogų dienas.

„O šiai dienai sukauptiems atostoginiams išmokėti reikėtų skirti daugiau kaip 800 tūkst. eurų. Tai būtų nepakeliama Seimo kanceliarijos biudžetui, jeigu tarnautojai ir toliau neatostogautų vasaros laikotarpiu ir tų atostogų sukauptų dar daugiau iki kadencijos pabaigos“, – sakė laikinasis kanceliarijos vadovas.

Seimo kanceliarijos duomenimis, kiekvienas Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas iki vasaros pradžios buvo sukaupęs ir nepanaudojęs vidutiniškai 24 atostogų dienas, skaičiuojant darbo dienomis.

Daugiausia neatostogavusiųjų dirba Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos Seimo nariams. Seimo kanceliarija BNS informavo, kad čia parlamentarų padėjėjai vidutiniškai turi po 32 darbo dienas atostogų.

Buvusi parlamento vadovė, dabar vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė tvirtino, kad tokia problema kyla kaskart baigiantis Seimo kadencijai.

„Šita problema yra įsisenėjusi, ne pirmą kadenciją taip vyksta, bet visada kancleris primindavo, visą sąrašą išplatindavo, pas kokį Seimo narį dirbantis politinio pasitikėjimo pareigūnas neina atostogų“, – sakė ji.

I. Degutienė prisiminė buvus atvejį, kai viena darbuotoja visus ketverius metus neėmė oficialių atostogų.

Parlamento vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius teigė sunkiai įsivaizduojantis, kaip priversti darbuotoją išeiti atostogų.

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip pagal Darbo kodeksą priversti darbuotojus išeiti atostogų, bet atkreipti dėmesį, manau, tikrai galima. Kiekvienam Seimo nariui galima pateikti, kiek kas yra sukaupę, o paskui spręstų darbuotojai, ar jie nori išeiti, ar ne“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paprašė kanceliarijos Seimo nariams pateikti tokią informaciją.

Viliamasi, kad birželio pabaigoje pasibaigus Seimo pavasario sesijai, liepą-rugpjūtį bent jau dalis padėjėjų pasiims atostogų.

Seimo narių politinio pasitikėjimo tarnautojai darbo neteks pasibaigus šio parlamento kadencijai. Jiems priklauso po vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Kiekvienam Seimo nariui skiriamos trys politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.