Apie tai trečiadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Prezidentas turbūt po kiekvieno susitikimo su gynybos pramonės atstovais – praėjusią savaitę turėjo susitikimą su dviem asociacijomis ir dronų gamintojais ta pačia tema ruošiantis pirmadienį vyksiančiam Valstybės gynimo tarybos posėdžiui – akcentuoja, kad privalome pagaliau finalizuoti Saugumo ir gynybos pramonės įstatymą, kuris atvers didesnes galimybes valstybės institucijoms bendradarbiauti tiek su atskiromis įmonėmis, tiek su pramone, tiek turėti visą ciklą programų nuo produktų sukūrimo iki jų palaikymo, gyvavimo ir panašiai“, – per LRT televizijos laidą „Lietuva kalba“ sakė patarėjas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dar sausį domėjosi, kaip Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė planuoja vystyti dronų pajėgumą. Pasak komiteto pirmininko, dabartinio kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno, kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.

Seimo komitetas tąkart VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai. Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti koncepciją šiuo klausimu.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda vasario pradžioje yra sakęs, kad jo nuomone, kariuomenė dar ne iki galo yra įsisąmoninusi faktą, jog dronų plėtra yra labai svarbi gynybos strategijos dalis. Jis minėjo, kad siūlys tą klausimą aptarti VGT.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Pasak krašto sistemos pareigūnų, operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika.

Jo metu VGT nariai susipažins su strateginiu žvalgybos tarnybų grėsmių vertinimu, svarstys principinę krašto apsaugos sistemos struktūrą, pirmadienį pranešė Prezidentūra.

VGT tai pat vertins galimus finansinius ir ekonominius modelius pėstininkų divizijos pajėgumų įsigijimams.

Lietuva iki 2030 metų ketina sukurti lengvąją pėstininkų diviziją, Seime svarstomas naujas šaukimo sistemos modelis.

Šiems pokyčiams, anot Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės, reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Vis tik dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai.

Diskusijos dėl jo į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų VGT patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Kaip BNS penktadienį nurodė Prezidentūra, šalies pareigūnai aptars Valstybės gynybos planą, kuris įtvirtina visuotinį gynybos principą, „kai gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai – valstybės institucijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai“.

Šį planą rengia Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja G. Nausėda.

VGT taip pat svarstys Valstybės mobilizacijos sistemos būklę ir tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.

Posėdyje bus aptariamas Lietuvos elektros energetikos sistemos prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklo, svarstoma Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, sprendžiama dėl ilgalaikės paramos Ukrainai.

Valstybės gynimo taryba taip pat svarstys su divizijos kūrimu susijusius krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimus.

„Darbas vyko nuosekliai visų. Čia vienas iš etapų ir nereiktų to fizinio susirinkimo Valstybės gynimo tarybos narių laikyti vieninteliu įrodymu, kad institucijos dirba, tarpusavy koordinuojasi ir šnekasi“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Budrys.

Anot jo, posėdis buvo sušauktas tada, „kai buvome apsitarę, kada mes jau jį galėtume turėti“.

„Žinoma, pirmieji pranešimai pasiekė penktadienio vakarą. Tos institucijos, kurios yra atsakingos už informacijos rinkimą, vertinimą ir teikimą, jos dirbo ir per naktį, tą informaciją gavome ir šeštadienį ryte, pirminius vertinimus. Šeštadienį ryte turėjo ir prezidentas ir kitų institucijų vadovai iškomunikavę bendrą poziciją. Žinojome, kur visi esame, kur Valstybės gynimo tarybos nariai, kiti kviesti asmenys“, – teigė K. Budrys.

Tas buvo pagrįsta, laike aiškiai sudėliota, tai nereiškia, kad iki tolei niekas nieko nedarė ir nevyko.

Anot jo, buvo sutarta, kad poreikis susirinkti būtų dviem atvejais – pirmuoju, kai staiga kinta situacija, antru – jei reiktų priiminėti sprendimus.

„Nei vieno, nei kito, ko mes negalėtume padaryti kitomis priemonėmis, nebuvo tuo metu. Buvo akivaizdu į pavakarę, kad sekmadienio rytą situacija bus aiškesnė, matysime, kaip ji rutuliojasi, kad jau galima susirinkinėti (...) Prezidentas sušaukė Valstybės gynimo tarybą iki, sakykime, išsirišant jai tokia tai forma sekmadienį. Tas buvo pagrįsta, laike aiškiai sudėliota, tai nereiškia, kad iki tolei niekas nieko nedarė ir nevyko“, – teigė patarėjas.

Valstybės gynimo taryboje posėdžiauja prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Visgi šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.

Prezidentūra pranešė, kad „posėdžio metu bus aptariama situacija Rusijoje ir galimos jos pasekmės, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimai“.

Valstybės gynimo taryboje posėdžiauja prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Visgi šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.